Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-855-1123/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-07
Bylos Nr.
1-855-1123/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
E. K.
Nukentėjusysis
V. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-855-1123/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46772-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei,dalyvaujant prokurorams Šarūnui Šimoniui, Gaudentui Balčiūnui,kaltinamajai E. K.,nukentėjusiajam V. S.,vertėjai Helenai Žemaitel,ekspertui Jonui Mindaugui Paliuliui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, teista:

1) 2018 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį, paskirta viešieji darbai 4 mėnesiams. 2019 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi atleista nuo 2018 m. spalio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 4 mėnesių viešųjų darbų bausmės, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 5 MGL dydžio (250 EUR) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

2) 2019 m. sausio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, paskirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Atleista nuo paskirtos bausmės taikant įstatymo dėl amnestijos akto 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą, atleidimo nuo bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 4 d.;

3) 2019 m. balandžio 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23 val. iki 5 val. (2019 m. lapkričio 18 d. bausmę atlikusi),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui, o būtent: ji, 2020 m. lapkričio 27 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), ranka suduodama ne mažiau kaip du smūgius V. S. į veidą, tyčia sukėlė nukentėjusiajam V. S. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji E. K., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad tą vakarą buvo konfliktas su nukentėjusiuoju, ji buvo atėjusi pasibeldusi dėl garsaus televizoriaus garso, pirmą kartą buvo „pasiųsta“, antrą kartą nebuvo atidarytos durys, trečią kartą jis atidarė, bet jis jau buvo sumuštas. Jis konfliktuoja su daugeliu kaimynų dėl garso ir dėl išgėrinėjimo, ji jo tikrai nemušė, neturėjo net tokių minčių. Įvykis buvo lapkričio mėnesį, savaitės dienos neprisimena, viskas prasidėjo gal 23 val. Ji buvo bute adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu ji nebuvo su vaiku, nes vaikas buvo pas krikšto tėvą, ji buvo išgėrusi, šventė draugės gimtadienį, iš jo grįžo namo apie 21 val. Pas nukentėjusįjį pastoviai yra su ta muzika, jei asmuo neprigirdi, turi nusipirkti klausos aparatą, jam tą policija išaiškino. 21 val. jau buvo garsi muzika, bet ji laukė iki 23 val., kai pasibeldė, nukentėjusysis buvo išgėręs ir ją „pasiuntė“, po 23.30 val. jis pasibeldė dar kartą, jis neatidarė, paskui trečią kartą jau atidarė, bet su juo nebuvo įmanoma susišnekėti. Jau per pirmą pasibeldimą ji išgirdo, kad nukentėjusysis yra ne vienas, trečią kartą jis stovėjo tarpduryje ir jam prie akies buvo kraujas. Ji mano, kad ją apkaltino nepagrįstai, nes ne pirmą kartą buvo konfliktas dėl muzikos, dėl smarvės. Ir ji, ir kiti kaimynai yra ne vieną kartą yra ėję pas nukentėjusįjį, gali būti, kad jis apšnekėjo ją, nežino, kodėl būtent ją, gal dėl to, kad ji dažnai pas jį dėl tos muzikos eina. Ji nori, kad būtų apklausta liudytoja kaimynė vardu A., kuri gyvena tame pačiame name ir įvykio vakarą matė, kai ji ėjo pas nukentėjusįjį. Anksčiau šios liudytojos neminėjo, nes jai tyrėja sakė, kad byla nutraukta. A. matė pirmą kartą, kai nukentėjusysis atidarė duris ir ją „pasiuntė“, antro ir trečio karto ji nebematė. Tuo metu, kai ji ėjo belstis, A. ėjo į virtuvę iš savo namų, ji matė momentą, kai ji (E. K.) prašė sumažinti muziką, stovėjo ir klausėsi, ką sakys nukentėjusiajam. Nukentėjusysis ją tikrai turėjo matyti. Jos santykiai su A. tokie patys, kai su nukentėjusiuoju, ji tik pasisveikina. Nukentėjusysis ją pažįsta. Atvykus policijai A., jai atrodo, nebuvo atėjusi. Jai tyrėja pasakė, kad jeigu ji prisipažins kaltę, nebus jokio teismo, dėl ligonių kasos jai nieko nesakė, sakė tik pripažinti kaltę ir uždaryti bylą. Ji yra nekalta, bet jai pasakė, kad nereikėtų vaikščioti į tuos teismus, geriau pripažinti kaltę ir nutraukti bylą. Ji tikrai nepripažįsta kaltės, kai buvo sulaikyta, fotografavo jos rankas, ji negalėjo sumušti, yra nuotraukos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta E. K. parodė, kad šiuo metu ji yra dekrete, turi santaupų, gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 26 d., apie 23 val. ji buvo namuose, išgirdo garsiai leidžiamą televizoriaus garsą, todėl ji nuėjo pas kaimyną, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), pas tą, kuris nurodytas įtarime (V. S.). Kaimynas atidarė duris ir jai pasakė „eik tu (necenzūrinis žodis), aš savo namuose, ką noriu, tą ir darau“, ir uždarė savo buto duris. Tada ji nuėjo namo. Po to, po maždaug 20 minučių, ji vėl nuėjo pas jį, nes triukšmas nebuvo sumažėjęs, bet kaimynas durų neatidarė. Po to vėl, po kokių 15 minučių, ji nuėjo pas kaimyną, kaimynas atidarė duris ir ji pasakė jam, kad jeigu nesumažins televizoriaus garso, ji kvies policiją, kad jį iškeldintų iš socialinio būsto. Kaimynas uždarė duris ir ji nuėjo namo. Kaimynas nuolatos turi konfliktų su kitais kaimynais dėl triukšmo ir smarvės, nes nevaikšto į tualetą. Ji žino, kad dėl jo keliamo triukšmo kaimynai ne kartą kvietė policijos pareigūnus. Po kurio laiko ji nusprendė išeiti parūkyti į namo bendro naudojimo koridorių. Išėjusi parūkyti išgirdo beldimą į ketvirto aukšto koridoriaus duris, nes jos yra rakinamos. Ji atidarė duris ir pamatė policijos pareigūnus, kurie iš pat pradžių su ja nebendravo, o nuėjo pas kaimyną į butą. Ji girdėjo, kaip pareigūnai klausė kaimyno, kas nutiko, o kaimynas pirštu parodė į ją ir tada pareigūnai paklausė jos, ar ji mušė jį. Ji pasakė, kad ne, ir ją vis tiek išvežė. Ji matė, kad ir medikai buvo atvykę, bet jie prie jos nebuvo priėję. Visus kartus, kai ji ėjo pas kaimyną, ji su juo bendravo oficialiu tonu, nerėkdama, prašė sumažinti triukšmą. Ant jos rankų nėra smūgio žymių, nes ji nemušė kaimyno, todėl prašo prie protokolo pridėti jos rankų nuotrauką. Gali pažadėti nebendrauti su kaimynu, kol nesibaigs tyrimas. Nori pridurti, kad kai pirmą kartą ji ėjo pas kaimyną ir jis atidarė duris, ji po jo dešine akimi matė nubrozdinimą, kuris buvo kelių centimetrų ilgio. Taip pat nori pridurti, kad ji buvo su tais pačiais rūbais, su kuriais ją pristatė į komisariatą, o ant jos rūbų nėra kraujo ir jokių grumtynių požymių. Prieš konfliktą su kaimynu ji buvo svečiuose (duomenys neskelbtini), adreso tikslaus nežino, pas ką buvo, nenorėtų sakyti, svečiuose ji gėrė alų, kiek išgėrė, negali pasakyti (b. l. 79-82).

Nukentėjusysis V. S., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis kaltinamąją žino apie metus laiko. Tame name jis gyvena apie 15 metų, o kaltinamoji apie metus. Jų santykiai yra tokie, kad tik pasisveikina. Jis jai atleido dėl sumušimo. Ji kai buvo kambaryje, jam trenkė, dar randas buvo. Tai įvyko kaltinime nurodytą datą, naktį. Kaltinamoji pas jį laužė duris, jis nesuprato, kas yra, atidarė duris, patildė televizorių ir ji jam trenkė. Ji gyvena kitame koridoriaus gale. Jis gyvena vienas, tą vakarą buvo išgėręs, gal du alaus butelius. Tą vakarą prisimena, kai į ligoninę važiavo, kai policija atvažiavo. Jam iš karto sutino akys, buvo apie 3 savaites užtinusios. Užtinusios buvo abi akys, kaltinamoji jam sudavė du smūgius su ranka. Jo skruostas trūko dėl smūgio kumščiu, antras smūgis buvo į tą pačią vietą. Po to jis iškvietė greitąją, o su greitąja atvažiavo policija, jam sakė, kad reikia važiuoti į ligoninę. Kaltinamosios pavardės jis nežino. Iš karto policijai pasakė, kad kaltinamoji jį sumušė, parodė kambarį ir viskas. Po įvykio ji tik pasisveikindavo ir atsisveikindavo. Jis žino kaimynę A., su ja pasisveikina, skolinasi cukraus, duonos. Ją matė, kai atvažiavo policija ir greitoji. A. jam nėra reiškusi pretenzijų dėl garsios muzikos. Jis tame bute gyvena 16 metų ir jam apskritai niekas niekada nesakė jokių pretenzijų, čia pirmas kartas. Neatkreipė dėmesio, kokie santykiai tarp kaltinamosios ir A., draugiški. Tarp jo ir A. konfliktų nebuvo, tik kai buvo girtas, jie „pasiunčia“ vienas kitą ir viskas. Kai pas jį buvo atėjusi kaltinamoji, A. nebuvo. Jis atidarė duris ir nematė, kas ten toliau, matė tik kaltinamąją. Jis išėjo į koridorių ir iš karto gavo smūgį. Kai buvo triukšmas, policija, išėjo kaimynė L.. Jis niekada nebuvo teistas ir neturėjo ikiteisminių tyrimų. Dėl įtarimo sumušimu praeitais metais, tai čia juos matė 4 mėnesius, tada jie pardavė butą ir jų nematė, tai nebuvo nei A., nei L.. Jis neprieštarauja, kad būtų apklausta A., taip pat galima apklausti L., ji pasakys tiesą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu buvo pagarsintas VšĮ (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 27 d. išrašas, kuriame nurodyta, kad 02.23 val. pacientas V. S. atvyko į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių dėl žaizdos skruosto srityje dešinėje pusėje. Paciento teigimu, jį sumušė nepažįstamas asmuo (b. l. 44).

Pagarsinus minėtą išrašą teisiamajame posėdyje, nukentėjusysis V. S. nurodė, kad jis tikrai nesakė, kad jį sumušė nepažįstamas asmuo, arba ne taip suprato. Jis gal neišgirdo, ko jo prašė pasakyti ir viskas. Jam tris dienas viską labai skaudėjo, jis negalėjo normaliai atsistoti, negalėjo eiti, paskui pas jį atvažiavo policija ir atsivežė dėl protokolo. Jam tris dienas labai zvimbė galvoje, todėl jis negalėjo nueiti į ligoninę ekspertizės, jis nepagalvojo, kad jam reikėjo tik paskambinti ir pas jį būtų atvažiavę. Jis niekaip nesusitaikė su E. K., jis tik jai pasakė, kad dėl mažo vaiko jai atleido, o šiaip tai jie nesusitaikė. Jis pirmą kartą sakė, kad tik dėl mažo vaiko čia. Pinigų jis nereikalauja, ieškinio byloje nereiškia.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. S. pateikė pareiškimą, kuriame nurodyta, kad jis buvo užpultas vidury nakties, po 12-tos valandos, savo bute, (duomenys neskelbtini) bute gyvenančios kaimynės E. (pavardės nežino). Ji pas jį pasibeldė, jis atidarė ir ji be jokio įspėjimo trenkė jam kumščiu į akį. Ji pataikė prie akies, pramušė gilią žaizdą, jis turėjo kviesti gydytojus. Jį išvežė užsiūti žaizdos. Jei būtų pataikiusi į akį, jis būtų likęs be akies. Ji buvo stipriai girta. Pas ją yra mažas vaikas, bet pas ją dažnai renkasi kompanija, pagrinde vyrai, ir geriama. Geriama, rūkoma bendrose patalpose, bendroje virtuvėje, koridoriuje nakties metu. Vyksta apsistumdymai, barniai, visi bijosi naktį išeiti į bendras patalpas. Yra agresijos. Jos elgesys yra netinkamas moteriai, auginančiai mažą vaiką. Jie jau norėjo kreiptis į vaiko teisių specialistus dėl jos, kaip mamos, netinkamo elgesio. Kol pagaliau jis buvo sumuštas savo namuose, todėl nori, kad būtų atitinkamai įvertintas šio žmogaus elgesys. Šiame bute jis gyvena šešiolika metų, bet pirmą kartą susidūrė su tokiu elgesiu. Kaimynai jam niekada neturėjo jokių pretenzijų. Ši moteris čia gyvena trumpą laiką, bet save užrekomendavo iš neigiamos pusės. Šiame bute, kur ji gyvena su mergaite, nėra priregistruota. Naudojasi visomis bendromis paslaugomis (vanduo, elektra). Veda naktinį gyvenimo būdą, renkasi kompanijos (pagrinde vyrai). Negerbia, nesiskaito su kaimynais (b. l. 158-159).

2020 m. lapkričio 27 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad V. S., įspėtas dėl atsakomybės pagal BPK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pareiškė, kad 2020 m. lapkričio 27 d., apie 01.00 val. pas jį į namus (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynė E. K., kuri pareiškė pretenzijas dėl triukšmo, reikalavo išjungti televizorių. Kilus žodiniam konfliktui, E. K. tris kartus kumščiu trenkė jam per veidą bei sukėlė jam fizinį skausmą. (duomenys neskelbtini) jam buvo diagnozuota skruosto žaizda. Apklaustas policijos pareigūnų, V. S. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 27 d. jis buvo namuose vienas, žiūrėjo televizorių. Apie 01.00 val. į jo buto duris pasibeldė kaimynė E. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini) bute. Jam atidarius duris, ji pradėjo reikalauti, kad jis išjungtų televizorių, šaukė, kad jis trukdo jai ilsėtis. Jis turi susirgimą dėl kurio susilpnėjusi jo klausa, visuomet žiūri televizorių šiek tiek garsiau, tačiau niekada niekas iš kaimynų nesiskundė. Jis kaimynei atsakė, kad čia ne jos reikalas ir tada ji tris kartus kumščiu trenkė jam į veidą. Nuo smūgių jis nugriuvo ant grindų, ant nugaros, sąmonės neprarado. Po to jam pavyko atsikelti ir jis paskambino telefonu 112, iškvietė policiją. Įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, po dešine akimi atsirado kraujosruva, ant dešinio skruosto žaizda, kuri kraujavo. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė medikus, kurie nuvežė jį į ligoninę. (duomenys neskelbtini) jam buvo diagnozuota skruosto žaizda, kuri buvo susiūta ir jis buvo išleistas namo. Įvykio metu jam buvo padaryta fizinė žala (b. l. 1-4).

2020 m. gruodžio 4 d. akistatos protokole užfiksuota, kad į akistatą buvo suvesti nukentėjusysis V. S. ir įtariamoji E. K.. Paklaustas, kas jį sumušė, nukentėjusysis atsakė, kad E.. Įtariamoji paprieštaravo, kad ji jo nemušė. Paklaustas, į kurias kūno vietas ir kiek kartų smūgiavo, nukentėjusysis atsakė, kad smūgiavo į žandą po akimi, smūgiavo 2-3 kartus. Įtariamoji paprieštaravo, kad ji jo nemušė. Paklaustas, ar nuo suduoto smūgio nukrito ant žemės, nukentėjusysis atsakė, kad nenukrito. Įtariamoji nurodė, kad to nematė, negali patvirtinti, kol jie šnekėjo, tai nebuvo nukritęs. Paklaustas, kokios vietos buvo sužalotos, nukentėjusysis atsakė, kad abu veido žandai, po akimi. E. K. paaiškino, kad kai ji atėjo pas nukentėjusįjį kalbėti dėl televizoriaus, pas jį jau buvo sužalojimai. Paklaustas, su kuo ir kaip buvo suduoti smūgiai, nukentėjusysis atsakė, kad su kumščiais buvo suduoti. E. K. atsakė, kad negali to patvirtinti, nes ji nematė (b. l. 87-89).

Liudytoja K. B., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji yra tyrėja. Prisimena asmenis salėje (kaltinamąją ir nukentėjusįjį). Nuosekliai įvykio papasakoti negali, prisimena, kad tai buvo A lygis, skubus iškvietimas, jie turėjo greitai sureaguoti. Kai atvažiavo, E. K. buvo bendro naudojimo koridoriuje. Jos kolega užėjo į nukentėjusiojo butą, labiau su juo bendravo, o ji su E. K., kuri visą laiką juokėsi, matėsi, kad buvo šiek tiek išgėrusi, aiškiai nepaaiškino, kas nutiko. Ji tiksliai neprisimena, kaip skambėjo pranešimas, berods kad vyrą sumušė kaimynė. Nukentėjusįjį ji matė, bet su juo mažai bendravo. Kai E. K. klausė, kas įvyko, ši juokėsi, bet paskui pasakė, kad nieko nukentėjusiajam nedarė, tik užėjo į butą paprašyti patildyti muziką ar televizorių. Jie buvo užėję pas E. K. į namus, ji buvo su vyru, kartu išgėrinėjo, vaikų nebuvo. To vyro klausė, kas nutiko, jis iš viso atsisakė kažką paaiškinti. Koridoriuje dar buvo viena kaimynė, iš buto, kurio durys priešais, bet ji sakė, kad nieko nematė. Kaltinamoji buvo pristatyta į komisariatą. Abejonių dėl smurto nekilo, nes pas nukentėjusįjį buvo prakirsta lūpa ar kažkur veido srityje buvo sužalojimai, kraujas. Kitų potencialių įtariamųjų asmenų nebuvo.

Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojos K. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, kuriuose ji nurodė, kad 2020 m. lapkričio 27 d., apie 01.04 val., patruliuojant su R. G. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjui kaimynė trenkė į nosį, kraujuoja. Atvykus nurodytu adresu, jie užėjo į nurodytą butą, kuriame buvo V. S., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, sklido alkoholio kvapas, vyras savo bute vartojo alkoholinius gėrimus vienas. Pirmą kartą V. S. paklausus, iš kur atsirado žaizda, vyras negalėjo normaliai atsakyti, tiksliau nieko neatsakė, o antrą kartą paklausus, vyras paaiškino, kad kaimynė E. K., atėjusi į butą sumušė jį, bet jis nepasakė, kiek smūgių buvo ar iš ko smūgiavo. Ant veido matėsi kirstinė, kraujuojanti žaizda. Vyras turi klausos sutrikimų, todėl beveik nebendravo. Atvykusi GMP brigada apžiūrėjo nukentėjusįjį ir išsivežė į (duomenys neskelbtini). V. S. daugiau nieko nepaaiškino. E. K. taip pat buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, ji neigė smurtavusi prieš kaimyną, paaiškino, kad vieną kartą buvo nuėjusi pas jį paprašyti patildyti televizorių, kadangi kėlė didelį triukšmą ir trukdė ilsėtis. Pareigūnams atvykus moteris stovėjo bendro naudojimo koridoriuje, rūkė. Ji paprašė moters nueiti iki jos buto pasiimti dokumentą ir jie nuėjo iki buto, kuriame buvo sugyventinis A. Š., gyv. (duomenys neskelbtini). Paaiškėjo, kad tai yra sugyventinio butas. Bute ant stalo stovėjo alkoholiniai gėrimai. Paklausus sugyventinio, ar E. K. mušė kaimyną, šis atsakė, kad E. K. nieko nemušė, ji nuėjo pas kaimyną ir paprašė patildyti televizorių. Moteris neturėjo savo asmens dokumento ir negalėjo nurodyti adreso, kur pati gyvena, teigė, kad gyvena pas mamą, šalimais kažkur. Faktinis jos sulaikymo laikas 01.40 val. E. K. buvo pristatyta į VPK OVS budėtojų dalį tolimesniam aiškinimuisi. Pristatymo metu moteris elgėsi neramiai, rėkavo. Bendraujant su V. S. ir E. K. į laiptinę išėjo kaimynė, kuri neprisistatė ir nurodė, kad nieko nematė ir negirdėjo, sakė, kad ką tik atsibudo nuo triukšmo sklindančio iš koridoriaus (b. l. 22).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytoja K. B. nurodė, kad kaimynės, kuri išėjo į koridorių, durys yra priešais nukentėjusiojo duris, tiksliau iš dešinės. Nukentėjusiojo buto duris ir kaltinamosios buto duris skiria 3-4 durys, tai tas pats aukštas.

Liudytoja L. V., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji pažįsta salėje esančius asmenis, jie yra V. S. ir E.. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis yra jos artimiausias kaimynas. Giminystės ryšiai jų nesieja. Su mergina, kadangi ji ne jos amžiaus, neturi jokių ryšių, žino ją, gyvena jų bendrajame koridoriuje, bet visai kitame gale, negu jie. V. S. bendrajame kambaryje nieko neveikia, jis tik savo kambarėlyje. Kaltinamoji gyvena palyginus ne per seniausiai, kiek žino, tas kambariukas jos mamos, o čia bendri patogumui, tai kyla klausimai dėl mokėjimo už vandenį ir panašiai, kad visi būtų registruoti. Įvykio naktį ji išgirdo tik labai didelį triukšmą, pabudo, labai atsargiai atidarė duris, pažiūrėjo į koridorių, pamatė, kad V. S. stovi su gydytojais, du policininkai, nukentėjusiojo akis buvo sužeista, bet jau su tvarsčiu. Ji suprato, kad žmogus buvo sužeistas, sumušta akis. Ji nematė, kas sumušė, išėjo jau po fakto. Iš policijos buvo kalbama, kad jį sužeidė E. K.. Tą pačią naktį iki atvykstant policijai ji nebuvo išėjus į koridorių, naktį į koridorių niekada nevaikšto. Pamatė jau tik patį įvykusį faktą. Nematė, kad E. K. beldėsi į duris. E. K. jos neprašė, kad kažką pasakytų, jos nebendrauja, jai netinka pagal amžių. Kita liudytoja A. jai pažįstama, jos pavardės neprisimena, ji gyvena netoli, jų aukšte. Ji matydavo kaip kaltinamoji su A. pasišneka bendroje virtuvėje, daugiau nelabai ką, ji mažai būna namuose. A. buvo įvykio metu, kai jau visos tarnybos buvo, visi buvo išėję pasižiūrėti, kas čia atsitiko. A. nieko nekalbėjo, jie visi buvo kaip žiūrovai, nelabai susigaudė, kas čia vyksta. A. jai nėra sakiusi, kad matė, kaip kaltinamoji sužalojo nukentėjusįjį.

Liudytoja A. O., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji pažįsta salėje esančius žmones. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis ten gyvena 12 metų, o merginą (kaltinamąją) atpažįsta, nes ji nuo vaikystės buvo pas juos bendrabutyje. Žino tik kad jos vardas E.. E. gyveno su vaiku, jų tas pats bendras koridorius. Įvykis buvo vakare, ji išgirdo triukšmą, išėjo pasižiūrėti, kas atsitiko, pamatė policiją ir gydytojus, nukentėjusįjį visą apklijuotą, ji nieko neklausė niekeno. Tą naktį iki policijai atvažiuojant nieko negirdėjo. Triukšmas buvo jau tuo metu, kai visi buvo koridoriuje. Ji žino, kad V. S. blogai girdi, jie siūlė jam pasiimti klausos aparatą, tiesa, kad jis labai garsiai klausosi televizoriaus, bet jie pasibeldžia, kad patildytų, ir viskas, nebūna problemų. Su V. S. jie bendrauja draugiškai. Ji negali pasakyti, kas jį sumušė, kai jau atvažiavo iš greitosios, V. S. pasakė, kad jam davė E., o daugiau ji nieko negali pasakyti.

Liudytojas R. G., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje. Įvykio detalių neprisimena, tik kad bendravo su salėje esančiais žmonėmis. Nukentėjusysis buvo sumuštas, jie važiavo dėl triukšmo, nepamena, kas kvietė. Gal kažką painioja, gali būti, kad jie ten važiavo ne kartą. Jis neprisimena, kaip atrodė žaizda atvykus, bet faktas, kad asmuo buvo sumuštas. Tuo metu nukentėjusysis nelabai galėjo paaiškinti, kas įvyko, jie girtumo nenustatinėjo, bet gal nukentėjusysis ir buvo išgėręs. Kiek jie žinojo, nukentėjusysis turi negalią, blogai girdi, jie pagalvojo, kad gal kažkas su sveikata negerai, bet jis labai daug ko nesugebėjo paaiškinti. Jis nurodė, kad jį sumušė E. K.. Koridorius yra gana ilgas, o jie gyveno skirtinguose galuose. Tai, kad jį sumušė E. K., nukentėjusysis sakė tvirtai. Būna atvejų, kai parodymai kelia abejonių, bet šį kartą jie tuo tik truputį suabejojo, nes žmogus nesilaikė stabiliai ant kojų, prisipažino, kad yra išgėręs, tai visko galėjo būti. E. K. taip pat buvo pavartojusi alkoholio, ar ji neigė savo kaltę, jis neprisimena, turi daug įvykių. Ar matėsi kiti sužalojimai, jis neprisimena.

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2020 m. lapkričio 27 d., 01.05 val. gautas V. S. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš 5 min. jam trenkė kaimynė, kuri dabar šalia jo, trenkė į nosį, kraujuoja (b. l. 14).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiosios patrulės K. B. 2020 m. lapkričio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 27 d., apie 01.04 val., patruliuojant kartu su vryaius. patruliu R. G., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš 5 minutes pranešėjui kaimynė (kuri dabar šalia jo) trenkė vyrui į nosį, kraujuoja. Atvykus nurodytu adresu, pareigūnai užėjo į nurodytą butą, kuriame buvo V. S., kuris paaiškino, jog jo kaimynė E. K., atėjusi į jo butą, sumušė jį. Ant veido matėsi kirstinė žaizda. Išsamesnės informacijos vyras nepateikė, kadangi buvo neblaivus, taip pat blogai girdi. Vyras išvyko su GMP brigada į (duomenys neskelbtini). Bute matėsi tušti buteliai nuo alkoholinių gėrimų. Įvykį mačiusių liudininkų nebuvo. Bute V. S. buvo vienas, E. K., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, neigė, jog smurtavo prieš V. S., paaiškino, jog atėjo pas jį ir paprašė, kad jis išjungtų arba patildytų televizorių, kadangi kelia didelį triukšmą ir trukdo ilsėtis. Faktinis sulaikymo laikas 01.40 val., E. K. buvo pristatyta į VPK OVS budėtojų dalį tolimesniam aiškinimuisi. Įvykis filmuotas BODY – 1708 (b. l. 17).

2020 m. lapkričio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš BODYCAM 1708. 2020 m. lapkričio 27 d. vaizdo įrašai gauti pateikus užklausą Policijos paslaugų savitarnos portale. Gauti du vaizdo įrašai iš BODYCAM V1708. Pirmojo vaizdo įrašo pavadinimas 2020_1127_012510_006 ir trukmė 10 minučių 30 sekundžių. Antrojo vaizdo įrašo pavadinimas 2020_1127_013510_007 ir trukmė 54 sekundės. Vaizdo įrašai yra su garsu. Pirmame vaizdo įraše matomas namo bendro naudojimo koridorius. Vaizdo įrašui prasidėjus matoma stovinti mergina, tamsių plaukų, apsivilkusi juodos spalvos berankovius marškinėlius, kairėje rankoje laikydama cigaretę, stebi, kaip bendro naudojimo koridoriumi eina pareigūnai. Pareigūnai priėję prie vieno iš butų beldžia į duris, kartu su pareigūnais prie buto stovi medikai. Buto duris atidaro buto gyventojas, kurio paklausiama ar tai jis kvietė pareigūnus. Pareigūnui užėjus į vyro būtą, matomas išmėtytų daiktų, tuščių butelių vaizdas, patalpa netvarkinga. Vyras kalba rusų kalba. Vyras apsirengęs: baltos spalvos megztiniu, pilkos spalvos kelnėmis, ant dešinės pusės veido dalies, po akimi, matoma kirstinė, kraujuojanti žaizda. Vyras užsideda veidą ir nosį dengiančią kaukę. Girdimas moteriškas balsas „aš jo nemušiau, aš jo nemušiau tikrai, aš jį mačiau, kad jis jau buvo sumuštas. Aš jam pasakiau, kad viskas būtų tyliau, jūs neįsivaizduojat kaip jis klauso televizorių, aš jo nemušiau tikrai“. Pareigūnė pasiruošia savo užrašų knygelę. Pareigūnų, moters ir vyro pokalbis vyksta bendro naudojimo koridoriuje. Girdimas vyro balsas, bet kalba nerišli. Pareigūnė paprašo moters pateikti dokumentą. Moteris atsako, kad dabar tikrai neturi. Pareigūnai paklausia moters iš kokio ji buto. Moteris atsako, kad nuomojasi čia būtą. Pareigūnai ir moteris nueina į moters būtą. Moteris pasako, kad gyvena su sugyventiniu. Pakartoja, kad tikrai neturi dokumento. Vaizdo įraše matomas sugyventinis. Moteris sako: „bet iš tikrųjų, klauso per garsiai televizorių, neįmanoma miegoti, jūs patys paklausykite“. Sugyventinis pradeda kalbėti, bet kalba nerišli. Moteris ir sugyventinis tarpusavyje pradeda kalbėtis rusiškai. Vaizdo įraše matomas moters butas, ant stalo stovi buteliai, tvarkingai sudėti asmeniniai daiktai. Pareigūnas sugyventiniui pasako: „prisėskit, ponas“, sugyventinis atsako: „čia mano namas“, o pareigūnas priduria: „nėra skirtumo“. Sugyventinis pasako „gal išeisit iš čia“, pareigūnas atsako: „kada reikės tada ir išeisime“. Mergina sako: „labai atsiprašau už savo sugyventinį“, mergina pasako savo vardą ir pavardę: E. K.. Girdimas pareigūno pasakymas, kad buvo iškvietimas, todėl užėjo į butą, nes reikėjo užeiti. Sugyventinio kalba nerišli. Pareigūnas paprašo sugyventinio patylėti. Mergina sako: „aš taip, nuėjau tenai, nes neįmanoma gyventi, jūs net neįsivaizduojat kaip jis klauso muziką, kaip jis klauso televizorių, jis biškį negirdi ausim, tegu jis nusiperka šitą, ausim, klausimąsi, palaukit, neįmanomą gyventi, neįmanoma“. Pareigūnas moters klausia: „už ką jis įsigis“, moteris jam atsako: „jai neįdomu už ką jis įsigijo šitą butą, tai gerai aš irgi paskambinsiu į mano būstą“, pareigūnas atsako: „ne apie butą kalba“. Moteris sako: „aš apskritai kalbu, neįmanoma gyventi, visi kaimynai gali pasirašyti, kad neįmanoma gyventi“. Pareigūnas sako: „tai jūs jeigu neįmanoma gyventi“, moteris pertraukia ir pasako: „tai jis iškvietė policiją, ne aš, aš jam nuėjau paaiškinau, kaip yra“. Pareigūnas sako: „reikia daryti išvadas, o ne mušti žmogų“. Moteris atsako: „tai galim daryti, jokių problemų, palaukit, palaukit ar aš mušiau“. Moteris pareigūnams parodo savo rankas ir pasako, kad tikrai nemušė. Pareigūnai užsirašo abiejų pusių asmens duomenis. Girdimas moters balsas: „jis alkoholikų alkoholikas, kaimynai gali paliudyti“. Pareigūnai išeina iš moters buto ir kartu su E. K. ir kaimynu bendrauja bendro naudojimo koridoriuje ir tuo tarpu iš dar vieno buto išeina kaimynė, kuri pasiteirauja, kas čia nutiko. Moteris pasako: „kaimynas sako, kad aš jį mušiau“. Pareigūnai rusų kalba pasiteirauja vyro su kuo jis gėrė. Vyras atsako, kad jis blogai girdi, pareigūnai pakartoja klausimą tik garsiau. Vyras atsako, kad gyvena vienas ir vienas geria. Pareigūnas prieina prie kaimynės, kuri išėjo iš buto, pareigūnas paklausia jos ar ji kažką girdėjo, tačiau kalba nerišli, triukšmas, atsakymo išgirsti nepavyksta, filmuojama siena. Pareigūnė klausia moters: „kas jį mušė?“, moteris pakeltu tonu atsako: „prie ko čia aš, aš nežinau kas jį mušė“. Girdima nerišli vyro kalba, matoma, kaip jis pirštu rodo į sieną. Pareigūnė paklausia vyro, kas jį mušė, vyras atsako ir parodo pirštu į moterį. Pareigūnė paklausia vyro, kuo trenkė, vyras atsakė, kad rankomis. Pareigūnė paima vyro dokumentus, nusirašo asmens duomenis. Moteris, stovėdama šalia, juokiasi. Vyras su medikais išeina. Moteris lieka ir aiškina pareigūnams, kaip reikia stuksenti į vyro buto duris, nes jis viena ausimi negirdi. Pareigūnai paaiškina, kad teks pavažiuoti kartu su pareigūnais iki komisariato. Moteris teigia, kad nevažiuos tikrai. Pareigūnai paaiškina, kad nuvažiuos iki komisariato, komisariate pasiaiškins ir paleis. Moteris pradeda eiti link savo buto ir vaizdo įrašas baigiasi. Antrame vaizdo įraše reikšmingų duomenų tyrimui neužfiksuota. Fotografuota (b. l. 27-30).

2020 m. gruodžio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti du garso įrašai, gauti 2020 m,. gruodžio 17 d. iš Bendrojo pagalbos centro. Perklausiusi garso įrašus, jie aprašyti, pokalbiai rusų kalba išversti į lietuvių kalbą. Pirmojo įrašo pavadinimas 2020_11_27_01-00-55_(duomenys neskelbtini), trukmė yra 5 minutės 20 sekundžių. Antrojo įrašo pavadinimas 2020_11_27_01-17-14_(duomenys neskelbtini), trukmė yra 2 minutės 17 sekundžių. Įrašuose užfiksuotas asmuo, kuris 2020 m. lapkričio 27 d., 1.05 val. iš mobiliojo ryšio telefono praneša telefonu 112 apie galimą nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini). Pirmame garso įraše vyras, prisistatęs V. S., sako, kad jam bėga kraujas, kaimynė atėjo ir jam trenkė į veidą prieš penkias minutes. Kaimynė yra šalia. Jam sumušta ir nosis, ir akis. Antrame vaizdo įraše vyras sako, kad jam bėga kraujas, jis skambino BPC pirmai, BPC darbuotojas informuoja, kad ankstesnis pranešimas buvo gautas ir persiųstas policijai ir greitajai, jie atvažiuos. Vyras sako, kad jis vėl atidarė duris ir jam vėl trenkė, duris atidarė, nes galvojo, kad jie atvažiavo (b. l. 34-36).

(duomenys neskelbtini) pateikė V. S. medicininių dokumentų kopijas. Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 27 d., GMP brigada atvežė V. S., kuriam diagnozuota skruosto žaizda, kito asmens užkliudymas, pastūmimas, spyris, sumušimas, apdraskymas. (duomenys neskelbtini) klinikos 2020 m. lapkričio 27 d. išraše nurodyta, kad 02.23 val. pacientas V. S. atvyko į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių dėl žaizdos skruosto srityje dešinėje pusėje. Paciento teigimu, jį sumušė nepažįstamas asmuo. Apžiūrėjus pacientą, stebimas apie 2,5 cm ilgio odos žaizda per odą ir poodį dešinės pusės skruosto srityje. Patinusi viršutinė lūpa. Kliniškai veido kaulų, žandikaulių, dantų traumų nestebima. Atliktas pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas, susiūti audiniai pavienėmis siūlėmis (b. l. 42-44).

Ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis, susipažinęs su byloje esančiais dokumentais ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad žaizda lokalizuota dešiniajame skruoste, paakio srityje, žaizda turi pailgą formą, yra per odą ir poodį. Tokia žaizda nebūtinai turi būti kirstinė, ji gali atsirasti trenkiant kietu buku daiktu, delnu arba kumščiu, kontakte su kaulu, kuris turi briauną. Šiuo atveju yra ilga briauna ir kietas pagrindas. Kadangi yra briauna, šiuo atveju nereikia papildomo daikto padaryti tokiai žaizdai. Sužalojimo padarymo laiko iš žaizdos jis negali pasakyti, nemato žaizdos kraštų, tačiau faktas, kad žaizda yra šviežia, o padaryta kelių minučių ar valandos bėgyje, jis ne gali atsakyti. Negali atsakyti, kokios jėgos reikėjo tokiai žaizdai padaryti. Išraše ar aprašyme yra paminėta, kad lūpa patinusi, turint omenyje, kad žaizda yra paakio srityje, tikėtina, kad kiekvienas sužalojimas padarytas atskiru poveikiu, t.y. buvo nemažiau nei du kontaktai. Jei asmuo krenta ant lygaus paviršiaus, tikimybė vienu metu susižaloti akies ir lūpų sritį yra nedidelė, jei paviršius būtų nelygus, tada tikimybė yra. Šiuo atveju parašyta siūlus išimti po 7-10 dienų, bet tokios žaizdos sugyja greičiau nei per 10 dienų, todėl sužalojimo mastas atitinka nežymų.

Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvite užfiksuota, kad 2020 m. lapkričio 27 d., 02.08 val. E. K. buvo nustatytas 2,01 prom. girtumas (b. l. 62).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad E. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Nors apklausta tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamoji E. K. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad įvykio dieną ji ėjo pas nukentėjusįjį tris kartus dėl nakties metu iš jo buto sklindančios garsios muzikos, prašydama ją patildyti. Kaltinamoji neneigė, kad tarp jos ir nukentėjusiojo vyko žodinis konfliktas, tačiau kategoriškai neigė prieš nukentėjusįjį panaudojusi fizinį smurtą. Tačiau, teismo vertinimu, šiems kaltinamosios parodymams prieštarauja kiti byloje esantys įrodymai. Nors šioje byloje nėra kitų kaltinamojo ir nukentėjusiosios konfliktą mačiusių liudytojų, kurie galėtų nešališkai nurodyti tarp jų kilusio konflikto aplinkybes (kaltinamojo ir nukentėjusiosios kaimynės A. O. ir L. V., apklausiamos kaip liudytojos teisiamajame posėdyje, nurodė paties konflikto nemačiusios, tik tą dalį po jo, kai atvyko specialiosios tarnybos), tačiau teismas neturi pagrįsto pagrindo netikėti nukentėjusiojo V. S. parodymais. Nukentėjusysis, apklausiamas tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad įvykio dieną, jam būnant bute nakties metu, atėjo kaimynė (kaltinamoji), kuri jam reiškė priekaištus dėl televizoriaus garso ir prieš jį panaudojo smurtą – jam trenkė kelis kartus kumščiu į veidą, dėl ko jam buvo prakirstas skruostas, bėgo kraujas, juto fizinį skausmą. Teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis V. S. nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad jis buvo sumuštas būtent tokiomis aplinkybėmis. Iš BIRT ataskaitų žiūryklėje bei BPC garso įrašų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad V. S., paskambinęs į BPC, pranešė, kad jam trenkė kaimynė. Iš policijos pareigūnų K. B. ir R. G., kurie atvyko pagal iškvietimą, parodymų, tarnybinio pranešimo bei BODY CAM vaizdo įrašo matyti, kad V. S. pareigūnams nurodė, kad jį sumušusi kaimynė buvo būtent E. K.. Apklausiamas teisiamajame posėdyje, liudytojas R. G. nurodė, kad tai, kad jį sumušė E. K., nukentėjusysis sakė tvirtai. Nors būna atvejų, kai parodymai kelia abejonių, bet šį kartą, R. G. teigimu, pareigūnai tuo tik truputį suabejojo, nes V. S. atrodė išgėręs. Tačiau, kaip jau minėta, viso proceso metu V. S. nuosekliai laikėsi savo parodymų, kad prieš jį smurtą panaudojo būtent kaltinamoji E. K., taip pat ir akistatos su kaltinamąja metu. Iš visų byloje esančių dokumentų, tik (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 27 d. išraše nurodyta, kad nukentėjusysis nenurodė konkretaus jį sumušusio asmens, teigė, kad jį sumušė nepažįstamas asmuo. Tačiau minėtą išrašą pagarsinus teisiamajame posėdyje, nukentėjusysis V. S. nurodė, kad jis nesakė, kad jį sumušė nepažįstamas asmuo, arba galimai ne taip suprato ar neišgirdo, ką buvo prašoma pasakyti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis turi klausos problemų, o visuose kituose procesiniuose dokumentuose užfiksuota, kad V. S. nurodė konkretų jį sumušusį asmenį, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo pateiktu paaiškinimu ir jo parodymų nuoseklumu vien minėtame išraše užfiksuotų duomenų pagrindu.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką V. S. davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BPK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Teismas šioje byloje nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad V. S. gali turėti tikslą melagingai apkalbėti E. K. ir siekti, kad ji būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn be pagrindo. Kaltinamoji E. K., apklausiama teisiamajame posėdyje, taip pat negalėjo nurodyti priežasties, kodėl nukentėjusysis apšnekėjo būtent ją, teigė, kad galimai todėl, kad ji dažnai pas jį dėl muzikos eina. Aplinkybę, kad nukentėjusysis blogai girdi ir garsiai klausosi televizoriaus, patvirtino ir liudytoja A. O., tačiau liudytoja nurodė, kad tokiais atvejais jie pasibeldžia, kad patildytų garsą, ir nebūna problemų. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamosios praeityje šiuo ar kitu klausimu yra kilę rimtesni konfliktai, dėl kurių nukentėjusysis galėtų kerštauti E. K., ją melagingai apkaltindamas. Taip pat teismas įvertina aplinkybę, kad nukentėjusysis byloje nesiekia materialinės naudos, atsisakė reikšti civilinį ieškinį kaltinamajai dėl padarytos žalos. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi jokios pagrįstos priežasties netikėti ir nesivadovauti nukentėjusiojo parodymais. Šių aplinkybių kontekste kaltinamosios E. K. parodymai vertintini kritiškai, kaip jos gynybinė atsakomybė siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat, vertinant kaltinamosios parodymus, teismas negali neįvertinti kaltinamosios ankstesnių teistumų (kurie yra neišnykę ir nepanaikinti). Atkreiptinas dėmesys, kad E. K. yra teista tris kartus ir visos jos padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su fizinio smurto panaudojimu prieš kitą asmenį konflikto metu, kas sustiprina teismo įsitikinimą, kad E. K. yra linkusi konfliktinėje situacijoje spręsti konfliktą būtent smurtiniais veiksmais, o šiuo konkrečiu atveju panaudojant smurtinius veiksmus ir prieš nukentėjusįjį V. S..

Taip pat teismas pažymi, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra užfiksuoti byloje pateiktuose medicininiuose dokumentuose, pagal kuriuos V. S. po įvykio medicininės apžiūros metu buvo diagnozuota apie 2,5 cm ilgio odos žaizda per odą ir poodį dešinės pusės skruosto srityje, patinusi viršutinė lūpa. Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas J. M. Paliulis nurodė, kad tokia žaizda galėjo atsirasti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t.y. trenkiant kietu buku daiktu, delnu arba kumščiu, kontakte su kaulu, kuris turi briauną, papildomo daikto padaryti tokiai žaizdai nereikėjo, žaizda buvo šviežia, taip pat, atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, tikėtina, kad kiekvienas iš jų (žaizda skruosto srityje ir patinusi lūpa) padarytas atskiru poveikiu, t.y. buvo nemažiau nei du kontaktai. Eksperto vertinimu, tikimybė vienu metu susižaloti akies ir lūpų sritį, krentant ant lygaus paviršiaus, yra nedidelė. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismui nekyla pagrįstų abejonių, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo padaryti būtent kaltinamosios E. K. veiksmais, panaudojant fizinį smurtą, t.y. suduodant smūgius ranka, o ne jam susižalojus pačiam. Visgi, įvertinus eksperto parodymus, teismo posėdžio metu pateiktą išvadą apie tai, kad V. S. patirtų sužalojimų mastas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat į tai, kad nukentėjusysis proceso metu negalėjo tiksliai nurodyti jam suduotų smūgių kiekio, ar jie buvo du, ar trys, kaltinimas tikslintinas dalyje dėl suduoto smūgių skaičiaus, nurodant, kad kaltinamoji E. K. V. S. ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veidą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas pažymi, kad toks faktinių aplinkybių pakeitimas šiuo konkrečiu atveju neturi jokios įtakos nei veikos kvalifikavimui ar bausmės skyrimui, nei kitaip suvaržo kaltinamosios teisę į gynybą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog kaltinamoji E. K., 2020 m. lapkričio 27 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), ranka suduodama ne mažiau kaip du smūgius V. S. į veidą, tyčia sukėlė nukentėjusiajam V. S. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie E. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajai skirtinos bausmės ir kardomųjų priemonių

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikalstama veika baigta. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors prokuroras taip pat prašė atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo buvo bejėgiškos būklės, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad nukentėjusiajam V. S. būtų nustatytas neįgalumas ir, teismo vertinimu, nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusysis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo bejėgiškos būklės). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją – jauno amžiaus, teista tris kartus, visos nusikalstamos veikos susijusios su smurto prieš kitą asmenį panaudojimu (b. l. 109-110), administracine tvarka bausta vieną kartą (administracinis nusižengimas taip pat susijęs su fizinio smurto panaudojimu viešoje vietoje), paskirta bauda nesumokėta ( b. l. 119), dirbanti, iki (duomenys neskelbtini) esanti vaiko priežiūros ar tėvystės atostogose (b. l. 113), auginanti mažametį vaiką.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam vieną iš švelnesnių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą, kurios terminas nustatytinas didesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytą šios bausmės vidurkį, paskiriant kaltinamajai BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamosios E. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2020 m. lapkričio 27 d., nuo 01.40 val. iki 13.19 val. (1 diena) (b. l. 60, 63), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajai E. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus vykdyti šį nuosprendį.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 57,99 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, susidariusios dėl nukentėjusiojo V. S. gydymo (b. l. 46-47). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas gydymo paslaugų ir apskaitos išrašas dėl skruosto žaizdos, patvirtinantis minėtą sumą (b. l. 48). Kadangi šioje byloje pripažinta įrodyta, kad aptartas nukentėjusiojo sužalojimas atsirado būtent dėl kaltinamosios E. K. nusikalstamos veikos, laikytina, kad ji yra atsakinga už civilinio ieškovo patirtą turtinę žalą ir privalo ją atlyginti. Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas į bylą pateiktais duomenimis, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamosios E. K. pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 4 punktais, įpareigoti E. K. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 4 punktais, uždrausti E. K. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) lankytis pas nukentėjusįjį V. S. adresu (duomenys neskelbtini); 2) bendrauti su nukentėjusiuoju V. S.; 3) vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į E. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti jos laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2020 m. lapkričio 27 d., nuo 01.40 val. iki 13.19 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajai E. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti šį nuosprendį.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamosios E. K. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 57,99 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 99 ct) turtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti E. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė