- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-11
- Bylos Nr.
- e2YT-3709-1105/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01276-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Sabaliauskienė
- Pareiškėjas
- N. Ž., A. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Eglė Sabaliauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjų N. Ž., A. Ž. – Z., E. B., V. Ž. – D., pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjos N. Ž., A. Ž. – Z., E. B., V. Ž. – D. paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos po savo tėvo ir senelio A. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdamos jį faktiškai valdyti. Savo pareiškime nurodė, kad N. Ž. yra mirusiojo A. K. dukra. Pareiškėjos A. Ž. – Z., E. B., V. Ž. – D. yra A. K. anūkės. Po A. K. mirties, pareiškėjos įstatymo nustatytu terminu į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. A. K. buvo sudaręs oficialųjį testamentą, kuriuo jam priklausantį nekilnojamąjį turtą jis paliko dukrai ir anūkėms, tačiau pareiškėjos, kaip minėta, dėl palikimo priėmimo nustatytu laiku nesikreipė. Po tėvo ir senelio mirties, liko nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teigimu, jos gyveno ir valdė nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu atliko aktyvius veiksmus palikimui priimti. Paveldimas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra šeimos turtas, kuriame gimė ir užaugo pareiškėja N. Ž. Šiame name taip pat gimė ir užaugo ir N. Ž. dukros A., E. ir V. Po tėvo ir senelio mirties, pareiškėjos rūpinosi ir prižiūrėjo likusį nekilnojamąjį turtą, atliko sezoninius darbus, mokėjo komunalinius mokesčius. Kartu gyveno ir (duomenys neskelbtini) miręs pareiškėjos N. Ž. sutuoktinis G. Ž., kurio vardu buvo atliekami mokėjimai už komunalines paslaugas. Pareiškėjos rūpinasi nekilnojamuoju turtu kaip savu, skyrė savo asmenines lėšas. Todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos po savo tėvo ir senelio mirties priėmė jo palikimą pradėjusios faktiškai jį valdyti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog valstybės įmonė „Turto bankas“ neturi duomenų apie galimą palikėjo A. K. palikimo perėjimą valstybei. Prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Panevėžio skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.
4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 235 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Civilinės bylos šalys savo paaiškinimus dėl bylos esmės pateikė teismui parengiamuosiuose dokumentuose, nereikalavo būti betarpiškai teismo išklausytos, byloje nėra reikalaujama išklausyti liudytojų, ekspertų, specialistų, pareiškėjos prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
5. Pareiškimas tenkinamas.
6. Pareiškėjos prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos priėmė palikimą po savo tėvo ir senelio A. K. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamos jį valdyti. Kitokia tvarka jos negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis). Šis faktas sukels pareiškėjoms teisines pasekmes, nes nuo šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priklauso pareiškėjų turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jų teisę paveldėti visą po jų tėvo ir senelio mirties atsiradusi palikimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
7. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
8. Byloje pateiktų įrodymų turiniu nustatyta, kad palikėjas A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas turėjo vieną vaiką – dukrą N. Ž. (pareiškėja), jo sutuoktinė – B. K. (VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). Palikėjas turėjo tris anūkes –A. Ž. – Z., E. B. (buvusi – Ž.) ir V. Ž. – D. Palikėjas A. K. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs oficialųjį testamentą. Šiuo testamentu palikėjas jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį adresu (duomenys neskelbtini), paliko savo dukrai N. Ž., o žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), paliko anūkėms A. Ž., E. Ž., V. Ž., lygiomis dalimis. Po palikėjo A. K. mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą palikėjos nesikreipė, palikimo pagal sudarytą testamentą nepriėmė. Pareiškėjų teigimu, po tėvo ir senelio A. K. mirties, jos palikimą priėmė faktiniu valdymu, t. y. rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos prižiūrėjo likusį nekilnojamąjį turtą, atliko sezoninius darbus, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas. Byloje pateikti duomenys, patvirtinantys, jog G. Ž., kuris buvo pareiškėjos N. Ž. sutuoktinis, miręs (duomenys neskelbtini), vardu buvo mokėti mokesčiai už komunalines paslaugas. Pareiškėjų teigimu, jos priėmė savo tėvo ir senelio palikimą pradėjusios faktiškai valdyti paveldimą turtą.
9. Pažymėtina, kad palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, o įpėdinis priimdamas palikimą šiuo būdu savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
10. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad palikėjas A. K. (duomenys neskelbtini) oficialiuoju testamentu paliko jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą savo dukrai ir anūkėms. Byloje esantis testamentų registro išrašas patvirtina, kad po palikėjo mirties niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.
11. Teismas sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos N. Ž., A. Ž. – Z., E. B., V. Ž. – D., po savo tėvo ir senelio A. K. mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį naudojo, prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad pareiškėjos būtų atsisakiusios palikimo, byloje nėra. Todėl minėti ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad N. Ž., A. Ž. – Z., E. B., V. Ž. – D. aukščiau aptartu būdu priėmė po savo tėvo ir senelio A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą.
12. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusiojo A. K. palikimo sudėties.
13. Iš pareiškėjų priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjų N. Ž., A. Ž. – Z., E. B., V. Ž. – D., pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. Ž. – Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Ž. – D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po savo tėvo ir senelio A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti.
Priteisti iš N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. Ž. – Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Ž. – D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.