Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

V. K. (toliau – pareiškėjas, pirkėjas) kreipėsi į teismą su skundu dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – tarnyba, VVTAT) 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl vartojimo ginčo sprendimo (toliau – sprendimas), prašydamas panaikinti VVTAT sprendimą ir įpareigoti VVTAT išnagrinėti ginčą (el. b. t. I, l. 1–4).

Pareiškėjas paaiškino, kad VVTAT 2025 m. vasario 10 d. gavo jo prašymą, kuriuo jis reikalavo uždarosios akcinės bendrovės „AP TRADE“ (toliau – pardavėja, UAB „AP TRADE“) atžvilgiu nutraukti prekės (televizoriaus, TV) pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus. Nurodė, kad tarnyba sprendimu atsisakė nagrinėti vartojimo ginčą dėl pareiškėjo reikalavimų nepagrįstumo. Paaiškino, kad jam prašant pardavėjos darbuotojas, pirkėjui jam fiziškai padedant, atliko TV patikrinimą, tačiau jis nebuvo iki galo užbaigtas, nes TV nebuvo įjungtas, todėl nesimatė paslėpto defekto – ekrano pažeidimo. Atsakydamas į pirkėjo reikalavimą pakeisti įsigytą pažeistą televizorių 2025 m. vasario 4 d. pardavėjos vadovas A. J. nurodė, kad TV iš dėžės išiminėjo pats pirkėjas ir jis vienintelis lietė TV kampą, kur yra defektas, todėl pardavėja atsisakė priimti jo pretenziją bei parekomendavo kreiptis į draudimo bendrovę. Pažymėjo, kad nėra ginčo, jog TV buvo pažeistas dar iki išvežant prekę iš pardavėjo sandėlio ir iki TV perdavimo pirkėjo dispozicijon. Pareiškėjo manymu, atsisakydama priimti prašymą, tarnyba netiesiogiai pritaria pardavėjos argumentams, kad pirkėjas pats sugadino TV patikros pardavėjos patalpose metu, nors tai neatitinka tikrovės ir nepagrįsta jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad tarnyba į vartotojo iškeltus klausimus gali atsakyti tik išnagrinėjusi prašymą ir priimdama sprendimą. Šiuo atveju tarnybos darbuotojai prašymo pagrindo neidentifikavo, į jame išdėstytus argumentus nesigilino ir dėl jų nepasisakė.

VVTAT su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. t. I, l. 41–45).

VVTAT paaiškino, kad atsižvelgdama į pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, jas patvirtinančius dokumentus, įvertinusi tarnybos formuojamą ginčų nagrinėjimo praktiką aptariamoje srityje, teisėtai ir pagrįstai sprendime padarė išvadą, jog įsigyjant televizorių pasitikrinimo teise pareiškėjas pasinaudojo, prekės transportavimo darbus atliko savarankiškai, dėl ko jau prašymo priėmimo stadijoje galima buvo konstatuoti, jog reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Tarnyba pažymėjo, kad asmeniui pasirinkus savarankiškai transportuoti ir prijungti įsigytą prekę, iš esmės vėliau, kilus ginčui dėl mechaninio pažeidimo, gali būti beveik neįmanoma nustatyti ir įrodyti, jog prekės pažeidimai atsirado iki prekės perdavimo pirkėjui, atsižvelgiant ir į aspektą, jog nėra žinoma, kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis prekė pirkėjo buvo transportuojama ir kaip buvo prijungiama (ar buvo bandoma ją prijungti), taip pat į aplinkybę, jog pirkėjas priėmė prekę iš pardavėjo parduotuvės be jokių pastabų. Nurodė, kad prekė tai televizorius, kurioje stebimas mechaninis itin trapios dalies – ekrano pažeidimas, pareiškėjas patikrinimo teise pasinaudojo, prekės transportavimą atliko savarankiškai, išorinių prekės defektų nustatyta nebuvo, pareiškėjas be pastabų priėmė prekę, tik pats pargabenęs prekę namo pareiškėjas pastebėjo mechaninį prekės (ekrano) pažeidimą. Tokiu būdu sprendime pagrįstai konstatuota, jog prekė perdavimo metu išorinių defektų neturėjo ir įsigijimo metu buvo tinkamos kokybės. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų ir pagrįstų pareiškėjo teiginius, jog prekė (televizorius) perdavimo metu turėjo išorinius defektus ir įsigijimo metu nebuvo tinkamos kokybės. Aplinkybė, jog pareiškėjas turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl įrodymų analizavimo ir aplinkybių vertinimo, negali būti pakankamu faktiniu pagrindu pripažinti, kad tarnybos sprendimas yra nepagrįstas ir turėtų būti naikinamas. VVTAT įsitikinimu, išanalizavusi visas šiam konkrečiam atvejui reikšmingas aplinkybes, tarnyba sprendimu pagrįstai nusprendė atsisakyti nagrinėti tarp pareiškėjo ir pardavėjos kilusį ginčą. Pažymėjo, kad tarnyba prašymo priėmimo stadijoje nenagrinėjo tarp pareiškėjo ir pardavėjos kilusio ginčo, kurio metu atliekamas ginčo šalių pateiktų įrodymų faktinis ir teisinis vertinimas, o tik nustatė, jog iš tarnybai pateikto prašymo turinio ir kitų tarnybai pateiktų įrodymų galima vienareikšmiškai nuspręsti, jog prašymas yra tiek aiškiai nepagrįstas, kad galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas jau skundo priėmimo stadijoje.

Pardavėja su skundu nesutiko ir prašė nutraukti jo nagrinėjimą (el. b. t. I, l. 71–72).

UAB „AP TRADE“ paaiškino, kad prekė buvo priimta iš pardavėjos, priėmimo vietoje išpakuota, apžiūrėta, patikrinta, tiek, kiek to pakako pirkėjui bei tiek, kiek tai buvo įmanoma (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 patvirtintas Mažmeninės prekybos taisykles) ir be pastabų priimta, todėl sugadinimai galimai atsirado pareiškėjo atsakomybėje namuose jungiant televizorių arba kitomis aplinkybėmis, susidariusiomis jau po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir iš to įvykusio televizoriaus perdavimo–priėmimo fakto, t. y. pareiškėjui savarankiškai transportuojant įsigytą televizorių savo transportu ar aplinkybėmis, kurių pardavėja, tinkamai perdavusi pirkėjui įsigytą prekę, negalėjo toliau žinoti ir/ ar būti už jas atsakinga. Nurodė, kad jos darbuotojas prekės nelietė, o tik laikė dėžę, o pareiškėjas traukė prekę iš pakuotės. Pažymėjo, kad skunde teigiami dvejopo pobūdžio sugadinimai – vienu atveju nurodoma, kad suspaudimas, kitu atveju nurodoma, kad skilimas, nors pats pareiškėjas pripažįsta, kad vizualiai priimdamas prekę apžiūrėjo ir jokių išorinių fizinių pažeidimų nekonstatavo.

Pareiškėjas pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus dėl tarnybos pateikto atsiliepimo (el. b. t. I, l. 63–64), kuriuose nurodė, kad iš pardavėjos atsakymo matyti, kad nėra ginčo, jog TV buvo pažeistas dar iki jį išvežant iš pardavėjos sandėlio, t. y. iki TV perduodant pirkėjo dispozicijon, tuo tarpu tarnyba užėmė pardavėjos advokato poziciją ir jai talkina.

Pareiškėjas pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus dėl pardavėjos pateikto atsiliepimo (el. b. t. I, l. 73–75), kuriuose nurodė, kad pirkėjas, pardavėjos reikalavimu, pirmiausia grynais pinigais sumokėjo už televizorių ir pareikalavo pardavėjos, jos buveinėje, TV patikrinti. Pardavėjos darbuotojas, reikalaujant ir talkinant pirkėjui, patikrą pradėjo vykdyti, tačiau jos nebaigė, nes TV neįjungė. Dėl tos priežasties tiek pardavėja, tiek pirkėjas nematė palėpto defekto – ekrano vidinio pažeidimo, kuris išaiškėjo praėjus tik 2 val. po TV įsigijimo pirkėjui namuose įjungus TV. Pardavėja nurodo, kad prekė buvo patikrinta, tiek, kiek to pakako pirkėjui, tačiau ji nebuvo iki galo atlikta, nes TV nebuvo įjungtas, o tam reikėjo stalo ir elektros tinklo. Nurodė, kad nereikšminga kokius veiksmus patikros metu atliko pirkėjas, nes verslininkas, neatlikęs pilnos daikto patikros ir pardavęs pažeistą TV, turi prisiimti to pasekmes vartotojo atžvilgiu, t. y. priimti pažeistą prekę, nepriklausomai nuo to kada ir kieno ji buvo pažeista. Pažymėjo, kad iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad pardavėjos darbuotojas, išpakuodamas TV, abejomis rankomis jį liečia už ekrano būtent kairėje viršutinėje pusėje, kur jis ir yra pažeistas.