- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-23
- Bylos Nr.
- A-1253-525/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01667-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Zenito investicijos“
- Atsakovas
- Išlaidų, Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisija, atstovaujama Valstybinės energetikos inspekcijos "Zenito investicijos"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Zenito investicijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Zenito investicijos“ skundą atsakovui Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai, atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Zenito investicijos“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 17R-3732 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kurioje atsisakyta tenkinti bendrovės prašymą kompensuoti sumokėtus ir negrąžintus avansinius mokėjimus pagal sutartį dėl elektrinės projekto plėtojimo; 2) įpareigoti Komisiją Sprendimo dalyje, kurioje UAB „Zenito investicijos“ prašymas dėl išlaidų kompensavimo buvo atmestas, priimti naują sprendimą – prašymo dalį dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tenkinti iš dalies ir kompensuoti pareiškėjui 300 000 Lt dydžio išlaidų, susijusių su sumokėtais ir negrąžintais avansiniais mokėjimais pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo.
Pareiškėjas paaiškino, kad Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594 patvirtinto Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 20 punktu nutarė nekompensuoti 300 000 Lt sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinių plėtojimo. Šis sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie liudytų išlaidų pagrįstumą, nesiėmė veiksmų galimiems nuostoliams sumažinti, elgėsi neapdairiai ir dokumentais neįrodė savo ketinimų (veiksmų) susigrąžinti avansinius mokėjimus. Pareiškėjas tvirtino, kad Komisijos argumentai yra nemotyvuoti, nepagrįsti, deklaratyvūs ir prieštarauja atsakovui pateiktų dokumentų turiniui.
Pareiškėjas Komisijai buvo pateikęs visus reikiamus dokumentus pagal Aprašą, taip pat prašymą stabdyti 2013 m. sausio 3 d. darbų sutartį Nr. 2013/01/03 (toliau – Darbų sutartis), pareiškimą dėl Darbų sutarties nutraukimo, raštą dėl Darbų sutarties nutraukimo, susitarimą nutraukti Darbų sutartį. UAB „Zenito investicijos“ kreipėsi į UAB „Žemės matavimai“ su prašymu grąžinti sumokėtus avansinius mokėjimus, tačiau UAB „Žemės matavimai“ jų grąžinti nesutiko. Pareiškėjas kreipėsi į teisininkus dėl UAB „Žemės matavimai“ sumokėto avanso grąžinimo, tačiau jie nerekomendavo kreiptis į teismą, nes susigrąžinti avansą nėra tikimybės, o bylinėjimosi procesas būtų ilgas. Dėl bylinėjimosi pareiškėjas būtų praleidęs terminą kreiptis į Komisiją ir taip patyręs dar daugiau nuostolių.
Pagal Darbų sutarties 15.2 punktą, nutraukus sutartį vienašališkai, UAB „Žemės matavimai“ turėjo teisę reikalauti sumokėti baudą – 50 000 Lt už kiekvieną elektrinę (iš viso 300 000 Lt), tačiau derybų metu pavyko susitarti, kad bendrovė nereikalaus Darbų sutartyje numatytų baudų, bet avansiniai mokėjimai nebus grąžinami. Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Energetikos agentūra, vykdydama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pavedimą, raštu UAB „Zenito investicijos“ paprašė pateikti jau pateiktų dokumentų patvirtintas kopijas bei nepateiktus dokumentus. Buvo pateikti visi reikalingi išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Sprendime nurodyti motyvai, kad UAB „Zenito investicijos“ neįrodė ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus ir nesiėmė veiksmų nuostoliams sumažinti, yra nepagrįsti, prieštaraujantys Komisijai pateiktiems dokumentams.
Pagal pareiškėjo gautus leidimus plėsti Nr. LP-8937, LP-12118, LP-12119, LP-12120, LP-3048 ir LP-3049 UAB „Zenito investicijos“ įgijo teisę statyti 6 elektrines, dėl to su UAB „Žemės matavimai“ sudarė Darbų sutartį, pagal kurią UAB „Zenito investicijos“ turėjo sumokėti po 50 000 Lt avansą už kiekvieną projektuojamą ir statomą elektrinę. Bendra darbų sutarties suma buvo 1 089 000 Lt su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM). Sutarties kaina nebuvo per didelė, ji atitiko tuo metu buvusias rinkos kainas, o mokamas avansas sudarė apie 30 procentų, šie mokėjimai buvo vidutiniai, protingi. Pagal Aprašo 2 priedą, maksimalus išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensuotinas dydis, susijęs su sumokėtais ir negrąžintais avansiniais mokėjimais, yra 45 procentai nuo visos darbų sutarties sumos.
Atsiliepimas
Atsakovas Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad vadovaujantis Aprašu, Komisijai suteikta teisė spręsti klausimus dėl saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo ir priimti sprendimus.
UAB „Zenito investicijos“ prašė kompensuoti 12 000 Lt išlaidas, susijusias su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, ir 300 000 Lt avansinių mokėjimų išlaidas. Komisija nekompensavo 12 000 Lt išlaidų, susijusių su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, nes šios išlaidos nebuvo pagrįstos mokėjimo dokumentais, t. y. neatitiko Aprašo 4 punkto reikalavimų. Atkreipė dėmesį, kad valstybės įmonė Energetikos agentūra 2014 m. sausio 7 d. raštu Nr. SD-01-07-35 prašė pareiškėjo pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Vadovaudamasis Aprašo 4 punktu atsakovas nekompensavo 300 000 Lt avansinių mokėjimų išlaidų, nes bendrovė nepateikė dokumentų, kurie liudytų išlaidų pagrįstumą, nesiėmė veiksmų galimiems nuostoliams sumažinti, elgėsi neapdairiai ir dokumentais neįrodė savo ketinimų (veiksmų) susigrąžinti avansinius mokėjimus. Komisijos nuomone, visi kompensavimo procese dalyvaujantys subjektai, kuriems valstybė sudarė galimybę atgauti išlaidas, tiesiogiai susijusias su elektrinės projekto plėtojimu, turi elgtis sąžiningai, teisėtai, proporcingai. Kai subjektas sumoka dideles pinigų sumas ir negauna už tai nei prekių, nei paslaugų, įprastomis sąlygomis jis deda pastangas atgauti lėšas. UAB „Zenito investicijos“ išnaudojo ne visas galimybes atgauti avansą, neįsitikino, kad šių sumų susigrąžinimo galimybės neegzistuoja, o tiesiog kreipėsi į Komisiją dėl minėtų sumų kompensavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Aprašo 18–21 punktai nustato išimtinę teisę Komisijai vertinti pareiškėjų patirtas išlaidas. Komisijai suteikta diskrecijos teisė pasirinkti, kokiu būdu įgyvendinti savo kompetenciją. Teismas neturėtų atlikti to tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai. Teismo veikla turėtų apsiriboti patikrinimu, ar Komisija nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų. Teismas taip pat turėtų įvertinti, ar Komisijai priimant sprendimą, buvo laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Zenito investicijos“ skundą atmetė.
Šalies argumentai
Pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad pareiškėjas Komisijai pateikė 2013 m. rugsėjo 2 d. prašymą dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, kuriame prašė kompensuoti 12 000 Lt išlaidas, susijusias su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, ir 300 000 Lt sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų išlaidas (t. I, b. l. 29–30). Komisija 2014 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 17R-3732 atmetė pareiškėjo prašymą (t. I, b. l. 28). Sprendime nurodyta, kad 12 000 Lt išlaidos, susijusios su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, nebuvo pagrįstos mokėjimo dokumentais, o dėl 300 000 Lt avansinių mokėjimų išlaidų UAB „Zenito investicijos“ nepateikė dokumentų, kurie liudytų išlaidų pagrįstumą, nesiėmė veiksmų galimiems nuostoliams sumažinti, elgėsi neapdairiai ir dokumentais neįrodė savo ketinimų (veiksmų) susigrąžinti avansinius mokėjimus. Atsakovas, vadovaudamasis Aprašo 4 punktu, pareiškėjo išlaidas pripažino nepagrįstomis ir todėl nekompensuotinomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pabrėžė, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas Nr. XII-170 (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594 patvirtintas Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašas. Teismas analizavo Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatas. Teismas atkreipė dėmesį, jog iš pareiškėjo skundo turinio bei suformuluoto reikalavimo matyti, kad UAB „Zenito investicijos“ nesutinka tik su Sprendimo dalimi, kurioje atsisakyta tenkinti jos prašymą kompensuoti sumokėtus ir negrąžintus avansinius mokėjimus pagal sutartį dėl elektrinės projekto plėtojimo. Teismas akcentavo, kad realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, asmuo turi teisę pasirinkti pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, pareiškėjas nustatė administracinės bylos nagrinėjimo ribas. Teismui nesuteikta kompetencija pačiam išplėsti ar susiaurinti pareiškėjo iškelto administracinio ginčo ribų, taigi šioje administracinėje byloje teismas sprendė tik atsakovo 2014 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 17R-3732 dalies, su kuria pareiškėjas nesutinka, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.
Teismas, įvertinęs Aprašo 4, 5, 6 punktuose nustatytą teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į Komisiją dėl tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, patirtų iki 2013 m. vasario 1 d., kompensavimo.
Pagal bylos duomenis nustatyta, jog UAB „Žemės matavimai“ ir UAB „Zenito investicijos“ 2013 m. sausio 3 d. sudarė darbų sutartį Nr. 2013/01/03, kuria UAB „Žemės matavimai“ įsipareigojo suprojektuoti, pastatyti ir parduoti 6 saulės fotovoltinių modulių elektrines (t. I, b. l. 31–36). Bendra darbų sutarties suma – 1 089 000 Lt su PVM (t. I, b. l. 37). Pagal Darbų sutartį, pareiškėjas per 5 darbo dienas turėjo sumokėti po 50 000 Lt avansą už kiekvieną projektuojamą ir statomą elektrinę, iš viso 300 000 Lt (Darbų sutarties 13.5 punktas). Iš 2013 m. sausio 7 d. kasos pajamų orderio kvito serija ŽM Nr. 00153 (t. I, b. l. 38) matyti, kad pareiškėjas 300 000 Lt sumą UAB „Žemės matavimai“ sumokėjo antrą darbo dieną po Darbų sutarties pasirašymo. Darbų sutarties 15.3 punkte numatyta, kad užsakovui nutraukus Darbų sutartį ne dėl vykdytojo kaltės, avansas sumokėtas pagal Darbų sutarties 13.5 punktą negrąžinamas ir papildomai sumokama 50 000 Lt dydžio bauda už kiekvieną saulės fotovoltinių modulių elektrinę, viso 300 000 Lt.
Šalies argumentai
Pareiškėjas su 2013 m. kovo 7 d. prašymu kreipėsi į UAB „Žemės matavimai“ ir atsižvelgdamas į Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimą dėl elektros energijos pagamintos atsinaujinančius energijos išteklius tarifų nustatymo 2013 m. II ketvirčiui bei į 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojusią naują Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo redakciją, prašė laikinai stabdyti Darbų sutartį (t. I, b. l. 39), o 2013 m. birželio 14 d. prašyme prašė nutraukti Darbų sutartį, grąžinti pagal jos 13.5 punktą sumokėtą avansą bei netaikyti Darbų sutarties 15.3 punkte nustatytos baudos (t. I, b. l. 40). UAB „Žemės matavimai“ 2013 m. rugpjūčio 6 d. raštu informavo pareiškėją, kad pagal Darbų sutarties 15.3 punktą sumokėtas avansas nutraukus sutartį ne dėl vykdytojo kaltės, negrąžinamas ir atsisakė jį grąžinti bei nurodė, kad siekdami išsaugoti gerus tarpusavio santykius bei bendradarbiavimą, sutinka tartis dėl Darbų sutarties 15.3 punkte nurodytos baudos sumažinimo (t. I, b. l. 41). Susitarimas nutraukti Darbų sutartį buvo pasirašytas 2013 m. rugpjūčio 28 d.. Šalys susitarė, kad Darbų sutarties 13.5 punkte užsakovo vykdytojui sumokėtas 300 000 Lt avansas negrąžinamas, o vykdytojas, siekdamas užkirsti kelią teisminiams ginčams dėl Darbų sutarties bei atsižvelgdamas į protingumo, sąžiningumo principus nereikalauja Darbų sutarties 15.3 punkte nustatytos baudos už sutarties nutraukimą (t. I, b. l. 42).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.221 straipsnis reglamentuoja sutarties nutraukimo teisines pasekmes. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pareiškėjas nei Komisijai, nei teismui nepateikė įrodymų, kad 300 000 Lt suma buvo sumokėta už realiai atliktus darbus – prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimą ar technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų atlikimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad UAB „Žemės matavimai“ nuostolių nekilo. Kaip netesybos Darbų sutartyje buvo numatyta bauda ir avanso negrąžinimas. Tuo atveju, kai sutartyje numatoma sutarties šalies teisė dėl sutartyje aptartų sutarties vykdymo pažeidimų pasilikti avansą, avansas atlieka ne tik mokėjimo pagal sutartį, bet ir netesybų funkciją baudos forma. Teismas pasisakė, kad sprendžiant dėl avansinių mokėjimų kompensavimo reikalinga atsižvelgti ir į CK 6 knygos XXII skyriaus II skirsnį „Sutartinė atsakomybė“. CK 6.258 straipsnio 3 dalis numato, kad ne visada šalys įgyja teisę į pilną sutartyje numatytų netesybų kompensavimą. Minėtas straipsnis suteikia teisę teismui svarstyti sutartinių netesybų dydį. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Akivaizdu, kad Darbų sutarties 15.3 punktas numato itin dideles netesybas – avanso negrąžinimą bei papildomai 300 000 Lt baudos sumokėjimą. Esant sutarties kainai 1 089 000 Lt, netesybos sudaro 600 000 Lt, t. y. apie 60 procentų sutarties kainos. Tai leidžia daryti išvadą, kad teisminio proceso metu pareiškėjas būtų atleidžiamas nuo dalies netesybų sumokėjimo ir dėl šios priežasties teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentas dėl sėkmingų derybų dėl netesybų, rangovui atsisakius baudos, yra netinkamas. Kadangi iš karto po avanso pervedimo atsirado aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas nutraukė Darbų sutartį, tai veikdamas apdairiai ir sąžiningai pareiškėjas turėjo sukurti tokią padėtį, jog UAB „Žemės matavimai“ nebūtų kilę nuostoliai.
Teismas vadovaudamasis CK 1.5 straipsnio nuostata, kad įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pabrėžė, jog pagal bylos aplinkybes, pareiškėjas savo teisių ir pareigų klausimus sprendė netinkamai vadovaudamasis šiais principais.
Teismas apžvelgė, jog elektros energijos supirkimo tarifo sumažinimas, dėl ko pareiškėjas atsisakė ketinimų įrengti elektrines, buvo numatytas 2013 m. sausio 17 d. įstatymu Nr. XII-169. Šio įstatymo bei Įgyvendinimo įstatymo projektai Lietuvos Respublikos Seimui buvo pateikti 2013 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 23, o Vyriausybės posėdžiui abu projektai pateikti Energetikos ministerijos 2013 m. sausio 11 d. raštu Nr. (8.1-10)-3-87. Kaip matyti iš šio rašto projektai buvo teikiami pakartotinai. Pirmą kartą Energetikos ministerijos pateikti projektai teisės aktų projektų duomenyse užregistruoti 2013 m. sausio 7 d. Teismas akcentavo, kad Darbų sutartis sudaryta 2013 m. sausio 3 d., o avansas pervestas 2013 m. sausio 7 d. Šie duomenys rodo, jog pareiškėjas avansą pagal Darbų sutartį sumokėjo tuo metu, kai visuomenei tapo žinoma apie mažėsiančius elektros energijos tarifus. Teismas pažymėjo tai, kad pareiškėjas avansą sumokėjo antrą darbo dieną, kai pagal Darbų sutartį terminas buvo penkios darbo dienos, o PVM sąskaita faktūra Nr. ZM00227 (t. I, b. l. 16) buvo išrašyta tik 2013 m. rugpjūčio 28 d.. Pagal Darbų sutarties 7.1 punktą darbų pradžia numatyta ne vėlesnė nei 2013 m. sausio 31 d. Tai rodo, kad pareiškėjas avansą sumokėjo gerokai iki numatytos darbų pradžios datos ir rangovui neišrašius PVM sąskaitos faktūros avanso mokėjimui. Pareiškėjas tik 2013 m. kovo 7 d. su prašymu kreipėsi į UAB „Žemės matavimai“ dėl sutarties sustabdymo. UAB „Žemės matavimai“ per 2 mėnesius nuo Darbų sutarties sudarymo nebuvo atlikusi jokių darbų pagal sutartį, nors veikti turėjo pradėti ne vėliau kaip iki 2013 m. sausio 31 d. Jokio darbų atlikimo akto prie PVM sąskaitos faktūros nėra. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalį, pagal kurią tokiu dokumentu leidžiama įforminti ne tik prekių arba paslaugų tiekimą, bet ir avanso sumokėjimą. Nesant atliktų darbų akto ir pareiškėjui nenurodant jokių atliktų darbų bei negavus duomenų iš rangovo dėl pagal Darbų sutartį turėtų nuostolių, laikoma, kad PVM sąskaita faktūra avanso sumai buvo išrašyta avanso gavimui. Tai teismui kėlė pagrįstų abejonių dėl rangovo ketinimų vykdyti Darbų sutartį.
Dėl paminėtų aplinkybių teismas konstatavo, kad pareiškėjas ir rangovas šalių susitarimu nusistatydami tarpusavio teises ir pareigas pagal Darbų sutartį pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sudarydamas ir vykdydamas Darbų sutartį pareiškėjas siekė išlaidų kompensavimo, o ne elektrinių statybos, todėl Komisija pagrįstai padarė išvadą, jog bendrovė nesiėmė veiksmų galimiems nuostoliams sumažinti, elgėsi neapdairiai ir dokumentais neįrodė savo ketinimų (veiksmų) susigrąžinti avansinius mokėjimus. Nors pareiškėjas, formaliai žiūrint, pateikė Aprašo 10 punkte reikalaujamus dokumentus, tačiau šie dokumentai nebuvo pakankami, kad būtų galima nustatyti, jog tenkinami Aprašo 4 punkto reikalavimai, kad išlaidos turi būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais.
Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog Komisija, priimdama Sprendimą nepagrindė jo teisės normomis, kuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį. Teismas pabrėžė, kad minėta VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Iš Komisijos 2014m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 17R-3732 turinio matyti, kad jame konstatuota, jog nekompensuotini sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo, kadangi bendrovė nepateikė dokumentų, kurie liudytų išlaidų pagrįstumą, nesiėmė veiksmų galimiems nuostoliams sumažinti, elgėsi neapdairiai ir dokumentais neįrodė savo ketinimų (veiksmų) susigrąžinti avansinius mokėjimus. Taip pat Sprendime nurodytas teisinis jo priėmimo pagrindas – Aprašo 4 punktas. Taigi, pareiškėjas esmės galėjo ir turėjo suvokti minėto Komisijos sprendimo faktinius bei teisinius pagrindus, priėmimo motyvus.
Teismas, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes bei atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad Komisija pagrįstai konstatavo, jog UAB „Zenito investicijos“ prašomos kompensuoti 300 000 Lt sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutarties dėl elektrinės projekto plėtojimo išlaidas, kadangi jos neatitiko Aprašo 4 punkto reikalavimų. Prašoma panaikinti Sprendimo dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą kompensuoti sumokėtus ir negrąžintus avansinius mokėjimus pagal sutartį dėl elektrinės projekto plėtojimo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos panaikinti ir įpareigoti atsakovą šioje Sprendimo dalyje priimti naują sprendimą.
III.
Pareiškėjas UAB „Zenito investicijos“ padavė apeliacinį skundą (t. I, b. l. 89–93), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Zenito investicijos“ skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priimti ir ištirti naujus įrodymus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas sudarydamas sutartį su UAB „Žemės matavimai“ siekė ne elektrinės statybos, o išlaidų kompensavimo. Aprašas buvo priimtas ir paskelbtas tik 2013 m. birželio 26 d., o įsigaliojo 2013 m. liepos 2 d., o iki tol pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kokios patirtos išlaidos bus kompensuojamos. Be to, šiuo atveju, pareiškėjo siekį pradėti ir plėtoti elektrinių veiklą/verslą patvirtina ir tai, kad pareiškėjas leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavo dar 2012 m.
2. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad avansinis mokėjimas buvo padarytas, kai visuomenei jau tapo žinoma apie mažėsiančius elektros energijos tarifus. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių įstatymo pakeitimu nebuvo nustatytas kainos sumažinimas, todėl teismo padaryta išvada, kad jau 2013 m. sausio 7 d. visuomenei tapo žinoma apie tarifų sumažinimus yra visiškai nepagrįsta. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme yra įtvirtinti bendri elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių supirkimo tarifų dydžių nustatymo (didžiausių galimų fiksuoto tarifo dydžių peržiūrėjimo) ir taikymo principai, jame nėra nustatyti konkretūs elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių supirkimo tarifų dydžiai, inter alia ginčijamoje įstatymo nuostatoje nenustatyta, kad šie tarifai yra mažinami (Konstitucinio Teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimas). Maksimalūs tarifai elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energiją, neintegruotiems į pastatą, supirkimo tarifai sumažinti tik 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 03-58 „Dėl elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo 2013 metų II ketvirčiui“. Akivaizdu, kad 2013 m. kovo 7 d. kreipimasis į UAB „Žemės matavimai“ buvo savalaikis, kuris užkirto kelią dar didesnių nuostolių atsiradimui.
3. Dėl teismo argumento, kad pareiškėjas avansą sumokėjo neišrašius PVM sąskaitos faktūros pareiškėjas pabrėžia, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi UAB Žemės matavimai“ turėjo teisę pasirinkti ar avanso gavimui išrašyti PVM sąskaitą faktūrą ar pinigų gavimą įforminti kasos pajamų orderiu.
4. Nesutiktina su teismo išaiškinimais atmetant pareiškėjo argumentus dėl sėkmingų derybų dėl netesybų, rangovui atsisakius baudos. Pats teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Atsižvelgiant į tai, netesybos teisminiu keliu nebūtų buvę sumažintos iki mažesnės nei 300 000 Lt sumos, nes tokio dydžio avansas jau buvo sumokėtas. Teismo teiginys, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad 300 000 Lt suma buvo sumokėta už realiai atliktus darbus, yra iš esmės ydingas ir neteisingas, prieštaraujantis bylai pateiktiems dokumentams. Pareiškėjas buvo pateikęs 2013 m. kovo 12 d. darbų fiksavimo (darbų priėmimo) aktas (Skundo priedas Nr. 2.12.), pagal kurį pareiškėjas priėmė UAB „Žemės matavimai“ pagal 2013 m. sausio 3 d. Darbų sutartį atliktus darbus. Visi darbai (topografinės nuotraukos, projektinė dokumentacija) pagal minėtą aktą buvo palikti saugojimui rangovo žinioje. Todėl teismo teiginys, kad UAB „Žemės matavimai“ per du mėnesius nuo Darbų sutarties sudarymo nebuvo atlikęs jokių darbų, yra neteisingas ir prieštaraujantis bylos medžiagai. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą iškviesti liudyti UAB „Žemės matavimai“ vadovą, kuris būtų galėjęs nurodyti pagal sutartis atliktus darbus bei jų vertę, taip pat užkirsdamas kelią UAB „Žemės matavimai“ pateikti dokumentus dėl atliktų darbų, jų kainos ir patirtų nuostolių. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į UAB „Žemės matavimai“ prašydamas pateikti dokumentus, nurodydamas, kad juo pateiks teismui. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė veiksmų, siekiant gauti papildomus įrodymus, nepaprašė, kad juos pateiktų pareiškėjas, neišreikalavo įrodymų apie atliktus darbus ir patirtus nuostolius iš UAB „Žemės matavimai“. Atsižvelgdamas į tai, kad neturėjo galimybių pirmosios instancijos teismui pateikti papildomų įrodymų apie atliktus darbus (nes atsisakius apklausti atvykusį UAB „Žemės matavimai" direktorių, buvo užkirsta galimybė jam juos pateikti teismo posėdžio metu), pareiškėjas teikia papildomus įrodymus ir prašo juos priimti.
5. VĮ Energetikos agentūros 2014 m. sausio 7 d. raštu, pareiškėjo buvo prašoma pateikti tik jau pateiktų dokumentų patvirtintas kopijas (kas susiję su avansiniais mokėjimais), jokių papildomų dokumentų (susijusių su ketinimais susigrąžinti avansinius mokėjimus, atliktų darbų verte) pateikti nebuvo prašoma. Taigi, pati Komisija įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, vertino juos kaip pakankamus priimti sprendimą dėl išlaidų kompensavimo. Priešingu atveju, turėtų būti nustatytas procedūrinis pažeidimas (Aprašo 26 p.), kuris sąlygojo Komisijos priimto Sprendimo neteisėtumą. Būtent juridiniam faktui (išlaidų patyrimui iki 2013 m. vasario 1 d.) įrodyti pareiškėjas turėjo pareigą pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, ir, kaip minėta, tai padarė.
6. Komisija atsisakydama kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas susijusias su saulės elektrinės projekto plėtojimu, pažeidė teisinio saugumo, teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių principą. Pareiškėjui, nusprendus nebestatyti saulės elektrinių ir nebesiimti elektros pardavimo verslo, buvo sukurtas teisėtas lūkestis gauti kompensaciją už jau į saulės elektrinių verslą investuotus pinigus. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas atmesdamas skundą, neapgynė pareiškėjo pažeistų teisių, o tai patvirtina, kad teismo sprendimas yra neteisėtas.
7. Pareiškėjas buvo pakankamai pareigingas, sąžiningas, priėmė teisingus sprendimus, siekdamas išvengti dar didesnių nuostolių, ėmėsi visų galimų ir protingų veiksmų siekiant susigrąžinti avansinius mokėjimus.
Atsiliepimas
Atsakovui Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai atstovaujanti Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 46–49), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Inspekcija nurodo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.3.2 punktu Lietuvos Respublikos energetikos ministerija įgaliota atstovauti valstybei bylose dėl išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtra, kompensavimo. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 1-278 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ Inspekcija įgaliota (perįgaliota) atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei (Komisijai) visose ginčų sprendimo institucijose nagrinėjant ginčus dėl išlaidų, susijusių susaulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, suteikiant Inspekcijai visas procesines teises, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse atsakovui, trečiam asmeniui ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme atsakovui ir trečiam suinteresuotam asmeniui, taip pat teisę apskųsti teismų sprendimus, nutartis, pripažinti skundo (prašymo) reikalavimus, perduoti bylą kitam teismui ar institucijai, sudaryti taikos sutartis. Atsižvelgdama į tai, Inspekcija teikia atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą.
Atsiliepime Inspekcija pateikia šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
1. Aprašo 5.4 ir 5.4.3 punktų nuostatos Komisijai nustato galimybę spręsti tik dėl tokių sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo kompensavimo, kurie buvo skirti materialiojo turto (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos) įgijimui arba atsiskaitymui už darbus (paslaugas), tiesiogiai susijusius su elektrinės įrengimu ar prijungimu prie elektros tinklų. Komisija nagrinėdama prašymus dėl išlaidų kompensavimo, kuriais prašoma kompensuoti sumokėtus ir negrąžintus avansus, sprendimus dėl tokių išlaidų kompensavimo priima tuomet, kai įsitikina, t. y. gauna dokumentus įrodančius, kad pareiškėjams jų sumokėti avansai nebuvo grąžinti, bei kad jų negrąžinimas yra pagrįstas.
2. Pareiškėjo susitarimas su UAB „Žemės matavimai“ dėl avanso negrąžinimo, nesant motyvuoto tokio susitarimo pagrindimo, vertintinas kaip neatitinkantis CK 1.5 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos pareigos civilinių teisinių santykių subjektams veikti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pareiškėjo pateikti dokumentai prieštaringi – 2013 m. rugpjūčio 28 d. susitarime nutraukti darbų sutartį Nr. 2013/01/03 numatyta, kad šalys sutaria, jog 2013 m. sausio 3 d. Darbų sutarties Nr. 2013/01/03 13.5 punkte nurodytas pareiškėjo sumokėtas avansas negrąžinamas pagal Darbų sutarties 15.3 punktą, kuriame nustatyta, kad užsakovui nutraukus sutartį ne dėl vykdytojo kaltės, avansas pagal šios sutarties 13.5 punktą negrąžinamas. UAB „Zenito investicijos“ 2013 m. rugpjūčio 28 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ZM00227 nurodoma, jog sąskaita išrašyta už darbus pagal sutartį Nr. 2013/01/03, darbų kaina 300 000 Lt (be PVM). Pagal šią sąskaitą faktūrą nėra aišku, už kokius konkrečius bei kokios vertės darbus ji išrašyta. Vienas dokumentas liudija, kad negrąžinamas sumokėtas avansas, kitame nurodoma, jog buvo atlikti 300 000 Lt vertės darbai. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, kokie konkretūs darbai buvo atlikti už 300 000 Lt avansinį mokėjimą. Nesant motyvuoto pagrindimo, kokias išlaidas, vykdydama sutartį patyrė UAB „Žemės matavimai“, pareiškėjo pateikti dokumentai vertintini kaip nepagrindžiantys 300 000 Lt avansinio mokėjimo išlaidų patyrimą.
4. Komisija Sprendimą priėmė neviršydama jai suteiktų įgaliojimų ir diskrecijos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus dėl atsakovui atstovaujančios Inspekcijos atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 55). Pareiškėjas be argumentų, nurodytų apeliaciniame skunde paaiškinimuose akcentuoja, jog:
1. Pareiškėjo avansiniai mokėjimai laikytini investicija.
2. Pareiškėjo pateikti dokumentai nėra prieštaringi. Akivaizdu, jog PVM sąskaita faktūra išrašyta už avansinį mokestį, joje nurodyta, kad sumokėta avansu 300 000 Lt, o atsižvelgiant į tai, kad jau buvo atlikta dalis darbų, rangovas sąskaitos pavadinime nurodė, kad PVM sąskaita faktūra išrašyta už darbus pagal sutartį.
3. Nesutiktina, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių atliktus darbus. Pareiškėjas tokius dokumentus teikia kartu su apeliaciniu skundu bei kartu su skundu Vilniaus apygardos administraciniams teismui buvo pateiktas darbų fiksavimo (perdavimo aktas), iš kurio matyti, kad darbai buvo atlikti 2013 m. kovo 21 d.
4. Nagrinėjamoje byloje susiklostė analogiška situacija, kaip ir administracinėje byloje Nr. A-881-525/2015, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartyje konstatavo, jog Komisijos sprendimuose nurodyti argumentai, jog pareiškėjai nepateikė dokumentų, kurie liudytų išlaidų pagrįstumą ir dokumentais neįrodė ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus, nėra pakankami.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos atsisakymo 2014 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 17R-3732 kompensuoti dalį pareiškėjo prašytų kompensuoti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtra.
Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pabrėžtina, jog sprendžiant ginčą dėl teisės, tikrinama ar skundžiamą aktą priėmusi institucija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1820/14).
Teisėjų kolegija akcentuoja, jog įstatymų leidėjas įtvirtindamas su elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimą negarantavo, kad asmenims, nusprendusiems dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nebevystyti elektrinių projektų, bus kompensuotos visos patirtos išlaidos. Įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta patvirtinti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą ir sudaryti Komisiją, nagrinėsiančią prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo. Vyriausybė Apraše detalizavo kompensavimo tvarką, nustatė jo pagrindus ir sąlygas, kompensacijų dydžius, taip pat apibrėžė Komisijos kompetenciją.
Aprašo 4 punkte nurodyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Aprašo 3 punkte taip pat apibrėžta, jog išlaidomis Apraše laikomos tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusios išlaidos.
Taigi, minėtose nuostatose įtvirtinti reikalavimai kompensuotinos išlaidoms. Lingvistiniu aspektu aiškinant Aprašo 4 punkto formuluotę išlaidos turi būti patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos ir šiems trims požymiams įrodyti reikalingi išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo dokumentai. Aprašo 5 punkte išvardintos kompensuotinų išlaidų kategorijos (5.1 – 5.6 punktai), be kita ko: išlaidos, susijusios su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu (5.1 punktas); sumokėta valstybės rinkliava už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą (5.2 punktas); elektrinės projektavimo darbų išlaidos: elektrinės – nesudėtingo statinio supaprastinto projekto parengimas (5.3.1 punktas); elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidos (5.3.2 punktas); investicijos į materialųjį turtą, susijusį su elektrinės projekto plėtojimu (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos įsigijimas ir su tuo tiesiogiai susijusios įrengimo ar prijungimo prie elektros tinklų išlaidos): išlaidos už atliktus darbus (žemės darbai, elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių montavimas ir kiti, tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susiję darbai) (5.4.1. punktas); elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių nuvertėjimas, palyginti su turto vertintojo nustatyta esama rinkos verte. Elektrinių ir technologiškai susijusių elektros įrenginių nuvertėjimas kompensuojamas nustatant pateiktuose įsigijimo dokumentuose nurodytų verčių ir turto vertintojų nustatytų rinkos verčių skirtumą vertinimo dieną (5.4.2. punktas); sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo (5.4.3. punktas); sumokėtas nuomos mokestis už žemės ar nekilnojamojo turto nuomą, jeigu nuomos sutartys iki 2013 m. sausio 31 d. buvo įregistruotos viešame registre įstatymų nustatyta tvarka (5.4.4. punktas); jeigu pareiškėjai naudojasi kredito įstaigų suteiktais kreditais projektui plėtoti, – sumokėtos palūkanos ir kredito įstaigos nustatyti mokesčiai, susiję su kredito suteikimu ir išankstiniu sutarties nutraukimu (5.5. punktas).
Kaip matyti pagal bylos duomenis, pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 2 d. formuluodamas prašymą dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo nurodė, jog prašo kompensuoti išlaidas, susijusias su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu (12 000 Lt pagal kiekvieną leidimą plėsti po 2 000 Lt) ir 300 000 Lt sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo. Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas kartu su skundu pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs pagal 2013 m. sausio 3 d. darbų sutartį dalinai atliktų darbų fiksavimo (priėmimo–perdavimo) aktą Nr. 1 (t. I, b. l. 19), kuriame nurodyta, jog UAB „Žemės matavimai“ perduoda UAB „Zenito investicijos“ atliktus darbus: atliktas saulės elektrinių statybai skirtų sklypų topografines nuotraukas; atliktus visus saulės elektrinės statybos projektus (AC/DC dalys), atliktus ženklinimo darbus, atliktus žemės paruošiamuosius darbus, dalinai atliktus saulės elektrinių polių statymo darbus. Taigi, nors pareiškėjas prašė kompensuoti avansinius mokėjimus, tačiau taip pat teismui pateikė duomenis, pareiškėjo teigimu, įrodančius, jog buvo atlikti konkretūs su elektrinės plėtojimu susiję darbai. Papildomai, apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas pateikė UAB „Zenito investicija“ užsakymu UAB „Baltic ETP“ parengtus saulės energijos elektrinių projektų dokumentus (t. I, b. l. 94–181, t. II, b. l. 1–41).
Minėta, jog prašymai dėl išlaidų kompensavimo paduodami ir juos nagrinėja Komisija. Aprašo V skyriuje reglamentuojama Komisijos sudėtis ir veikla, nustatyta prašymų dėl išlaidų kompensavimo nagrinėjimo procedūra. Aprašo 5.7 punktu Komisijai suteikiama teisė vertinti kitų, nei nurodyta Aprašo 5 punkte, pareiškėjų patirtų išlaidų pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo. Aprašo 2 priede nurodyti maksimalūs kompensuotinų išlaidų dydžiai. Aprašo 6 punktu Komisijai suteikiama teisė vertinti pareiškėjų patirtų išlaidų, kurių dydis viršija nustatytus Aprašo 2 priede, pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo.
Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; atmesti pareiškėjo prašymą (Aprašo 20 punktas).
Taigi, sistemiškai aiškinant aptartas nuostatas, darytina išvada, jog Komisijai suteikta teisė vertinti, ar pareiškėjų prašomos kompensuoti išlaidos yra tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, ar šios išlaidos yra nustatytos, pagristos ir patvirtintos, taip pat spręsti dėl kompensuotinų išlaidų dydžio. Be to, Komisijos teisė vertinti išlaidų pagrįstumą tiesiogiai nurodyta minėtuose Aprašo 5.7 ir Aprašo 6 punktuose. Kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, Komisijai suteikti įgaliojimai tirti pareiškėjų pateikiamus duomenis ir spręsti dėl išlaidų kompensavimo apimties.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo kaip negrąžinti avansiniai mokėjimai patirtų išlaidų, jų pagrįstumo ir dydžio nustatymui yra reikšmingas pareiškėjo teismui pateiktų papildomų duomenų vertinimas. Atsižvelgdama į aptartą Komisijos kompetenciją bei diskreciją, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo pateiktų duomenų apie elektrinės projekto plėtojimo darbų atlikimą vertinimas priskirtinas Komisijai. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, jog Komisijos 2014 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 17R-3732 dalis, kuria atsisakyta kompensuoti pareiškėjo 2013 rugsėjo 2 d. prašyme nurodytus negrąžintus avansinius mokėjimus pagal sutartis dėl elektros plėtojimo, naikintina, perduodant Komisijai šią pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 2 d. prašymo dalį nagrinėti iš naujo.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, tačiau iš dalies neteisingai sprendė dėl išlaidų, pareiškėjo patirtų kaip negrąžinti avansiniai mokėjimai, pagrįstumo, todėl ši teismo sprendimo dalis keistina.
Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Taip pat, teisėjų kolegija akcentuoja, jog bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti pagal bylos duomenis, UAB „Zenito investicijos“ administracinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 50 Lt (14,48 Eur) žyminį mokestį (t. I, b. l. 94). Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant klausimus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, skundą tenkinus iš dalies, nuosekliai laikomasi taisyklės, kad tuo atveju, kai skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A-1191-575/2015, AS146-122-14, A756-342/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, jog galutiniu teismo sprendimu tenkinamas vienas iš dviejų pareiškėjo skundo reikalavimų, priteistini 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos, t. y. 7,24 Eur. Pareiškėjas nepateikė kitų galimai patirtų teismo išlaidų apskaičiavimo bei pagrindimo. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį, prašymai raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 45 straipsnio 2 dalimi teisėjų kolegija
nutaria
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Zenito investicijos“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2014 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 17R-3732 dalį, kuria buvo atsisakyta kompensuoti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Zenito investicijos“ 2013 m. rugsėjo 2 d. prašyme dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo nurodytus sumokėtus ir negrąžintus avansinius mokėjimus pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo ir šią pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 2 d. prašymo dalį grąžinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai nagrinėti iš naujo.
Kitą pareiškėjo apeliacinio skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Zenito investicijos“ iš atsakovo Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos, atstovaujamos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, 7,24 Eur (septynis eurus dvidešimt keturis euro centus) teismo išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.