Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. R. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 9 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti teismo nuosprendžio vykdymą klausimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 28 straipsnis ir padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimai, įstatymų garantuojamų teisių, įtvirtintų BPK 22 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 19 straipsniuose suvaržymai, pažeista nekaltumo prezumpcija.

Teismai privalėjo pritaikyti BK 28 straipsnį. Nebuvo paisoma įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių sutarčių, garantuojančių teisę į gyvybę, apimančią ir teisę gintis nuo pasikėsinimo į gyvybę. Įvykio metu egzistavo pavojingas kėsinimasis, nes G. A., užgulęs jį (M. R.), jį dusino, rankomis spausdamas ties veidu ir kaklu. Egzistavo ir gynyba – nepavykus jam išsivaduoti, jis trankė G. A. dešinės rankos kumščiu, kol pavyko; išsivadavęs, iš karto paliko G. A. ramybėje. Tai, kad G. A. buvo mušamas kumščiu, įrodo ant jo veido ir kumščio buvę sužalojimai. Tačiau teismai padarė išvadą, kad jis (nuteistasis) neturėjo teisės gintis nuo G. A. smurto. Teismai vadovavosi tik savo vidiniu įsitikinimu, todėl priėmė nelogiškus, neracionalius sprendimus. G. A. melavo, kad jis (M. R.) užpuolė jį su keptuve. Teismai rėmėsi vien suvaidintomis G. A. emocijomis, o nuteistojo parodymus atmetė tik todėl, kad jis (M. R.) neparodė savo sužalojimų pareigūnams, nors iš tikrųjų jis (M. R.) savo sužalojimus atvykusiems pareigūnams (užfiksuota vaizdo įraše), medikams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnei parodė. Į jo (M. R.) parodymus nebuvo kreipiamas dėmesys, todėl galima laikyti, kad jis parodymų nedavė. Tai reiškia, kad buvo pažeista BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė duoti parodymus. Be to, jam nebuvo leista susipažinti su įrodymais – peržiūrėti policijos vaizdo medžiagą, apžiūrėti melagingą nusikaltimo įrankį, taip pat neleista dalyvauti tiriant G. A. melą patvirtinančius įrodymus. Teisme jam nebuvo leista apsiginti. Teismai nepripažino G. A. meilužės šališka liudytoja. Apklausiant G. A. meilužę buvo pažeista BPK 82 straipsnio 2 dalis, nes nebuvo išaiškinta, kad ji gali neduoti parodymų prieš savo šeimos narį ir kad gali pasinaudoti teise tylėti, dėl to ji melavo. Buvo padaryti ir BPK 91 straipsnio, 92 straipsnio 1 dalies, 97 straipsnio pažeidimai, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnė atsisakė paimti ir apžiūrėti meilužės mobilųjį telefoną, kuriuo buvo filmuojamas įvykis. Taip buvo trukdoma jam (M. R.) įrodinėti savo nekaltumą. Be to, pažeidžiant BPK 91 straipsnį, 92 straipsnio 2 dalį, nei jam (M. R.), nei ekspertui nebuvo leista ištirti melagingą nusikaltimo įrankį – keptuvę. Ekspertui paaiškinus, kad jis negali atmesti, jog sužalojimai galėjo būti padaryti kumščiu, teismas šiuos paaiškinimus atmetė, dar juos nutartyje ir iškraipydamas. Šios abejonės buvo aiškinamos ne kaltinamojo, o G. A. naudai. Taip buvo pažeista BPK 86 straipsnio 3 dalis, nes ekspertas, nors ir buvo teismo posėdyje, realiai bylos nagrinėjime nedalyvavo, nes jo paaiškinamai nebuvo išgirsti. Netinkamai buvo įvertinti ir vieninteliai nešališko liudytojo parodymai. Šis liudytojas paneigė G. A. versiją dėl keptuvės, tačiau buvo paskelbta, kad jis G. A. versiją patvirtina.