Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB "ME transportas" prašymą atsakovui A. F. dėl įsigaliojusio Darbo ginčo komisijos sprendimo patvirtinimo teismo sprendimu, institucija teikianti išvadą Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas pateikė prašymą teismui, kuriame prašo patvirtinti teismo sprendimu Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. spalio 14 d. priimtą sprendimą darbo bylose Nr. APS-131-18179 ir APS-131-19620. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisija išnagrinėjo darbo bylas Nr. APS-131-18179 ir APS-131-19620 pagal ieškovo A. F. prašymą atsakovei UAB „ME transportas“ dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių išieškojimo ir pagal atsakovės UAB „ME transportas“ prašymą ieškovui A. F. dėl materialinės žalos išieškojimo. Darbo ginčo komisija 2020 m. spalio 14 d. sprendimu nusprendė:

- ieškovo A. F. prašymą tenkinti iš dalies, atsakovės UAB „ME transportas“ priešpriešinį reikalavimą (prašymą) tenkinti. Ieškovo prašymo patenkintą dalį įskaityti į patenkintą priešpriešinį reikalavimą;

- pripažinti ieškovo A. F., gim. (duomenys neskelbtini), teisę į 543,60 Eur dienpinigius už 2020 m. liepos-rugpjūčio mėn. komandiruotę;

- pripažinti atsakovės UAB „ME transportas“ teisę į 1127,95 Eur materialinę žalą iš ieškovo A. F., gim. (duomenys neskelbtini);

- įskaityti ieškovui A. F. pripažintą teisę į 543,60 Eur dienpinigių sumą į atsakovei pripažintos teisės į materialinės žalos dydį;

- išieškoti, atlikus įskaitymą, atsakovės UAB „ME transportas“ naudai iš ieškovo A. F., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., paso Nr. (duomenys neskelbtini), 584,35 Eur materialinę žalą.

Prašyme nurodė, kad Darbo kodekso 230 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėjimu atveju Darbo ginčo komisija nusprendė išieškoti UAB „ME transportas“ naudai 584,35 Eur iš (duomenys neskelbtini) A. F..

Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę - jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Pagal analogiją tos pačios nuostatos taikomos ir darbo ginčo komisijos sprendimui kaip vykdomajam dokumentui.

Civilinio proceso kodekso normos nereglamentuoja Lietuvos Respublikos teismų sprendimų (darbo ginčo komisijos sprendimo) pripažinimo užsienio šalyse. Civilinio proceso kodekso 809-817 straipsnių normos reglamentuoja užsienio teismų, išskyrus Europos Sąjungos valstybių narių teismų, priimtų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarką Lietuvos Respublikoje. Užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 str. 1 d., 5 d.). Kadangi užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas, tai analogiškas reglamentavimas yra taikomas ir Lietuvos Respublikos teismų sprendimų pripažinimui užsienio šalyse, su kuriomis Lietuvos Respublika turi sudariusi atitinkamas sutartis (CPK 1 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau tekste - Sutartis) 52 straipsnyje įtvirtintas susitariančiųjų šalių teisingumo įstaigų sprendimų civilinėse ir šeimos bylose, nuosprendžių dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo abipusio pripažinimo principas. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėti prašymus leisti vykdyti sprendimus yra kompetentingi teismai susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje turi būti vykdoma. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašymas leisti vykdyti sprendimą paduodamas teismui, priėmusiam sprendimą byloje pirmąja instancija. Prašymas, paduotas teismui, priėmusiam sprendimą byloje pirmąja instancija, persiunčiamas kompetentingam priimti sprendimą dėl prašymo teismui. Prašymo rekvizitus nustato susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje turi būti vykdoma, įstatymai. Prie prašymo pridedamas vertimas į susitariančiosios šalies kalbą. Vertimas patvirtinamas pagal šios sutarties 5 straipsnio 3 punktą, t. y. dokumentų vertimą tvirtina notaras, oficialus vertėjas, diplomatinis atstovas arba konsulinė įstaiga (Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 54 str. 3 d., 4 d.). Prie prašymo vykdyti sprendimą turi būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus (Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 55 str.). Dvišalės sutarties 4 str. nurodyta, kad susitariančiųjų šalių įstaigos, teikdamos teisinę pagalbą, tarpusavyje susižino per savo centrines įstaigas, t. y. Lietuvos Respublikoje - Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, o Baltarusijos Respublikoje - Baltarusijos Respublikos teisingumo ministerija. Pabrėžtina, jog Sutartyje susitarta būtent tik dėl teismo sprendimų šalių tarpusavio pripažinimo. Nagrinėjamu atveju žala UAB „ME transportas“ priteista ne teismo sprendimu, o darbo ginčo komisijos sprendimu. Pažymėtina, jog tiek Darbo kodekse, tiek teismų praktikoje pabrėžiama, jog Darbo ginčų komisija paprastai yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu Darbo kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Jeigu Darbo kodekse ar kituose įstatymuose nėra nustatyta kita tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarka, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka galioja, t. y. jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis visų pirma turi kreiptis į darbo ginčų komisiją (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 421-464/2019). Kartu teismų praktikoje pažymima, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos nenumato jokių išimčių, leidžiančių nesilaikyti ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos tuo atveju, jei atsakovo (darbuotojo) nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. Tokiais argumentais teismai atsisako priimti ieškinį tiesiogiai teisme, nurodant, jog būtina kreiptis į darbo ginčų komisiją. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir faktinę situaciją, UAB „ME transportas“ privalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, išnagrinėjus ginčą yra priimtas ir jau įsiteisėjęs darbo ginčo komisijos sprendimas, palankus UAB „ME transportas, tačiau UAB „ME transportas“ negali jo realiai įvykdyti. Darbo ginčo komisijos sprendimas negali būti įvykdytas Baltarusijos Respublikoje, nes vadovaujantis dvišale Sutartimi darbo ginčo komisijos sprendimo įvykdymo užtikrinimui nėra ir negali būti taikomos jokios prievartos priemonės, taigi negalima užtikrinti ir teisingumo įgyvendinimo. Teismų praktikoje yra ne kartą pabrėžta, kad formalus teisės aktų taikymas nėra toleruojamas tais atvejais, kai būtent dėl tokio taikymo neįmanoma pasiekti pačių teisės aktų tikslų. Tik Teismui patvirtintus darbo ginčo komisijos sprendimą teismo sprendimu, UAB „ME transportas“ galėtų įgyvendinti savo teisę į sprendimo įgyvendinimą ir kreiptis į Baltarusijos teismą su prašymu pripažinti Lietuvos teismo sprendimą ir leistų jį įgyvendinti Baltarusijos teritorijoje.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė prašymą tenkinti jame nurodytais argumentais, parodė, kad dėl institucijos teikiančios išvadą nurodytų argumentų nieko negali pakomentuoti, nes neoficialiai teisingumo ministerija yra pritarusi ieškovo pozicijai.

Institucija, teikianti išvadą LR Teisingumo ministerija išvadoje nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų numatytais atvejais gali būti teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekiant įvykdyti joms pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu. Teisingumo ministerijos nuostatų (toliau - Nuostatai) 8.3. papunktyje nustatyta, kad Teisingumo ministerija šalia kitų funkcijų teikia išvadas dėl teisės aktų, tarptautinių sutarčių ir kitų susitarimų projektų, taip pat vertina rengiamų teisės aktų, tarptautinių sutarčių ir kitų susitarimų projektų atitiktį Europos Sąjungos teisei. Taigi, Teisingumo ministerija pagal kompetenciją gali teikti išaiškinimus tiek, kiek tai susiję su minėtomis Teisingumo ministerijos funkcijomis. Pažymėtina, kad Teisingumo ministerija nėra kompetentinga vertinti UAB „ME transportas“ prašymo patvirtinti Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020-10-14 sprendimą, todėl negali pasisakyti dėl šio reikalavimo pagrįstumo, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Tokiu atveju pateikiame savo nuomonę dėl Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau - Sutartis) nuostatų, susijusių su Sutarties taikymu. Sutarties 52 straipsnyje įtvirtinta, kad abi susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Abi Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo: 1) įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse (ūkinėse) ir šeimos bylose, taip pat globos ir rūpybos įstaigų sprendimus bylose, esančiose jų žinioje, priimtus kitos susitariančiosios šalies teritorijoje; 2) įsiteisėjusius teismo nuosprendžius baudžiamosiose bylose dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui. Atsižvelgiant į tai, kad dvišalė Sutartis numato tik teismų sprendimų pripažinimą ir vykdymą šalių teritorijoje, Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020-10-14 sprendimas negali būti pateiktas vykdymui pagal dvišalę sutartį Baltarusijai, nes tai nėra teismo sprendimas. Priimto Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020-10-14 sprendimo pagrindu UAB „ME transportas“ negali inicijuoti šio sprendimo vykdymo proceso Baltarusijos Respublikoje. Pastebėtina, kad institucijų išvados, yra tik vieni iš įrodymų, kuriuos teismas vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnis, 197 straipsnio 2 dalis, 252 straipsnis).

Prašymas tenkintinas.

Kaip nustatyta byloje, Lietuvos Respublikos Valstybinės Darbo Inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija išnagrinėjusi darbo bylas pagal ieškovo A. F. prašymą atsakovei UAB „ME transportas“ dėl darbo užmokesčio ir dienpiniginių išieškojimo ir atsakovės UAB „ME transportas“ prašymą ieškovui A. F. dėl materialinės žalos išieškojimo 2020 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą darbo bylose Nr. APS-131-18179 ir APS-131-19620, kuriuo nuspręsta:

-ieškovo A. F. prašymą tenkinti iš dalies, atsakovės UAB „ME transportas“ priešpriešinį reikalavimą (prašymą) tenkinti. Ieškovo prašymo patenkintą dalį įskaityti į patenkintą priešpriešinį reikalavimą;

- pripažinti ieškovo A. F., gim. (duomenys neskelbtini), teisę į 543,60 Eur dienpinigius už 2020 m. liepos-rugpjūčio mėn. komandiruotę;

- pripažinti atsakovės UAB „ME transportas“ teisę į 1127,95 Eur materialinę žalą iš ieškovo A. F., gim. (duomenys neskelbtini);

- įskaityti ieškovui A. F. pripažintą teisę į 543,60 Eur dienpinigių sumą į atsakovei pripažintos teisės į materialinės žalos dydį;

- išieškoti, atlikus įskaitymą, atsakovės UAB „ME transportas“ naudai iš ieškovo A. F., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., paso Nr. (duomenys neskelbtini), 584,35 Eur materialinę žalą.

Nustatyta, kad A. F. nėra Lietuvos Respublikos pilietis, jo gyvenamoji vieta yra

Darbo kodekso 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad: 1. Darbo ginčų komisijos sprendimas turi būti įvykdytas jam įsiteisėjus, išskyrus atvejus, kai jis ar sprendimo dalis turi būti įvykdyti skubiai. 2. Darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl teismų jurisdikcijos, sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei kitų teisinių santykių, taikytinos 1992 m. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – ir Teisinės pagalbos sutartis) nuostatos.

Pagal Teisinės pagalbos sutarties 1 straipsnį vienos susitariančiosios šalies piliečiai kitos susitariančiosios šalies teritorijoje savo asmeninių ir turtinių teisių atžvilgiu naudojasi tokia pat teisine gynyba kaip ir tos susitariančiosios šalies piliečiai. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad vienos susitariančiosios šalies piliečiai turi teisę laisvai ir nekliudomai kreiptis į kitos susitariančiosios šalies teismus, prokuratūrą, vidaus reikalų įstaigas, Baltarusijos Respublikos ūkinius teismus, notarines kontoras (toliau – teisingumo įstaigos) bei kitas įstaigas, kurioms pagal kompetenciją priklauso civilinės (įskaitant ūkines), šeimos ir baudžiamosios bylos, gali dalyvauti nagrinėjant šias bylas, teikti prašymus, paduoti ieškinius ir atlikti kitus procesinius veiksmus tokiomis pat sąlygomis kaip ir savi piliečiai. Teisinės pagalbos sutarties 52 straipsnio 1 dalis nustato, kad susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Teisinės pagalbos sutarties 52 straipsnyje įtvirtinta, kad abi susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Abi Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo: 1) įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse (ūkinėse) ir šeimos bylose, taip pat globos ir rūpybos įstaigų sprendimus bylose, esančiose jų žinioje, priimtus kitos susitariančiosios šalies teritorijoje; 2) įsiteisėjusius teismo nuosprendžius baudžiamosiose bylose dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui.

Teismo vertinimu, vien tai, jog Teisinės pagalbos sutartyje nėra atskirai aptartas darbo ginčų komisijos sprendimų pripažinimas ir vykdymas Baltarusijos Respublikoje, savaime neteikia pagrindo išvadai, kad darbo ginčų komisija nelaikytina teisingumo įstaiga Teisinės pagalbos sutarties prasme ir kad jos sprendimai negalėtų būti pripažinti ir vykdomi Baltarusijos Respublikoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teisinės pagalbos sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos pasirašyta 1992 metais, todėl būtų nepagrįsta tikėtis, kad šioje sutartyje susitariančiosios šalys pateiktų išsamų teisingumo įstaigoms priskirtinų subjektų sąrašą, juolab kad valstybės institucinė sąranga gali kisti. Be to, iš Teisinės pagalbos sutarties 1 straipsnio turinio matyti, kad jis nėra skirtas sutartyje vartojamoms sąvokoms apibrėžti, o šio straipsnio 2 dalis pateikia tik pavyzdinį teisingumo įstaigų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių skyrių darbo ginčų komisijos įstatymu yra priskirtos privalomoms ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucijoms, taip pat įvertinus jų nagrinėjamų bylų pobūdį (individualūs darbo ginčai ir kolektyviniai darbo ginčai dėl teisės) bei priimamų sprendimų privalomumą, darytina išvada, kad darbo ginčų komisija yra laikytina teisingumo įstaiga Teisinės pagalbos sutarties 52 straipsnio prasme ir jos priimtas sprendimas galėtų būti pripažintas ir vykdomas Baltarusijos Respublikoje.

Esant aukščiau nurodytais pagrindais, prašymas tenkintinas kaip pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Prašymą tenkinti.

Patvirtinti teismo sprendimu Lietuvos Respublikos Valstybinės Darbo Inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. spalio 14 d. priimtą sprendimą darbo bylose Nr. APS-131-18179 ir APS-131-19620, kuriuo nuspręsta:

-ieškovo A. F. prašymą tenkinti iš dalies, atsakovės UAB „ME transportas“ priešpriešinį reikalavimą (prašymą) tenkinti. Ieškovo prašymo patenkintą dalį įskaityti į patenkintą priešpriešinį reikalavimą;

- pripažinti ieškovo A. F., gim. (duomenys neskelbtini), teisę į 543,60 Eur dienpinigius už 2020 m. liepos-rugpjūčio mėn. komandiruotę;

- pripažinti atsakovės UAB „ME transportas“ teisę į 1127,95 Eur materialinę žalą iš ieškovo A. F., gim. (duomenys neskelbtini);

- įskaityti ieškovui A. F. pripažintą teisę į 543,60 Eur dienpinigių sumą į atsakovei pripažintos teisės į materialinės žalos dydį;

- išieškoti, atlikus įskaitymą, atsakovės UAB „ME transportas“ naudai iš ieškovo A. F., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., paso Nr. (duomenys neskelbtini), 584,35 Eur materialinę žalą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.