- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-12-11
- Bylos Nr.
- A2.6.-4553-718/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03986-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Pažeidėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2015-10-20 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad ji 2015-09-29, apie 7.30 val.–2015-10-01 14.56 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę automobilį Skoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepasirinko saugaus šoninio atstumo iki stovinčio automobilio ir jį kliudė, pasišalino iš įvykio vietos apie tai nepranešusi policijai. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šia veika A. K. kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių 9, 114, 220 punktų reikalavimus ir padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama A. K. į teismo posėdį atvyko, nepripažino padariusi pažeidimus. Paaiškino, kad automobilis Skoda Suberb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jai, automobiliu kiekvieną dieną važiuoja į darbą, jį stato prie savo namo, aikštelėje. 2015-10-29 jai paskambino gyvenamojo namo bendrijos pirmininkas, pasakė, kad jos ieško kaimynas V. A. dėl neva prieš tris dienas jos sukelto eismo įvykio. Su kaimynu susitiko kieme, jis pasakė, kad jo automobilis apgadintas, tuo metu automobiliu atvažiavo kitas kaimynas R., kurį V. anksčiau buvo apkaltinęs sukėlus tą patį eismo įvykį. Teigia, kad jos automobilis apgadintas buvo anksčiau. V. reikalavo atgaline data pildyti eismo įvykio deklaraciją. Ji, A. K., atsisakė pildyti deklaraciją ir nuėjo namo. V. A. deklaraciją pildyti atnešė 2015-09-31, o teigė, kad eismo įvykis padarytas 2015-09-29. V. iškvietė policijos pareigūnus ir parašė pareiškimą. Teigia, kad įvykio dieną kito automobilio neapgadino, ryte važiavo į darbą – barą (duomenys neskelbtini), esantį prie (duomenys neskelbtini). Dukra K. nesakė jai, kad dienos metu jos, A. K., ieškojo kaimynas. Su dukra rytais ji niekur nevažiuoja, nes dukra nuveda brolį į darželį ir eina į mokyklą, kuri yra šalia.
Rašydama paaiškinimą A. K. nurodė, kad 2015-09-29 apie 8.50 val. automobiliu Skoda Suberb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš savo namo kiemo, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilį buvo palikusi prie namo laiptinės. Važiuodama iš kiemo kito automobilio nekliudė. 2015-10-02 jai paskambinęs bendrijos pirmininkas pranešė, kad su ja nori susitikti V. A.. Su V. susitiko 16.00 val., o jis, apžiūrėjęs jos automobilį, pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją, nes neva ji, A. K., apgadino jo automobilį. Vėliau V. A. jai atnešė užpildytą eismo įvykio deklaraciją ir pasiūlė užpildyti jos deklaracijos dalį, parašyti paaiškinimą ir pripažinti, kad 2015-09-29 apgadino jo, V. A., automobilį. Ji, A. K., deklaracijos nepildė, kadangi jokio automobilio neapgadino (b.l. 20).
Liudytojas V. A. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. apie 7.30 val. palikęs mažametį brolį sėdėti automobilyje prie (duomenys neskelbtini) gyvenamojo 9 aukštų namo pirmosios laiptinės, pats trumpam nuėjo namo. Jam grįžus brolis pasakė, kad automobilis keistai sujudėjo. Jis, V. A., išlipęs iš automobilio ir jį apžiūrėjęs, pamatė, kad apgadintas vairuotojo pusės automobilio galas. Brolis teigė, kad jo automobilį apgadino pilkos spalvos Škoda modelio automobilis, kurį vairavo moteris, automobilyje buvo mažametė mergaitė. Policijos pareigūnams apie eismo įvykį nepranešė, nes nutarė pats nustatyti kaltininką, ketino vakare apžiūrėti kieme stovinčius automobilius. Tą pačią dieną apžiūrėjo kieme stovinčius automobilius, bet apgadinto automobilio nematė 2015-09-30 nuėjo pas (duomenys neskelbtini) namo bendrijos pirmininką, ir pastarasis nurodė kelis kaimynus, galimai sukėlusius eismo įvykį. Nuėjus pas vieną kaimynę, duris atidarė maža mergaitė, kurią jo brolis atpažino kaip važiavusią automobilyje. Paskambino minėtos mergaitės motinai – A. K., pasiūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją. Moteris neigė sukėlusi eismo įvykį. Vėliau ji pripažino galėjusi sukelti eismo įvykį, sutiko užpildyti eismo įvykio deklaraciją, jos automobilis taip pat buvo apgadintas, A. K. automobilį jis, V. A., nufotografavo. Užpildęs savo deklaracijos dalį, paliko deklaraciją A. K., kuri žadėjo užpildžius deklaraciją jam, V. A., paskambinti. Nesulaukęs A. K. skambučio, pats jai skambino, tačiau ji telefonu neatsiliepė. Paskambinus iš kito abonento numerio, A. K. atsiliepė, tačiau kaltę neigė. Atvykus policijos pareigūnams A. K. automobilio apgadinimai atrodė kitaip, matėsi, kad buvo bandyta juos nuvalyti. Nurodė, kad eismo įvykio padarymu jis kaltino ir kitą kaimyną, kurio automobilis buvo apgadintas, tačiau minėtas kaimynas parodė prieš mėnesį patalpintą jam priklausančio automobilio pardavimo skelbimą, kur patalpintose nuotraukose matėsi automobilio apgadinimai.
Liudytojas V. L., Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro vyresnysis specialistas, parodė, kad, tikslios datos jis nepamena, buvo gautas pranešimas apie prieš kelias dienas apgadintą automobilį. Tiriant įvykį buvo apklaustas apgadinto automobilio savininkas, apžiūrėtas apgadintas automobilis bei kaltininko automobilis. Automobilių apgadinimų aukščiai atitiko. Taip pat nukentėjusysis buvo pateikęs ir jo paties darytas kaltininko automobilio nuotraukas, iš kurių matėsi, kad buvo bandyta apgadinimus pašalinti. Apie įvykį nukentėjusysis pranešė po kelių dienų, kadangi bandė pats nustatyti eismo įvykį sukėlusį asmenį. Nukentėjusysis sakė, kad jo brolis matė, kad eismo įvykį sukėlusį automobilį vairavo moteris, automobilis buvo šviesios spalvos. Parodė, kad apie eismo įvykį policijai V. A. turėjo pranešti iš karto, o ne pats tirti šį įvykį. A. K., rašydama paaiškinimą, nurodė, kad nepajuto kliudžiusi kitą automobilį. V. A. teigė, kad A. K. iš pradžių pripažino sukėlusi eismo įvykį, o pasiėmusi pildyti eismo įvykio deklaraciją savo kaltę neigė. A. K. teigė, kad jos automobilio apgadinimai atsirado ne šio įvykio metu, o kitomis aplinkybėmis-automobiliui atsitrenkus į stulpą.
Liudytojas M. U., Klaipėdos AVPK vyriausiasis patrulis, parodė, kad 2015-10-01 iš budėtojų dalies buvo gautas pranešimas apie (duomenys neskelbtini) apgadintą automobilį. Atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnus pasitiko BMW automobilio vairuotojas, kuris parodė savo automobilio apgadinimus, apgadinimai buvo nufotografuoti. Po eismo įvykio buvo praėjusios kelios dienos. Nukentėjusysis paaiškino, kad eismo įvykio metu jo automobilyje sėdėjo brolis, kuris matė eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotoją, o jis, V. A., tuo metu trumpam buvo nuėjęs į namus. Iš pradžių nukentėjusysis įtarė, kad eismo įvykį galimai padarė baltos spalvos Citroen modelio automobilio vairuotojas. Jis teigė, kad pats susiras šį vairuotoją, užpildys eismo įvykio deklaraciją. V. A. pasakė, kad pamatęs minėtą Citroen automobilį, apie tai praneštų policijai. Sekančią dieną V. A. paskambino, o minėto automobilio vairuotojas buvo iškviestas į policijos įstaigą, iš jo paimtas paaiškinimas. Tačiau apžiūrėjus nukentėjusiojo ir galimo kaltininko Citroen automobilius, apgadinimų aukščiai ir pobūdis neatitiko. Citroen automobilis taip pat buvo nufotografuotas, kur yra nuotraukos, jis nežino. V. A. automobilio apgadinimai paviršiniai, nežymūs, jokių įlenkimų nėra, todėl vairuotojas galėjo nepajusti kontakto.
Liudytojas F. Č. parodė, kad yra DNSB (duomenys neskelbtini), pirmininkas. Pats gyvena (duomenys neskelbtini) name, pažįsta visus namo gyventojus. Pamena, kaip nukentėjusysis jam paskambino telefonu, pasiūlė susitikti lauke, papasakojo, kad prieš kelias dienas buvo eismo įvykis, paklausė, kam priklauso eismo įvykį sukėlęs automobilis. Pasakė, kad eismo įvykį sukėlė Škoda modelio automobilis, sidabrinės spalvos, kurį vairavo moteris, be to automobilyje sėdėjo vaikas. Paties eismo įvykio jis, F. Č., nematė. Jis, F. Č., pasakė, kad apibūdintas automobilis priklauso A. K.. Jis iš karto nuėjo pas ją į namus, tačiau A. K. namuose nebuvo, buto duris atidarė jos vaikai-mergaitė ir berniukas. Vaikai pasakė, kad mama yra darbe. V. A. brolis atpažino mergaitę, sakė, kad ši mergaitė sėdėjo eismo įvykį sukėlusiame automobilyje. Vakare būdamas laukė pamatė iš darbo grįžtančią A. K., apie tai pranešė V. A.. A. K. automobilio neapžiūrėjo. Matė, kaip V. A. kalbasi su A. K., tačiau jų pokalbio turinio negirdėjo.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta asmeniui už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o ATPK 130 straipsnio 1 dalyje – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas pažymi, kad, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Administracinėn atsakomybėn traukiama A. K. savo kaltę neigia, nurodė, kad eismo įvykio jai surašytame protokole nurodytu laiku nesukėlė, A. A. automobilio neapgadino, o jos automobilis Skoda Superb buvo apgadintas anksčiau. Liudytoju apklaustas apgadintos transporto priemonės savininkas V. A. teigė, kad jo automobilis apgadintas 2015-09-29 apie 8.30 val. Autoįvykį matęs jo brolis nurodė, kad iš eismo įvykio pasišalinusį automobilį vairavo moteris, be to automobilyje sėdėjo maža mergaitė. Pats apžiūrėjo visus kieme stovinčius automobilius, tačiau kaltininko nustatyti nepavyko. Tada kreipėsi į bendrijos pirmininką, kuris nurodė kelis asmenis, galėjusius sukelti minėtą eismo įvykį. Iš pradžių manė, kad eismo įvykį sukėlė kaimynas vardu R., tačiau pastarajam įrodžius, kad jo automobilis buvo apgadintas anksčiau, nustatė, kad eismo įvykį padarė A. K.. A. K. nesutiko pildyti eismo įvykio deklaracijos, todėl apie įvykį pranešė policijai.
Teismo nuomone, apgadintos transporto priemonės valdytojo V. A. parodymai nebuvo nuoseklūs. Teisme V. A. tvirtino, kad eismo įvykį matė tuo metu automobilyje sėdėjęs mažametis brolis, nurodęs, kad eismo įvykį padarė sidabrinės spalvos Škoda automobilis, kurį vairavo moteris, taip pat automobilyje sėdėjo mažametė mergaitė. Pats tikėjosi nustatyti kaltininką apžiūrėdamas kieme stovinčius automobilius. Kaltininko nenustatęs kreipėsi į gyvenamojo namo bendrijos pirmininką, kuris nurodė galimą pažeidėją. Sekančią dieną susitiko su A. K., pasiūlė jai užpildyti eismo įvykio deklaraciją. A. K. atsisakius pildyti deklaraciją, apie įvykį 2015-10-01 pranešė policijai. Pažymėtina, kad apklausiami teisme A. K., policijos pareigūnas M. U. nurodė, kad iš pradžių eismo įvykio padarymu buvo kaltinamas kitas asmuo, vairavęs baltos spalvos Citroen modelio automobilį, tačiau šis vairuotojas įrodė, kad jo automobilio apgadinimai padaryti anksčiau, be to apžiūrėjus abu automobilius, buvo nustatyta, kad jų apgadinimų pobūdis ir aukščiai nesutampa. Apklaustas teisme policijos pareigūnas M. U. parodė, kad minėto Citroen automobilio vairuotojas buvo atvykęs į policijos įstaigą, parašė paaiškinimą, jo automobilis buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl šių duomenų nėra teismui pateiktoje medžiagoje. Apgadintos transporto priemonės savininkas V. A. teigė, kad įvykį matęs jo brolis nurodė, kad apgadinimus padarė šviesios spalvos Škoda automobilis, kurį vairavo moteris, tačiau kaltinimai sukėlus eismo įvykį iš pradžių buvo pareikšti visai kito modelio bei spalvos automobilio vairuotojui. Kad iš pradžių dėl eismo įvykio kaltino kitą asmenį neneigė ir pats V. A.. Liudytojas V. A. nurodė, kad sekančią po eismo įvykio dieną pasiūlė A. K. užpildyti eismo deklaraciją, po to dar vieną dieną laukė jos atsakymo.
Kelių eismo taisyklių 232 p. numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Taigi, eismo įvykio deklaracijos teisiniame reguliavime pabrėžta ne tik tai, kad deklaracija turi būti užpildoma (surašoma) eismo įvykio vietoje ir visų su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių, bet ir tai, kad tai turi būti padaryta nedelsiant. Reikalavimas deklaraciją užpildyti tuojau pat po eismo įvykio ir įvykio vietoje tiesiogiai kyla iš Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str., nustatančio eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 4 d. nuostatų. Eismo įvykio deklaracijos surašymo teisiniame reguliavime nėra nustatyta galimybės šios deklaracijos surašymą atidėti vėlesniam laikui, po su eismo įvykiu susijusių asmenų paieškos, tarimosi su jais ir ne eismo įvykio vietoje ar pan.
Pabrėžtina, kad apgadintos transporto priemonės valdytojas V. A. privalėjo imtis priemonių, kad apie eismo įvykį sužinotų policija ir būtų nustatytas iš eismo įvykio vietos pasišalinusio automobilio savininkas. Tai, kad V. A. apie eismo įvykį policijai pranešė tik po trijų dienų, bandydamas savo iniciatyva nustatyti įvykio kaltininką, žymiai apsunkino kalto asmens nustatymą, galimybę operatyviai įvertinti eismo įvykio vietoje likusius įrodymus, transporto priemonių apgadinimų požymius ir pan. Be to, KET 232 p. nustatyta ir tai, jog dėl eismo įvykio aplinkybių nesusitarus, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Nagrinėjamu atveju, eismo įvykio vietoje nesant kaltininkui, nebuvo ir būtinos eismo įvykio deklaracijos surašymo sąlygos – su eismo įvykio susijusių asmenų susitarimo dėl eismo įvykio aplinkybių. Esant tokiai situacijai, eismo įvykio deklaracija negalėjo būti surašoma, o V. A. apie eismo įvykį turėjo pranešti policijai.
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjus bylos medžiagą, darytina išvada, jog šioje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių A. K. kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog tai būtent A. K., vairuodama automobilį Skoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovėjusį automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o paskui pasišalino iš eismo įvykio vietos. Darydamas tokią išvadą teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra eismo įvykį tiesiogiai mačiusių liudytojų, o A. K. kaltė iš esmės grindžiama nukentėjusiajam nusprendus, jog eismo įvykyje dalyvavo būtent A. K. priklausantis automobilis. Pažymėtina ir tai, kad liudytojais byloje apklausti policijos pareigūnai į įvykio vietą atvažiavo pagal nukentėjusiojo iškvietimą ir fiksavo automobilių apgadinimus vadovaudamiesi tik nukentėjusiojo parodymais. A. K. kaltę grįsti vien tik liudytojo V. L. parodymais apie tai, kad A. K. ir V. A. automobilių apgadinimų aukščiai atitiko, neužtenka. Tiek V. A., tiek A. K. automobilių apgadinimai paviršiniai, nežymūs, jokių įlenkimų nėra. Nepaneigta A. K. versija, kad jos automobilis buvo apgadintas kitomis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas tikslus pažeidimo padarymo laikas, byloje esantis V. A. paaiškinimas be datos ( b.l. 18-19), fotolentelėje taip pat nėra nurodyta data, kada automobilis Skoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas ( b.l. 16).
Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad bylos medžiaga nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių ir jų pagrindu suformuluoto kaltinimo. Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).
Kaip minėta, asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą galima tik nustačius jo neabejotiną kaltę ir įvertinus tai patvirtinančius įrodymus, o visos abejonės ir neatitikimai turi būti vertinamos išskirtinai pažeidėjo naudai. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, laikytina, kad A. K. kaltė padarius jai inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., nagrinėjamu atveju neįrodyta, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 2 p., 302⁴ str. 2 d., teismas
n u ta r i a:
A. K. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.
CD su nuotraukomis, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.