- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-06
- Bylos Nr.
- 1-140-305/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00207-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Kaltinamasis
- K. P.
- Advokatai
- Rimantas Bučma
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.9.6Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.19.3Papirkimas (BK 227 str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui K. G., gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. P., a.k. (duomenys neskelbtini, kaltinamas pagal LR BK 227 str. 4 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis K. P. papirko, t.y. davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui siekdamas paperkamo asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, duodamas mažesnės negu 1 MGL verts kyšį, o būtent: 2014 m. balandžio 16 dieną apie 10.00 val. G kaime, Vilkaviškio rajone, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato tarnybiniame automobilyje „Škoda Octavia“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) siekdamas papirkti valstybės tarnautoją, vykdantį kelių eismo priežiūros eismo priežiūros įgaliojimus – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkui A. K., kad išvengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 3 d., ir nebūtų rašomas administracinės teisės pažeidimo protokolas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, transporto priemonės vairavimas viršijant leistiną greitį, tiesiogiai davė nurodytam valstybės tarnautojui 50 litų kuoiūrą, tokiu būdu tiesiogiai davė kyšį nurodytam valstybės tarnautojui už pageidaujamą neveikimą vykdant įgaliojimus.
Tokiais savo veiksmais K. P. padarė baudžiamąjį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis K. P. kaltės nepripažino, tačiau teismo nuomone jo kaltė įrodyta jo paties ir liudytojų parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, daiktais ir dokumentais turinčiais reikšmės nusikaltamai veiklai tirti.
Kaltinamasis K. P. ikiteisminio tyrimo metu ir apklausos teisme metu kaltę neigė, bei parodė, kad 2014 metų balandžio16 dieną važiuojant su nuosavu automobiliu „Renault Clio“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnas, nes važiuodamas gyvenvietėje viršijo 50 km/h leistiną greitį, kadangi važiavo apie 70 km/h greičiu. Su pažeidimu jis sutiko todėl policijos pareigūnas jį nusivedė į tarnybinį automobilį. Ten jam pasakė, kad reikės sumokėti 50 litų baudą už greičio viršijimą ir bus surašytas ATP protokolas. Jis su pažeidimu sutiko ir galvodamas, kad gali baudą sumokėti vietoje, tarnybiniame automobilyje iš piniginės išsitraukė 50 litų, kuriuos padėjo prie pavarų dėžės. Dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažįsta, kadangi pareigūnui jokio kyšio nedavė. Kad vietoje negalima sumokėti baudos jis žinojo, tačiau niekada su tuo nebuvo susidūręs, todėl galvojo, kad susimokės vietoje.
Liudytojas A. K. parodė, kad 2014-04-16 d. apie 10.04 val. patruliuojant kartu su kolege J. U. pagal priemonių planą, Geisteriškių kaimo gyvenvietėje su prietaisu „Berkut R“ matavo greitį. Nuo Bartininkų kaimo pusės pastebėjo, akivaizdžiai viršijant leistiną greitį, atvažiuojantį automobilį „Renault Clio“, kurį sustabdė. Sustabdžius automobilį paaiškėjo, kad jį vairavo K. P., kuris su pažeidimu sutiko, tačiau prašė neforminti pažeidimo, norėjo tartis. Dėl to jis buvo perspėtas, kad už kyšio davimą jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Tačiau jis į tai nekreipė dėmesio ir toliau prašė susitarti. Dėl ATPK protokolo surašymo K. P. buvo paprašytas kartu eiti į tarnybinį automobilį. Rašant ATP protokolą ir pasakius jam, kad už greičio viršijimą reikės susimokėti baudą, jis iš piniginės išsiėmė 50 litų kupiūrą, kurią padėjo prie pavarų svirties prašydamas, kad nebūtų pildomi dokumentai. Kolegė J. U. tuo metu buvo lauke, tačiau vėliau priėjo prie automobilio.
Liudytoja J. U. parodė, kad 2014-04-16 d. apie 10.04 val. patruliuojant kartu su kolega A. K., Geisteriškių kaimo gyvenvietėje su prietaisu „Berkut R“ matavo greitį. Nuo Bartininkų kaimo pusės pastebėjo, akivaizdžiai viršijant leistiną greitį, atvažiuojantį automobilį „Renault Clio“, kurį jie sustabdė. Sustabdžius automobilį paaiškėjo, kad jį vairavo K. P.. Kadangi jis su pažeidimu sutiko, todėl kolega kartu su juo įsėdo į tarnybinį automobilį protokolo surašymui. Kas vyko automobilyje ji nežino, kadangi tuo metu buvo lauke. Tačiau vėliau matė salone prie svirties padėtą 50 litų kupiūrą.
Be to, kaltinamojo kaltė yra įrodyta ir byloje surinkta medžiaga: 2014-04-16 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Geisteriškių kaimas, Vilkaviškio ir Moliniškių gatvių sankryža, kuriame stovi tarnybinis automobilis „Škoda Oktavia“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Automobilio priekyje, prie pavarų svirties yra sulenkta 50 litų kupiūra (b.l. 3-4), 2014-04-17 pinigų apžiūros protokole nurodyta, kad tai yra 50 litų nominalo banknotas su numeriu AJ4888226 (b.l. 5-6, 7), 2014-04-23 akistatos metu suvedus liudytoją A. K. ir įtariamąjį K. P., kiekvienas pasiliko prie savo duotų parodymų, duotų apklausos metu (b.l 12-13), 2014-04-16administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pil. K. P. vairuodamas automobilį „Renault Clio“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 124 str. 3 d. – leistino greičio viršijimas vairuojant transporto priemonę (b.l. 16). Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltės nepripažino, teismas laiko, kad ir yra pakankamai objektyvių įrodymų kvalifikuoti tokią jo nusikalstamą veiką. Kaltinamasis yra labiausiai ir tiesiogiai suinteresuotas šio proceso baigtimi todėl ir siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismui nėra pagrindo abejoti tiesioginių liudininkų parodymais, jie nebuvo abejotini ar paneigti, nes visose apklausose, tame tarpe ir teisme nurodė esmines aplinkybes, kurios buvo patvirtintos ir kitais įrodymais. Jų parodymus patvirtino iš dalies ir pats kaltinamasis. Kaltinamojo pateikta versija, kad jis neva paduodamas pinigus norėjo baudą sumokėti vietoje abejoti verčia ir tas faktas, kad jo parodymai visose apklausose skiriasi. Nurodydamas, kad žino, kad vietoje negalima mokėti baudos, vėliau savo parodymus keitė, aiškindamas, kad galvojo, kad baudą galima susimokėti viertoje. Kaltinamasis negali įtikinamai paaiškinti savo versijų, visiškai skirtingai aiškina tas pačias įvykio aplinkybes Jis bandė skirtumus šalinti teisminio tyrimo metu, dalį parodymų pakeitė teisminio proceso metu, tačiau šie jo parodymų keitimo motyvai yra nelogiški, teismo manymu išgalvoti, bei prieštaraujantys objektyviai bylos medžiagai. Kaltinamasis charakterizuojamas daugiau kaip ignoruojantis savo padarytas klaidas ir jų nepripažįstantis, išsisukinėjantis ir vengiantis atsakomybės už padarytus nusižengimus.
Visi teisiamajame posėdyje nustatyti ir patikrinti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamo, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis davė kyšį policijos pareigūnui siekdamas paperkamo asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, duodamas mažesnės negu 1 MGL verts 50 litų kyšį, veikdamas tiesiogine tyčia.
Todėl jo veika aukščiau nurodytame epizode teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgė į padaryto baudžiamojo nusižengimo sunkumo laipsnį, pavojingumą visuomenei ir kaltinamojo asmenybę, kuri laikytina daugiau patenkinama. Be to, ir į jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ( BK 54 str. 2 d., 55 str. ).
Kaltinamasis K. P. nusikalto pirmą kartą, padarė baudžiamąjį nusižengimą, kaltės nepripažino ir nesigaili padaręs pažeidimą. Tačiau prokuroras nurodo ir teismas su tuo sutinka, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl yra visos sąlygos jam skirti vieną iš švelnesnių šiame straipsnyje numatytų atitinkančia bausmės rūšį – prokuroro prašomą baudą. Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą teisiamojo nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus, teisiamojo pavojingumo visuomenei laipsnį, apgins visuomenės ir šeimos interesus. Tai padės neizoliavus nuo šeimos ir visuomenės jį stebėti ir kontroliuoti, suteiks galimybę tęsti darbą. Teismui paskyrus švelnesnę, veikų pavojingumą ir padarinių, bei kaltinamojo asmenybės neatitinkančią bausmę, būtų pažeistas teisingumo ir humaniškumo principų įgyvendinimas baudžiamajame procese, būtu sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, bei nebūtų pasiekti bausmės tikslai.
Taikyti LR BK 62 str. ir kaltinamajam skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmės rūšis nėra įstatyminio pagrindo. Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą kaltinamojo nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus, kaltinamojo pavojingumo visuomenei laipsnį, apgins visuomenės ir nukentėjusios interesus ( BK 41 str. ).
Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.
Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo: teisme atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą nebuvo galimybės, kadangi kaltinamasis pilnai nepripažino įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Todėl kaltinamojo atžvilgiu netaikytinos Lietuvos respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama bausmė jam iš karto nesumažintina 1/3 dalimi.
Baudžiamojo proceso kodekso ( toliau- BPK) 106 str. 2 dalis, įsigaliojusi nuo 2014-01-01 nurodo, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Tačiau tokių aplinkybių nenustatyta.
Vilkaviškio rajono apylinkės teisme 2014-04-30 gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-1416, kurioje prašoma valstybės naudai priteisti 257,21 litų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Kadangi nuteistajam K. P. gynėjas buvo skirtas BPK 51 str.1 d.7 p., nes byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, pagrindų sumažinti valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų ar jų nepriteisti, nenustatyta, o nuteistasis parodė, kad jis sutinka dėl šių išlaidų priteisimo, iš nuteistojo priteistina valstybei 257,21 litų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Daiktinį įrodymą 50 litų piniginę kupiūrą prijungtą prie bylos, LR BK 72 str. tvarka konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.
Byloje ieškinių nėra.
Kitų proceso išlaidų nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273, 297 - 310 str. str. teismas
nusprendė:
K. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d. ir nuteisti jį 20 MGL-BBDL, t.y. 2600 Lt bauda.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 257 litų 21 cnt. antrinės teisinės pagalbos išlaidų ( mokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką- AB “Swedbank”, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį –įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Daiktiniai įrodymai: nuosprendžiui įsiteisėjus 50 litų piniginę kupiūrą prijungtą prie bylos, LR BK 72 str. tvarka konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.