- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- e1-3295-598/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43535-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- R. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Artūro Bužavo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-43535-20 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
R. G., a. k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, bedarbis registruotas užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), Jonavos r., teistas
1. 2012 birželio 26 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 metams;
2. 2015 balandžio 3 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 8 mėn. laisvės apribojimu, bausmę atlikęs 2016 vasario 2 d.,
3. 2018 spalio 29 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, - 16 (šešiolikos) parų arešto bausme. (bausmę atlikęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. G. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent : 2020 m. spalio 31 d. apie 03.25 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu - broliu V. G. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį jam į veidą, tuo sukėlė V. G. fizinį skausmą, padarė žaizdą viršutinėje lūpoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su savo broliu V. G. ir mama. 2020 spalio 30 d. nuo 18.00 val. namuose, kartu su broliu vartojo alkoholį, gėrė degtinę. 2020 spalio 31 d. apie 3.30 val. namuose būdami neblaivūs sukonfliktavo su broliu dėl buitinių priežasčių. Konflikto metu brolis iš kumščio, vieną kartą sudavė jam per kairę ausį, kadangi jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis jam sudavė atgal kumščiu į veidą ir jį sulaikė, kad jis daugiau nesimuštų. Brolis V. G. jam iškvietė policijos pareigūnus. Dėl šios nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Sutinka šį ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l 100, 110).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. G. parodė, kad jo brolis yra R. G. Jis su broliu ir mama iki 2020 spalio 31 d. gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jis pradėjo su broliu R. G. vartoti alkoholinius gėrimus nuo 2020 spalio 30 d. Gėrė namuose, mama su jais alkoholio nevartojo, buvo blaivi. Jie gėrė degtinę, išgėrė per visą vakarą du butelius degtinės po 0.5 l talpos, jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Jų butas, kuriame gyvena yra per du aukštus. Taigi jis naktį, tik neprisimena kelintą valandą nuėjo miegoti. Kai ruošėsi miegoti jo brolis R. buvo kažkur išėjęs. Po to jis užmigo ir atsikėlė nuo triukšmo. Kuomet prabudo girdėjo kaip brolis R. G. kažką šaukė, triukšmavo. Jis nusileido į apačią, ten kur buvo brolis. Jis (V. G.) ėmė šaukti ant brolio dėl keliamo triukšmo ir pats pirmas pastūmė R. G. rankomis į jo pečius. Tuo meta kambaryje mamos O. G. nebuvo. Taigi tarp jo ir brolio kilo žodinis konfliktas. Tada brolis R. G. sudavė dešinės rankos kumščiu vieną smūgį jam į veidą. Nuo suduoto smūgio jam ėmė bėgti kraujas iš viršutinės lūpos, taip pat juto fizinį skausmą dėl praskeltos lūpos. Kiek tiksliai tuo metu buvo valandų neprisimena, bet maždaug 03.33 val. Tada jis broliui R. su dešine ranka sudavė vieną smūgį į kairę ausį (dėl ko jam pradėtas ikiteisminis tyrimas). Jis negali pasakyti ar jis pirmas sudavė broliui smūgį į ausį, ar pats pirmas gavo smūgį į veidą, nes buvo neblaivus ir viskas vyko staiga. Jis policijos nenorėjo kviesti, jis norėjo kviesti greitąją med. pagalbą, kadangi jam kraujavo iš lūpos. Policijos būtų nekvietęs, nes nieko rimto jam nenutiko. Atvykus medikams buvo pristatytas į VŠĮ Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, ten susiuvo žaizdą. Tolimesnis gydymas jam nebus reikalingas, kadangi viskas užgis savaime. Dėl šio įvykio broliui R. G. jokių pretenzijų neturi, jis jam atleidžia už šį įvykį, tiki, kad jis daugiau nesmurtaus jo atžvilgiu kaip ir jis jo. Civilinio ieškinio šiame ikiteisminiame tyrime nereikš. (b. l 31-32).
2020 m. spalio 31d. tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad 2020 spalio 31 d. apie 3.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) namuose konflikto metu R. G., gim. (duomenys neskelbtini), (nustatytas 2,23 prom. girtumas) sumušė savo brolį V. G., gim. (duomenys neskelbtini) (nustatytas 1,90 prom. girtumas) trenkdamas jam kumščiu į veido sritį. R. G. sulaikytas ir nukreiptas į Kauno apskr. VPK areštinę. (b. l 1).
Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota. (b. l 20-27).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2584/2020(02) nustatoma, kad V. G. konstatuota žaizda viršutinėje lūpoje, vertintina kaip muštinė. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar įrankiu, kurio savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius ir medicininius dokumentus, žaizda padaryta 2-5 parų laikotarpyje iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuotas mechaninis sužalojimas atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su kietu buku daiktu ar įrankiu, traumos mechanizmo detalių pagal turimus duomenis patikslinti negalima. Remiantis "Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių" 9 punktu dėl konstatuoto sužalojimo V. G. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Griuvimui ir savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. (b. l 41-42).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. Š. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatoma, kad atvykus į įvykio vietą R. G. būdamas neblaivus kumščiu trenkė savo broliui V. G. į veidą ir prakirto lūpą. Nenusileisdamas broliui, V. G. trenkė ranka atgal į veido sritį ir pataikė į kairę ausį, ko pasėkoje ji ištino. Smurtu įtariamas asmuo (R. G.) sulaikytas. (b. l 47-51).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo įrašais nustatoma, kad 2020 spalio 31 d. 3.58 val. atlikus asmens blaivumo testą, V. G. nustatytas 1,90 promilės girtumas, 4.03 val. R. G. nustatytas 2,23 promilės girtumas (b. l. 52-54).
Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. G. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam V. G. į veidą, tuo sukėlė V. G. fizinį skausmą, padarė žaizdą viršutinėje lūpoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtas buvo pavartotas prieš šeimos narį – brolį. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nukentėjusiojo parodymai, tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamasis R. G. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausme sutinka (b. l. 113-116). Nukentėjusysis informuotas apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 117).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nesunki baigta, tyčinė nusikalstama veika. Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. R. G. praeityje teistas (b. l. 71-74), administracine tvarka nebaustas (b. l. 82), nedirba (b. l. 80).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam R. G. skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su bausme skirtini įpareigojimai, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.
Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nubausti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. spalio 31 d. 04.00 val. iki 2020 m. lapkričio 1 d. 17.40 val.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Išaiškinti R. G., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.