- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-25
- Bylos Nr.
- 2A-489-112/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Nijolė
- Atsakovas
- E. B.
- Ieškovas
- R. L.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai
- Advokatai
- Petras Macenis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė, Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant atsakovo E. B. atstovui advokatui Petrui Maceniui, žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui E. B. , trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nustatyti, kad atsakovas E. B. yra nepilnametės dukters K. L. tėvas. Taip pat prašė iš atsakovo priteisti dukters išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, t. y. 9000 Lt. Nurodė, kad su atsakovu E. B. bendravo artimai nuo 1989 m. Jai pastojus, atsakovas prieštaravo dėl gimdymo, siūlė nėštumą nutraukti. Gimus dukrai, porą kartų ją aplankė, tačiau tėvystę pripažinti atsisakė. Pažadėjo padėti išlaikyti dukrą. Savo pažado netesėjo, su dukra nebendravo. Šiuo metu dukra nori bendrauti su tėvu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-02-19 sprendimu ieškinį patenkino, remdamasis ekspertizės aktu, nustatė kad atsakovas yra K. L. tėvas, ir priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės, taip pat 9000 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad atsakovas gera valia tėvystės nepripažino, žinodamas, kad turi nesantuokinę dukrą, iki šiol visiškai ja nesirūpino, nerėmė ir nesidomėjo. K. išlaikymu rūpinosi viena ieškovė. Teismas, priteisdamas vaikui išlaikymą, atsižvelgė į orientacinius kriterijus, teismų praktiką, kuri rodo, kad išlaikymas nepilnamečiui turi būti ne mažesnis kaip nustatytas minimalus darbo užmokestis.
Šalies argumentai
Atsakovas E. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimą ir iki 3000 Lt sumažinti priteistą išlaikymo įsiskolinimą. Nurodo, kad nuo vaiko gimimo abejojo savo tėvyste, ieškovė 15 metų atsakovo neieškojo, nereiškė jam jokių reikalavimų, todėl nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas tik nuo 2006-05-10 sužinojo apie ieškovės ketinimus nustatyti tėvystę. Teigia, kad teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų apie jo ir jo šeimos turtinę padėtį, kitus išlaikytinius. Atsakovas šiuo metu yra nepajėgus sumokėti 9000 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad priverstinai vykdant teismo sprendimą antstolis turės teisę nukreipti išieškojimą į vienintelį šeimos gyvenamąjį būstą. Mano, kad yra pagrindas priteistą išlaikymo įsiskolinimą sumažinti iki 3000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nuo pat pradžių žinojo apie dukters gimimą, todėl galėjo rūpintis jos išlaikymu, kad nesusidarytų įsiskolinimas. Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo, o ne nuo tėvystės nustatymo momento. Mano, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankama išlaikymo įsiskolinimui padengti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikė ir, atsižvelgdamas į vaiko poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį, priteisė iš atsakovo vaikui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad apeliantas išlaikymo dukrai neteikė, todėl išlaikymo įsiskolinimą priteisė ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 9000 Lt. Teismas pagrįstai nurodė, kad išlaikymo pareiga atsiranda nuo vaiko gimimo (CK 3.200 str.). Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Vaiko kilmės patvirtinimas siejamas su jo gimimo diena ir nuo jos atsiranda su kilme susijusios vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Taigi atmestinas apelianto argumentas, jog apie dukters gimimą jis nieko nežinojo, todėl įsiskolinimas susidaryti negalėjo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, t. y. vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).
Savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti išlaikymo dydį, įtvirtina proporcingumo principą. Tai reiškia, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi (CK 3.192 str. 1-2 d.). Todėl teismas negali priteisti vaiko išlaikymui (kad ir kokie būtų vaiko poreikiai) daugiau, negu tai objektyviai leidžia jų tėvų turtinė padėtis.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo mėnesio pajamos vidutiniškai sudaro 1145 Lt, atsakovas gyvena santuokoje ir turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko. Iš teismui pateiktų pažymų matyti, kad atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą – butą, kuriame su šeima ir gyvena. Kito registruojamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Atsakovas pateikė duomenis, kad jo sutuoktinė niekur nedirba, yra užsiregistravusi darbo biržoje. Kaip jau buvo minėta, abu tėvai išlaikymą vaikams privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, kitus išlaikytinius (CPK 185 str.), todėl priteistas 9000 Lt išlaikymo įsiskolinimas yra neproporcingas apelianto pajamoms. Be to, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir į tą aplinkybę, kad iš atsakovo išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis priteisė nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2007-05-05. Teismo sprendimas priimtas tik 2008-02-19, todėl jau už šį laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo dienos susidarė išlaikymo įsiskolinimas, viršijantis 2000 Lt. Pagal byloje esančius duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, apeliantas būtų nepajėgus sumokėti visą išlaikymo įsiskolinimą, o jo priverstinio išieškojimo nukreipimas į atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą – vienintelę šeimos gyvenamąją patalpą – pažeistų kitų apelianto išlaikomų nepilnamečių vaikų teisėtus interesus.
Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Esant tokioms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo keistina dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.), iki 3000 Lt sumažinant iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo dydį.
Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimą pakeisti.
Sumažinti iki 3000 Lt iš E. B. priteistą išlaikymo K. L. įsiskolinimą.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.