Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-03-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-10948-996/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-27
Bylos Nr.
e2YT-10948-996/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04486-2025-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Karpavičiūtė
Pareiškėjas
V. K.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, uždaroji akcinė bendrovė „AP TRADE“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-10948-996/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04486-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3.12; 3.2.7.1; 3.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. kovo 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Karpavičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, uždaroji akcinė bendrovė „AP TRADE“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

V. K. (toliau – pareiškėjas, pirkėjas) kreipėsi į teismą su skundu dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – tarnyba, VVTAT) 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl vartojimo ginčo sprendimo (toliau – sprendimas), prašydamas panaikinti VVTAT sprendimą ir įpareigoti VVTAT išnagrinėti ginčą (el. b. t. I, l. 1–4).

Pareiškėjas paaiškino, kad VVTAT 2025 m. vasario 10 d. gavo jo prašymą, kuriuo jis reikalavo uždarosios akcinės bendrovės „AP TRADE“ (toliau – pardavėja, UAB „AP TRADE“) atžvilgiu nutraukti prekės (televizoriaus, TV) pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus. Nurodė, kad tarnyba sprendimu atsisakė nagrinėti vartojimo ginčą dėl pareiškėjo reikalavimų nepagrįstumo. Paaiškino, kad jam prašant pardavėjos darbuotojas, pirkėjui jam fiziškai padedant, atliko TV patikrinimą, tačiau jis nebuvo iki galo užbaigtas, nes TV nebuvo įjungtas, todėl nesimatė paslėpto defekto – ekrano pažeidimo. Atsakydamas į pirkėjo reikalavimą pakeisti įsigytą pažeistą televizorių 2025 m. vasario 4 d. pardavėjos vadovas A. J. nurodė, kad TV iš dėžės išiminėjo pats pirkėjas ir jis vienintelis lietė TV kampą, kur yra defektas, todėl pardavėja atsisakė priimti jo pretenziją bei parekomendavo kreiptis į draudimo bendrovę. Pažymėjo, kad nėra ginčo, jog TV buvo pažeistas dar iki išvežant prekę iš pardavėjo sandėlio ir iki TV perdavimo pirkėjo dispozicijon. Pareiškėjo manymu, atsisakydama priimti prašymą, tarnyba netiesiogiai pritaria pardavėjos argumentams, kad pirkėjas pats sugadino TV patikros pardavėjos patalpose metu, nors tai neatitinka tikrovės ir nepagrįsta jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad tarnyba į vartotojo iškeltus klausimus gali atsakyti tik išnagrinėjusi prašymą ir priimdama sprendimą. Šiuo atveju tarnybos darbuotojai prašymo pagrindo neidentifikavo, į jame išdėstytus argumentus nesigilino ir dėl jų nepasisakė.

VVTAT su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. t. I, l. 41–45).

VVTAT paaiškino, kad atsižvelgdama į pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, jas patvirtinančius dokumentus, įvertinusi tarnybos formuojamą ginčų nagrinėjimo praktiką aptariamoje srityje, teisėtai ir pagrįstai sprendime padarė išvadą, jog įsigyjant televizorių pasitikrinimo teise pareiškėjas pasinaudojo, prekės transportavimo darbus atliko savarankiškai, dėl ko jau prašymo priėmimo stadijoje galima buvo konstatuoti, jog reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Tarnyba pažymėjo, kad asmeniui pasirinkus savarankiškai transportuoti ir prijungti įsigytą prekę, iš esmės vėliau, kilus ginčui dėl mechaninio pažeidimo, gali būti beveik neįmanoma nustatyti ir įrodyti, jog prekės pažeidimai atsirado iki prekės perdavimo pirkėjui, atsižvelgiant ir į aspektą, jog nėra žinoma, kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis prekė pirkėjo buvo transportuojama ir kaip buvo prijungiama (ar buvo bandoma ją prijungti), taip pat į aplinkybę, jog pirkėjas priėmė prekę iš pardavėjo parduotuvės be jokių pastabų. Nurodė, kad prekė tai televizorius, kurioje stebimas mechaninis itin trapios dalies – ekrano pažeidimas, pareiškėjas patikrinimo teise pasinaudojo, prekės transportavimą atliko savarankiškai, išorinių prekės defektų nustatyta nebuvo, pareiškėjas be pastabų priėmė prekę, tik pats pargabenęs prekę namo pareiškėjas pastebėjo mechaninį prekės (ekrano) pažeidimą. Tokiu būdu sprendime pagrįstai konstatuota, jog prekė perdavimo metu išorinių defektų neturėjo ir įsigijimo metu buvo tinkamos kokybės. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų ir pagrįstų pareiškėjo teiginius, jog prekė (televizorius) perdavimo metu turėjo išorinius defektus ir įsigijimo metu nebuvo tinkamos kokybės. Aplinkybė, jog pareiškėjas turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl įrodymų analizavimo ir aplinkybių vertinimo, negali būti pakankamu faktiniu pagrindu pripažinti, kad tarnybos sprendimas yra nepagrįstas ir turėtų būti naikinamas. VVTAT įsitikinimu, išanalizavusi visas šiam konkrečiam atvejui reikšmingas aplinkybes, tarnyba sprendimu pagrįstai nusprendė atsisakyti nagrinėti tarp pareiškėjo ir pardavėjos kilusį ginčą. Pažymėjo, kad tarnyba prašymo priėmimo stadijoje nenagrinėjo tarp pareiškėjo ir pardavėjos kilusio ginčo, kurio metu atliekamas ginčo šalių pateiktų įrodymų faktinis ir teisinis vertinimas, o tik nustatė, jog iš tarnybai pateikto prašymo turinio ir kitų tarnybai pateiktų įrodymų galima vienareikšmiškai nuspręsti, jog prašymas yra tiek aiškiai nepagrįstas, kad galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas jau skundo priėmimo stadijoje.

Pardavėja su skundu nesutiko ir prašė nutraukti jo nagrinėjimą (el. b. t. I, l. 71–72).

UAB „AP TRADE“ paaiškino, kad prekė buvo priimta iš pardavėjos, priėmimo vietoje išpakuota, apžiūrėta, patikrinta, tiek, kiek to pakako pirkėjui bei tiek, kiek tai buvo įmanoma (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 patvirtintas Mažmeninės prekybos taisykles) ir be pastabų priimta, todėl sugadinimai galimai atsirado pareiškėjo atsakomybėje namuose jungiant televizorių arba kitomis aplinkybėmis, susidariusiomis jau po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir iš to įvykusio televizoriaus perdavimo–priėmimo fakto, t. y. pareiškėjui savarankiškai transportuojant įsigytą televizorių savo transportu ar aplinkybėmis, kurių pardavėja, tinkamai perdavusi pirkėjui įsigytą prekę, negalėjo toliau žinoti ir/ ar būti už jas atsakinga. Nurodė, kad jos darbuotojas prekės nelietė, o tik laikė dėžę, o pareiškėjas traukė prekę iš pakuotės. Pažymėjo, kad skunde teigiami dvejopo pobūdžio sugadinimai – vienu atveju nurodoma, kad suspaudimas, kitu atveju nurodoma, kad skilimas, nors pats pareiškėjas pripažįsta, kad vizualiai priimdamas prekę apžiūrėjo ir jokių išorinių fizinių pažeidimų nekonstatavo.

Pareiškėjas pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus dėl tarnybos pateikto atsiliepimo (el. b. t. I, l. 63–64), kuriuose nurodė, kad iš pardavėjos atsakymo matyti, kad nėra ginčo, jog TV buvo pažeistas dar iki jį išvežant iš pardavėjos sandėlio, t. y. iki TV perduodant pirkėjo dispozicijon, tuo tarpu tarnyba užėmė pardavėjos advokato poziciją ir jai talkina.

Pareiškėjas pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus dėl pardavėjos pateikto atsiliepimo (el. b. t. I, l. 73–75), kuriuose nurodė, kad pirkėjas, pardavėjos reikalavimu, pirmiausia grynais pinigais sumokėjo už televizorių ir pareikalavo pardavėjos, jos buveinėje, TV patikrinti. Pardavėjos darbuotojas, reikalaujant ir talkinant pirkėjui, patikrą pradėjo vykdyti, tačiau jos nebaigė, nes TV neįjungė. Dėl tos priežasties tiek pardavėja, tiek pirkėjas nematė palėpto defekto – ekrano vidinio pažeidimo, kuris išaiškėjo praėjus tik 2 val. po TV įsigijimo pirkėjui namuose įjungus TV. Pardavėja nurodo, kad prekė buvo patikrinta, tiek, kiek to pakako pirkėjui, tačiau ji nebuvo iki galo atlikta, nes TV nebuvo įjungtas, o tam reikėjo stalo ir elektros tinklo. Nurodė, kad nereikšminga kokius veiksmus patikros metu atliko pirkėjas, nes verslininkas, neatlikęs pilnos daikto patikros ir pardavęs pažeistą TV, turi prisiimti to pasekmes vartotojo atžvilgiu, t. y. priimti pažeistą prekę, nepriklausomai nuo to kada ir kieno ji buvo pažeista. Pažymėjo, kad iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad pardavėjos darbuotojas, išpakuodamas TV, abejomis rankomis jį liečia už ekrano būtent kairėje viršutinėje pusėje, kur jis ir yra pažeistas.

Skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalyje, 153 straipsnio 2 dalyje, 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Byloje ginčas kilo dėl VVTAT procedūrinio sprendimo atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.

VTAĮ 3 straipsnis įtvirtina vartotojų teisę į pažeistų teisių gynimą, VTAĮ 11, 12, 22 straipsniai įtvirtina VVTAT funkciją užtikrinti vartotojų teisių apsaugą, sprendžiant ginčus, taip pat įtvirtina VVTAT teisę reikalauti, kad gamintojai, importuotojai, pardavėjai ir paslaugų teikėjai ar jų atstovai atvyktų į VVTAT ir duotų paaiškinimus žodžiu ar raštu, pareikalauti iš pardavėjo ar paslaugų teikėjo, kuriam pateiktas vartotojo reikalavimas, per nurodytą terminą pateikti paaiškinimus žodžiu ar raštu ir pateikti įrodymus, reikalingus ginčui išspręsti. Pagal VTAĮ 23 straipsnį, jeigu vartotojo kreipimasis neatitinka šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse nustatytų reikalavimų, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija nustato ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą trūkumams pašalinti. Pagal VTAĮ 25 straipsnį, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija išsiaiškina ginčo esmę, ištiria turimus įrodymus ir imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti.

Nagrinėjamu atveju VVTAT, vadovaudamasi VTAĮ 23³ straipsnio 1 dalies 8 punktu, 2025 m. vasario 12 d. sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2025 m. vasario 10 d. prašymą, konstatavusi, kad pareiškėjo prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas (el. b. t. I, l. 5–6). Teismas, išsamiai įvertinęs bylos medžiagą, su tokia VVTAT pozicija nesutinka.

Kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas, VVTAT tinkamai neįsigilino į ginčo esmę, neatskleidė ginčo ir faktinių aplinkybių esmės, nors tokią pareigą jai įtvirtina aukščiau aptartos VTAĮ nuostatos – tarp pareiškėjo ir pardavėjos buvo sudaryta televizoriaus pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu pareiškėjas iš pardavėjos įsigijo asmeniniams poreikiams televizorių. Teisės aktai numato pirkėjo teisę patikrinti daiktą prieš jo pirkimą, kuria pareiškėjas pagrįstai siekė pasinaudoti. Visų pirma, byloje kilo ginčas ir prieštaravimai tarp šalių dėl to, kas atliko patikrinimą ir kaip vyko prekės apžiūra. Pažymėtina, kad pardavėja kaip verslininkė nagrinėjamu atveju turėjo pareigą pareiškėjui kaip pirkėjui organizuoti prekės aprodymą prieš jos pirkimą ir patikrinti, ar ji neturi defektų. Šiuo atveju tarp šalių ne tik, kad kilo ginčas dėl patikrinimo atlikimo, šalys nurodė priešingus argumentus, t. y. pareiškėjas nurodė, kad jis ekrano nelietė, o lietė pardavėjos darbuotojas, tuo tarpu pardavėja nurodė priešingai, kad televizoriaus kampą lietė būtent pareiškėjas, bet ir ginčas, kas atsakingas už tinkamą, visapusišką prekės patikrą, ar pirkėjas turi išmanyti prekės patikrinimo subtilybes ir už tai prisiimti atsakomybę. Nagrinėjamu atveju siekiant tinkamai išspręsti šalių ginčą yra svarbu nustatyti prekės patikrinimo tinkamumą, žalos televizoriui padarymo faktą, kas būtent sąlygojo televizoriaus ekrano sugadinimą bei dėl kieno kaltės tai buvo padaryta. Tam yra būtina atlikti visapusišką įrodymų analizę bei jų vertinimą, nes byloje egzistuojant prieštaringiems pareiškimams ir įrodymams negalima daryti vienareikšmiškos išvados. Be to, byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašo grąžinti prekę motyvuodamas televizoriaus ekrano pažeidimu. Pardavėja nurodo, kad nesutinka su prekės grąžinimu, kadangi ekrano pažeidimas galimai galėjo būti padarytas pareiškėjui transportuojant prekę arba ją pajungiant, kad ekrano pažeidimas yra mechaninis. Tuo tarpu pareiškėjas nurodo, kad ekrano pažeidimas nėra mechaninis. Atsižvelgiant į šalies ginčo specifiką, nagrinėjamu atveju būtina išnagrinėti šalių įrodymus ir nustatyti, koks yra ekrano pažeidimo pobūdis, kas sąlygojo tokį ekrano pažeidimą, todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ekrano sugadinimą sąlygojo būtent pareiškėjo veiksmai, tuo labiau, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, patikrinimo metu televizorius nebuvo įjungtas, todėl toks ekrano sugadinimas galėjo būti ir gamyklinis defektas. Teismas konstatuoja, kad VVTAT nenustatė ir neištyrė visų reikšmingų faktinių aplinkybių bei nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, motyvuodama tuo, kad skundas yra aiškiai nepagrįstas, neįpareigojo šalis pateikti papildomus įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad vartotojui turėjo būti taikoma didesnė apsauga, nes VVTAT privalo padėti vartotojui įgyvendinti jo teisę į pažeistų teisių gynimą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas – sprendimas naikinamas ir VVTAT įpareigojama išnagrinėti vartojimo ginčą pagal pareiškėjo kreipimąsi.

Kartu pastebėtina, kad pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl atskirosios nutarties priėmimo (el. b. t. I, l. 76–77), kuriuo prašo priimti atskirąją nutartį informuojančią Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą apie tarnybos atsakingų darbuotojų – ginčijamą nutarimą priėmusios prekių skyriaus vedėjos R. P. ir atsiliepimą į skundą pateikusios tarnybos direktorės G. A. veiksmus formuluojant pardavėjui tinkamą gynybinę poziciją, kurios jis niekur nebuvo išreiškęs, tam, kad vartotojo skundas būtų nenagrinėjamas, o vėliau ir atmestas. Teismas pažymi, kad pareiškėjas prašyme nenurodė ir neįrodė darbuotojų veiksmų neteisėtumo, todėl nėra pagrindo prašomos atskirosios nutarties priėmimui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 582 straipsniu, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi teismas

nutaria:

pareiškėjo V. K. skundą patenkinti.

P. V. vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2025 m. vasario 12 d. sprendimą atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą ir įpareigoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą išnagrinėti vartojimo ginčą pagal pareiškėjo V. K. kreipimąsi.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Ieva Karpavičiūtė