- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- A-1648-575/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01458-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Arūnas Sutkevičius, Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- G. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Alytaus pataisos namai, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas G. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 3 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde ir papildomuose paaiškinimuose nurodė:
2.1. Nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. liepos 16 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) jis buvo kalinamas Alytaus PN kamerų tipo patalpose, kuriose rakinamas 21 val. per parą, pasivaikščioti pareiškėjas buvo išleidžiamas tris valandas. Kamerose buvo pažeista teisės aktuose reglamentuota vienam nuteistajam turinti tekti minimali gyvenamojo ploto norma. Kartu su pareiškėju kamerose buvo nuo 1 iki 9 žmonių, kameros plotas apie 28 kv. m. Patalpų plotą mažino joje esantys baldai, sanitarinis mazgas, kameroje trūko oro, buvo prasta ventiliacija, drėgna, neįmanoma nuvalyti dulkių nuo langų ir palangių, langai nuo 2018 m. balandžio mėn. buvo su grotomis. Kamerose trūko inventoriaus, spintelių asmeniniams daiktams susidėti, pareiškėjui buvo skirta tik viena spintelė, į kurią netilpo asmeniniai daiktai.
2.2. Kalėdamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinių sukrėtimų, depresiją, pažeminimą ir pan., t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 3 600 Eur suma ir kurią prašė priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:
3.1. Pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, numatyta teisės aktuose. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą skaičiuojant gyvenamojo ploto normą neturi būti atsižvelgiama į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pareiškėjas dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti įstaigos teritorijoje, sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose sporto aikštelėse, naudotis lauke ir pastatų viduje įrengtais sportinių svarmenų kilnojimo įrenginiais, dirbti, užsiimti dvasinio tobulėjimo bei kita leistina ir prasminga veikla. Nuteistųjų užimtumas vykdomas įtraukiant juos į įvairias socialines reabilitacijos programas. Nuteistųjų gyvenamosios patalpos aprūpintos baldais ir kietuoju inventoriumi pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus.
3.2. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, o Alytaus visuomenės sveikatos centro specialistai, atlikę patalpų patikrinimą, pažeidimų nenustatė. Alytaus PN gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir ventiliacija atitiko higienos normų reikalavimus. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros vėdinamos per langus. Ant langų įrengtos vidinės grotos, tačiau tai netrukdo atidaryti langus ir taip išvėdinti patalpas. Sanitariniame mazge yra unitazas, praustuvė, įrengta veikianti ištraukiamoji ventiliacija.
3.3. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei, todėl, kaip numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 73 straipsnyje, buvo laikomas užrakintas bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, įrengtoje pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Pareiškėjas nebuvo laikomas griežtesnėmis sąlygomis nei priklauso būti kameroje. Jam buvo sudaryta galimybė kasdien pasivaikščioti tris valandas dienotvarkėje nustatytu laiku (nuo 13.30 val. iki 16.30 val.).
3.4. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Alytaus PN sąlygas.
5. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jis ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, todėl neturėjo būti 21 val. per parą rakinamas gyvenamojoje patalpoje, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BVK 70 straipsnio 7 dalimi, 72–75 straipsniais, 145 straipsnio 4 dalimi, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 73¹ punktu. Teismas nurodė, kad pagal BVK 73–75 straipsnių, 145 straipsnio 4 dalies nuostatas matyti, jog pataisos namų gyvenamosiose patalpose laikomi užrakinti tik drausmės grupei priskirti nuteistieji, kurių gyvenamosios patalpos turi būti įrengtos pagal kamerų tipo reikalavimus. Nuobaudas atliekantys nuteistieji taip pat laikomi rakinamose kamerose. Teismas vertino, kad pagal nurodytas BVK normas pataisos namuose lengvosios ir paprastosios grupės sąlygomis bausmę atliekančių nuteistųjų gyvenamosios patalpos negali būti įrengtos pagal kamerų tipo reikalavimus bei rakinamos.
6. Nustatęs, kad pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. liepos 16 d. buvo kalinamas pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis rakinamose patalpose, teismas sprendė, kad remiantis aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo minėtu laikotarpiu kalinti pareiškėją rakinamame 6-ojo lokalinio sektoriaus 14-o būrio 2-ame miegamajame, įrengtame pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas nagrinėjamu aspektu pripažino atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.
7. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio laisvo patalpos ploto, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹ punktu, pagal kurį minimali gyvenamųjų patalpų ploto vienam nuteistajam norma yra 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (11¹1 p.); 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose (11¹.2 p.). Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo pateiktus duomenis, nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. vasario 21 d. buvo paskirtas į 14-o būrio 4-ają gyvenamąją patalpą, kuri buvo 34,07 kv. m ploto, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,78 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. liepos 16 d. pareiškėjas gyveno 14-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, kuri buvo 33,94 kv. m ploto, joje įrengta 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,77 kv. m gyvenamojo ploto. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad ginčo laikotarpiu teisės aktuose reglamentuota minimali gyvenamosios ploto norma nebuvo pažeista (pareiškėjui teko daugiau nei 3,6 kv. m ploto).
8. Teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl ant langų uždėtų grotų, dėl ko jų neidavo atidaryti, jie buvo nešvarūs, trūko oro, patalpoje buvo drėgna. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad reikalavimai langų, grotų įrengimui reglamentuoti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.9 papunktyje, 11.5 ir 13.7 punktuose. Teismas vertino, kad ginčo gyvenamojoje patalpoje ant langų iš vidaus įrengtos apsauginės grotos neatitiko nurodyto teisinio reglamentavimo, tačiau teismas pažymėjo, jog langai šioje patalpoje atsidarė, todėl patalpoje buvo sudaryta galimybė išvėdinti patalpą per langą. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas pareigūnams, Alytaus PN administracijai dėl oro trūkumo gyvenamojoje patalpoje, šios aplinkybės pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl objektyviais duomenimis nepatvirtintų abstrakčių ir deklaratyvių argumentų dėl oro trūkumo gyvenamojoje patalpoje teismas nelaikė pagrįstais.
9. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl spintelių asmeniniams daiktams susidėti trūkumo. Teismas nurodė, kad pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, bendrabučio gyvenamojoje patalpoje vienam asmeniui turi būti viena spintelė prie lovos. Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjui buvo skirta viena spintelė asmeniniams daiktams susidėti, teismas sprendė, kad šiuo atveju teisės aktai nebuvo pažeisti.
10. Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo būdo (dydžio) teismas, įvertinęs tai, kad pažeidimas truko neilgai (pareiškėjas buvo rakinamas gyvenamosiose patalpose apie du mėnesius), nesant duomenų, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas skundais ar prašymais kreipėsi į atsakovo atstovą ar kitas kompetentingas institucijas, taip pat nesant įrodymų apie šio pažeidimo poveikį pareiškėjo sveikatai, sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais. Teismas apsiribojo pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
III.
11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteisti 3 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliaciniame skunde nurodoma:
11.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neatkreipė dėmesio į aplinkybes, kad pareiškėjas ne tik buvo laikomas rakinamose patalpose, bet ir į pasivaikščiojimo laiką buvo įskaičiuotas laikas, kurį pareiškėjas praleisdavo sportuodamas, gamindamas maistą, būdamas bibliotekoje ir koplyčioje. Teismas taip pat nepagrįstai iš bendro gyvenamosios patalpos ploto neišskaičiavo sanitarinio mazgo užimamo ploto.
11.2. Teismas pasirinko netinkamą neturtinės žalos kompensavimo būdą. Pareiškėjui turėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, t. y. 3 600 Eur.
Atsiliepimas
12. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:
12.1. Visa su skundu susijusi medžiaga buvo pateikti Regionų apygardos administraciniam teismui Kauno rūmams ir teismo buvo tinkamai išnagrinėta bei įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN, atlyginimo priteisimo.
14. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus, pripažino, kad nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. liepos 16 d. pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
15. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo išvadomis dėl vidinių grotų ant langų, nenustatyto gyvenamojo ploto normos pažeidimo ir pasirinkto neturtinės žalos atlyginimo būdo.
16. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, nustatydamas vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, nepagrįstai iš bendro gyvenamosios patalpos ploto neišskaičiavo sanitarinio mazgo užimamo ploto.
18. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 334/13) pabrėžė, jog bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi būti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trūkumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau šio pažeidimo prezumpciją galima nuginčyti nurodant veiksnius, atitinkamai galėjusius kompensuoti ploto trūkumą. Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją paprastai galima nuginčyti tuo atveju, kai vienu metu egzistavo tokie veiksniai: 1) minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas buvo trumpais atsitiktiniais (netęstiniais) laikotarpiais ir nedidelis; 2) vienam asmeniui tekusio ploto trūkumą kompensavo pakankama judėjimo laisvė bei atitinkama veikla už kameros ribų; 3) asmuo buvo kalinamas, apskritai vertinant, tinkamoje laisvės atėmimo vietoje, kur nebuvo jokių kitų jo ar jos kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių.
19. Teisės aktuose nėra nurodyta, jog į turimo ploto gyvenamojoje patalpoje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017).
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, sprendė, kad ginčo laikotarpiui pareiškėjui buvo užtikrinta teisės aktuose reglamentuota minimali gyvenamojo ploto norma (žr. nutarties 7 p.). Taigi vadovaujantis nurodytu nacionaliniu teisiniu reglamentavimu bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad skaičiuojant vienam asmeniui tekusį gyvenamąjį plotą, iš bendro patalpos ploto turėjo būti atimtas sanitarinio mazgo užimamas plotas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, tinkamai taikė Konvencijos ir nacionalinės teisės normas ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui iš esmės buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.
21. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vertino, kad nors pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje ant langų buvo įrengtos vidinės grotos, tai netrukdė atidaryti langų ir išvedinti patalpą. Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina galimybę atidaryti langus. Grotos yra pakankamai retos, palangė plati, todėl pareiškėjas turėjo galimybę nusivalyti dulkes nuo lango ir palangės (b. l. 29–30, 32). Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas Alytaus PN administracijai dėl oro trūkumo gyvenamojoje patalpoje. Be to, pareiškėjo hipotetinio pobūdžio teiginiai dėl negalėjimo išsigelbėti kilus gaisrui dėl įrengtų vidinių grotų, taip pat nesudaro pagrindo šiuo aspektu pripažinti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.
22. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėjui į pasivaikščiojimo laiką buvo įskaičiuotas laikas, kurį jis praleisdavo sportuodamas, gamindamas maistą, būdamas bibliotekoje ir koplyčioje, teisėjų kolegija pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas šį pareiškėjo nusiskundimą vertino pažeidimo dėl laikymo rakinamose patalpose kontekste.
23. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada nepriteisti jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti pažeidimo pripažinimu, pažymėtina, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas.
24. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)).
25. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teisės pažeidimo pripažinimo pakanka pareiškėjo pažeistai teisei apginti, todėl nepriteisė pareiškėjui piniginės kompensacijos. Pirmosios instancijos teismo vertino, kad nors pareiškėjas buvo rakinamas gyvenamosiose patalpose nepagrįstai, tačiau preziumuojama, jog jo rakinimo sąlygos atitiko Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus (dėl to ginčas nebuvo keliamas), be to, byloje nėra duomenų, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas skundais ar prašymais kreipėsi į atsakovo atstovą ar kitas kompetentingas institucijas, taip pat nėra įrodymų apie šio pažeidimo poveikį pareiškėjo sveikatai.
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytą pareiškėjo teisių pažeidimą ir jo nurodomas patirtas neigiamas pasekmes, sprendžia, kad pareiškėjo teisių pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
27. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G. P. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.