Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimo, kuriuo V. K. nubaustas pagal ATPK 178 str. 3 d. 25 paromis arešto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2016-09-05 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016-09-04 20.07 val. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas girtas, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,48 prom.), nesiorientavo aplinkoje, negalėjo savarankiškai paeiti, taip įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Jis du kartus per vienerius metus buvo baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose. Tokie V. K. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 178 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai jis priimtas laikantis ATPK 248, 257 ir 284 str. reikalavimų. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, taip pat ir bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme bei rungimosi principų. Vadovaujantis bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principu, nagrinėdamas bylą teismas privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (LAT nutartys bylose Nr. 2AT-6/2012, 2AT-21/2012). Rungimosi principas reikalauja, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo metu turėtų lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Iš esmės tai reiškia, kad šalys turi turėti galimybę žinoti ir pasisakyti dėl visų įrodymų byloje ir pateiktų pastabų, siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui (LAT nutartys bylose Nr. 2AT-27-2015, Nr. 2AT-31-2015).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. K. kaltu padarius ATPK 178 str. 3 d. numatytą pažeidimą, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarimo, administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Teismas konstatavo, kad apeliantas neatvyko į teismo posėdį, nors jam buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė, bei nenurodė priežasčių, dėl kurių jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. ATPK 272 str. 1 d. inter alia numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. ATPK 272 str. 2 d. inter alia nustato, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų šio kodekso 178 str. 3 d. bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Taigi, įstatymas šios kategorijos bylose numato papildomas garantijas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. byla nagrinėjama asmeniui nedalyvaujant tik tuo atveju, jei nustatomas vengimas atvykti ar būti atvesdintam į bylos nagrinėjimą. Vengiant atvykti į bylos nagrinėjimą, pagal ATPK 272 str. 2 d. taip pat numatytas asmens atvesdinimas į teismą. Tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atvesdinti nepavyko dėl asmens vengimo būti atvesdintam, būtų pagrindas nagrinėti bylą tokiam asmeniui nedalyvaujant (LVAT praktika bylose Nr. N444–1798/2007, Nr. N438-137/2008, Nr. N575-881/2009, Nr. N62-2169/2011, Nr. N62-5/2012).

Nagrinėjamu atveju byla turėjo būti nagrinėjama privalomai dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tačiau iš byloje esančio skundžiamo nutarimo (b. l. 14-15) matyti, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo V. K. nedalyvaujant. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 3) yra nurodyta bylos nagrinėjimo data, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde V. K. nurodo, kad jis pasirašė tai, ką jam padavė policijos pareigūnas, be to, protokole ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad V. K. nustatytas sunkus 3,48 prom. girtumo laipsnis, jis nesiorientavo aplinkoje, negalėjo savarankiškai paeiti. Akivaizdu, jog būdamas tokios būsenos neblaivus V. K. galėjo net neįsiminti ant jo pasirašomo protokolo nurodyto administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laiko, ir dėl to nežinoti, kad 2016-09-27 turėjo atvykti į teismą administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad vykdydamas ATPK 272 str. 2 d. reikalavimus, teismas būtų ėmęsis priemonių pristatyti V. K. į bylos nagrinėjimą, o šis būtų vengęs atvykti.

Apygardos teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl administracinio teisės pažeidimo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Šiuo atveju teismas, pažeisdamas ATPK 256 str. 3 d. nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, nesiėmė priemonių, kad būtų nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybes, ar V. K. iš tiesų padarė veiką, kuri atitinka ATPK 178 str. 3 d. sudėtį. Pripažįstant V. K. kaltu padarius šį pažeidimą, skundžiamame nutarime apsiribota tik formaliu ir lakonišku byloje esančių dokumentų išvardinimu (administracinio teisės pažeidimo protokolas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, asmens neblaivumo nustatymo pažyma), tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, toks teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu, kadangi teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K., bet ir tiesiogiai nagrinėjamame įvykyje dalyvavę policijos pareigūnai, kurių parodymai gali būti reikšmingi nustatant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, patvirtinant ar paneigiant jo versiją, kad nors ir buvo neblaivus, tačiau jis savo veiksmais neįžeidė žmogaus orumo ir visuomenės dorovės, o jo girtumas nebuvo nustatinėjamas. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Todėl pirmosios instancijos teismas, neapklausęs minėtų asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant ir galimai apie posėdį nežinant, dėl ko iš V. K. buvo atimta teisė būti išklausytam, taip kartu pažeidžiant ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Be to, teisme neapklausus ne tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, bet ir liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, neatlikus kitų papildomų įrodymų rinkimo ir tyrimo veiksmų, taip pat negalima daryti vienareikšmės išvados dėl V. K. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, lygiai kaip ir dėl administracinės nuobaudos rūšies parinkimo pagrįstumo. Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą iš esmės pažeisdamas procesines teisės normas, tokiu būdu suvaržydamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ir pilnai neišsiaiškindamas reikšmingų bylos aplinkybių, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas, V. K. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.