Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos,

trečiojo suinteresuotojo asmens atstovams Sandrai Ramonenkienei, Donatui Malinauskui, Svajai Trečiokienei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei akcinei bendrovei „VIA Lietuva“, trečiasis suinteresuotas asmuo – Panevėžio rajono savivaldybės administracija, dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovės akcinės bendrovės „VIA Lietuva“ (toliau ir atsakovė) 2025-03-28 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovę pareiškėjo 2025-03-04 prašymą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovė Raštu atsisakė išduoti teritorijų planavimo sąlygas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), detaliojo plano (toliau – ir DP) rengimui (teritorijų planavimo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)).

Paaiškina, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2024-03-15 įsakymu dėl DP rengimo ir planavimo darbų programos patvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įsakymas) buvo nustatyta, kad pradedamas rengti Žemės sklypo DP. Planavimo tikslas – laisvoje valstybinėje žemėje suformuoti sklypą (sklypus), reikalingą (reikalingus) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms, bei nustatyti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, reikalingą krematoriumui statyti ir eksploatuoti, ir keisti privalomuosius teritorijos naudojimo reglamentus pagal Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2008-07-03 sprendimu Nr. T-154 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano tvirtinimo“, sprendinius. Administracijos Įsakymu patvirtinta Žemės sklypo DP rengimo planavimo darbų programa, kuri Administracijos direktoriaus 2024-01-08 įsakymu Nr. A-388 buvo panaikinta ir patvirtinta nauja planavimo darbų programa, kurios 6 p. buvo numatyti planavimo uždaviniai: nurodyti teritorijas, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, servitutų poreikį. 2024-02-15 Panevėžio rajono savivaldybės meras priėmė potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Potvarkis), kuriuo leido rengti Žemės sklypo DP ir nustatė planavimo tikslus. 2024-05-23 tarp Administracijos ir pareiškėjo buvo sudaryta teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Inicijavimo sutartis), kurios 2.1 p. šalys sulygo laisvoje valstybinėje teritorijoje suformuoti sklypą (sklypus), reikalingą susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijoms bei nustatyti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, reikalingus krematoriumui statyti ir eksploatuoti, ir keisti privalomuosius teritorijos naudojimo reglamentus pagal Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2008-07-03 sprendimu Nr. T-154 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano tvirtinimo“ sprendinius.

Pareiškėjas per topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (toliau – ir TPDRIS) 2025-03-04 atsakovei pateikė prašymą išduoti teritorijos planavimo sąlygas. Atsakovė Raštu atsisakė išduoti teritorijų planavimo sąlygas DP rengti. Pareiškėjo vertinimu, atsakovės Rašte nurodytas atsisakymas išduoti teritorijų planavimo sąlygas Žemės sklypo DP rengimui yra neteisėtas, kadangi prieštarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui, peržengia atsakovės kompetencijos ribas ir pažeidžia teisėtumo, proporcingumo bei pareiškėjo teisėtų lūkesčių principus.

Nurodo, kad atsakovė Raštu atsisakydama išduoti planavimo sąlygas, nurodė, kad Žemės sklypas patenka į teritoriją, kuri yra susijusi su valstybinės reikšmės magistralinio kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai plėtra, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-09-29 nutarimu Nr. 789 (toliau – ir BP), sprendinius ši teritorija rezervuota valstybės poreikiams, ir kad pagal valstybinės reikšmės magistralinio kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai plėtros galimybių studiją (toliau – ir Galimybių studija) bei šiuo metu rengiamą magistralinio kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą (toliau – ir Vystymo planas) ši teritorija patenka į būsimo transporto koridoriaus apsaugos zoną. Taigi, kaip matyti iš pateiktame Rašte nurodytų argumentų, atsakovė nenurodė nei vieno galiojančio teritorijų planavimo dokumento sprendinio ar teisės akto nuostatos, kuri draustų ar aiškiai ribotų pareiškėjo inicijuoto DP tikslų įgyvendinimą. Nors formaliai buvo remiamasi Aprašo 9 p., tačiau faktiškai atsakovė neįvykdė šiame punkte nustatytos pareigos pagrįsti atsisakymą konkrečiomis teisės aktų normomis ar patvirtintais teritorijų planavimo sprendiniais, kurie būtų privalomi pareiškėjui. Atsakovė Rašte rėmėsi neįsigaliojusiu Vystymo planu ir Galimybių studija, atsakovei pačiai pripažįstant, jog esamu momentu dar tik svarstomos valstybinės reikšmės magistralinio kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai rekonstrukcijos alternatyvos ir konkretaus patvirtinimo ir galiojančio sprendimo nagrinėjamu atveju nėra.

Taip pat nurodo, kad atsakovė (tuo metu veikusi kaip Lietuvos automobilių kelių direkcija), išnagrinėjusi UAB „JK ranga“ 2022-08-04 prašymą, kuriame buvo prašoma sutikimo, kad Žemės sklype būtų nustatyta ir įregistruota komunalinių objektų sanitarinės apsaugos zona krematoriumo veiklos vykdymui, pateikė atsakymą, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog sutinka dėl Žemės sklype taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – Komunalinių objektų sanitarinės apsaugos zonos nustatymo. Pareiškėja remdamasi minėtu raštu bei Administracijos sprendimais inicijavo DP rengimo procedūrą pasirašė Inicijavimo sutartį su Administracija, parengė planavimo darbų programą ir pateikė prašymą dėl TP sąlygų išdavimo. Atsižvelgiant į tai, kad tokie veiksmai buvo atliekami remiantis aiškiai atsakovės išreikšta pozicija, pareiškėjui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog planavimo procesas galėtų būti nutrauktas ar apribotas. Todėl esamas atsakovės pozicijos pasikeitimas, išdėstytas 2025-03-18 Rašte, laikytinas ne tik nenuosekliu, bet ir neteisėtu – pažeidžiančiu pareiškėjo teisėtų lūkesčių principą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovės Rašte nurodytas atsisakymas išduoti TP sąlygas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti, vadovaujantis skunde nurodytais argumentais.

Atsakovė atsiliepime į skundą prašo jį atmesti.

Atsakovė nurodo, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 1 d. 5 ir 7 p., 12 str. 3 d., valstybės teritorijos bendrajame plane valstybės ir savivaldybių institucijoms nustatomos teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos: valstybinės reikšmės magistralinių kelių ir kitos valstybinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros vystymas; valstybei svarbių projektų objektų išdėstymas; taip pat gali būti nustatomos kitos papildomos inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo ar kitos privalomosios nuostatos. Siekiant TEN-T tinklo vystymo, didesnio eismo saugumo, tinkamo automobilių kelių pralaidumo, efektyvesnių ryšių tarp partneriaujančių urbanistinių centrų, Bendrajame plane numatytas „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvoje rekonstravimas (Bendrojo plano 223 ir 223.1 p.). Magistralinį kelią (A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai), kuris yra „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvoje dalis (ruožas), Bendrajame plane taipogi numatyta rekonstruoti (Bendrojo plano 223.1 p.). Bendrojo plano 2 priedo 1.3 p. nurodytas projektas „Via Baltica“, kuris Seimo nutarimu yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, bei numatytas šio projekto dalių įgyvendinamas (kelių rekonstravimas). Ginčui aktualų Magistralinio kelio ruožą nuo 7,50 iki 87,86 km numatyta rekonstruoti iki 2030 m (žr. Bendrojo plano 2 priedo 1.3 p.). Pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas ribojasi su Magistraliniu keliu, konkrečiai su minėtu numatomu rekonstruoti kelio ruožu. Laisva valstybinė žemė, kurioje Detaliuoju planu siekiama suformuoti sklypą (sklypus), reikalingą (reikalingus) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms, ribojasi su Žemės sklypo šiaurine riba ir su Magistraliniu keliu. Pagal Bendrojo plano brėžinį „Kompleksinė infrastruktūra ir teritorijų rezervavimas valstybės poreikiams“ Žemės sklypas ir su juo besiribojanti laisva (nesuformuota) valstybinė žemė, t. y. Detaliuoju planu planuojama teritorija patenka į infrastruktūros koridorių, rezervuotą valstybės poreikiams.

Pažymi, kad Detalusis planas yra žemiausio (vietovės) lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, o Bendrasis planas – aukščiausio (valstybės) lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 2 d., 4 str. 1 d. 1 ir 3 p.). Todėl Detaliojo plano sprendiniai negali prieštarauti Bendrojo plano sprendiniams. Tačiau šiuo atveju rengiamo Detaliojo plano sprendinių prieštaravimas Bendrojo plano sprendiniams yra akivaizdus, kadangi Detaliuoju planu planuojamos teritorija pagal Bendrojo plano sprendinius yra rezervuota valstybės poreikiams.

Taip pat nurodo, kad Žemės sklypas patenka į esamą Magistralinio kelio apsaugos zoną. Žemės sklypo plotas, patenkantis į minėtą kelio apsaugos zoną – 5 910 kv. m iš bendro 9 000 kv. m Žemės sklypo ploto. Taigi, jau šiuo metu 65,67 proc. Žemės sklypo ploto patenka į Magistralinio kelio apsaugos zoną. Vystymo plane, įvertinant planuojamą Magistralinio kelio rekonstrukciją, bus nustatoma šio kelio apsaugos zona, kuri apims visą Žemės sklypą ir su juo besiribojančią laisvą (nesuformuotą) valstybinę žemę. Vystymo planas yra rengiamas, be kita ko, pagal Vystymo plano planavimo darbų programą, atsakingų institucijų išduotas teritorijų planavimo sąlygas Vystymo planui rengti, Galimybių studiją. Nėra ginčo dėl to, kad Galimybių studija nėra teritorijų planavimo dokumentas – tai aiškiai nurodyta Teritorijų planavimo įstatymo 5 str. 7 d. Visgi šis dokumentas parodo būsimus (rengiamus) Vystymo plano sprendinius. Galimybių studija šiuo atveju išreiškia veiklos plėtojimo, veiklos apribojimų Vystymo planu planuojamoje teritorijoje pasiūlymus, jų pagrindimą (Teritorijų planavimo įstatymo 5 str. 7 d.) ir, remiantis Vystymo plano planavimo darbų programos 18.3 p., rengiant Vystymo plano sprendinius, turi būti atsižvelgiama į Galimybių studijos sprendinius.

Kaip nurodyta Rašte, Galimybių studijoje išnagrinėtos dvi Magistralinio kelio rekonstrukcijos alternatyvos. Remiantis Alternatyva Nr. 1, Magistralinis kelias būtų rekonstruojamas pagal I kategorijos kelių reikalavimus, o remiantis Alternatyva Nr. 2 – pagal AM (automagistralių) reikalavimus. Galimybių studijoje pateikti būsimi (po Magistralinio kelio rekonstrukcijos) I kategorijos kelio (Alternatyva Nr. 1) ir automagistralės (Alternatyva Nr. 2) techniniai parametrai, iš kurių, be kita ko, matyti, kad abiem atvejais būsimas (numatomas) eismo juostų skaičius – 4, vietoj šiuo metu esamų dvejų eismo juostų. Magistralinį kelią rekonstravus į keturias eismo juostas (vietoj šiuo metu esamų dvejų eismo juostų), šio kelio briauna, nuo kurios nustatoma kelio apsaugos zona (Kelių įstatymo 12 str., Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 18 str. 1 d.), priartės prie Žemės sklypo ribos, o tai savo ruožtu nulems, kad kelio apsaugos zona apims visą Žemės sklypą ir su juo besiribojančią laisvą (nesuformuotą) valstybinę žemę. Tą patvirtina Galimybių studijos sprendinius grafiškai vaizduojantys brėžiniai, kurie parengti kaip Galimybių studijos priedai – Kelio planas Nr. 1 ir Kelio planas Nr. 2.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad kelių apsaugos zonose draudžiama statyti ir (ar) rekonstruoti pastatus (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys), kurie nesusiję su kelių transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, išskyrus pastatus miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose, kurie statomi ir (ar) rekonstruojami pagal šio straipsnio 2 dalies reikalavimus. Taigi, Vystymo plane nustačius Magistralinio kelio apsaugos zonas, Krematoriumo statyba būtų negalima. Todėl Rašte pateikta išvada, jog įgyvendinus atsakingų institucijų išduotas teritorijų planavimo sąlygas Vystymo planui rengti, Detaliuoju planu planuojama veikla (krematoriumo statyba) taptų negalima, yra teisinga, visiškai pagrįsta ir atitinka Aprašo 9 p. reikalavimus.

Taip pat pažymi, kad pareiškėjas savo teisėtus lūkesčius rengti Detalųjį planą kildina iš LAKD 2022-08-17 rašto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo išreikštas sutikimas dėl komunalinių objektų sanitarinės apsaugos zonos nustatymo. Minėtu raštu LAKD, vadovaudamasi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 str. ir veikdama kaip Magistralinio kelio ir jo užimamo valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patikėtinis, sutiko, kad komunalinių objektų sanitarinės apsaugos zona būtų nustatyta būtent šiam valstybinės žemės sklypui, o ne Žemės sklypui, kuris priklauso pareiškėjui. Pastebėtina ir tai, kad aptariamas LAKD sutikimas buvo išduotas, išnagrinėjus ne pareiškėjo, o UAB „JK Ranga“ 2022-08-04 prašymą, todėl jokių teisių pareiškėjui nesukūrė.

Galiausiai pažymi, kad tuo atveju, jeigu atsakovė būtų išdavusi teritorijų planavimo sąlygas Detaliajam planui rengti, Detaliojo plano sprendiniai, numatantys krematoriumo statybą Žemės sklype, vis tiek negalėtų būti įgyvendinami (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 str. 1 d. 1 p.), nes Detaliuoju planu suplanuota teritorija visu plotu patektų į Magistralinio kelio apsaugos zoną, nustatytą Vystymo plane, iš šiai teritorijai būtų taikomos aukščiau aptartos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 str. 1 d. 1 p. nuostatos, numatančios Magistralinio kelio apsaugos zonoje taikytinus statybos apribojimus.

Atsakovės atstovės teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti. Savo nesutikimą su pareiškėjo skundu grindė atsiliepime nurodytais argumentais.

Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pareiškėjo skundą ir prašo jį tenkinti. Pažymėjo, kad pagal pareiškėjo prašymą pradėjo DP rengimo procedūras, kadangi DP sprendiniai neprieštarauja Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams. Ar DP sprendiniai neprieštarauja Bendrojo plano sprendiniams netikrino, nes to neprivalo daryti, jo niekas nesilaiko.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės akcinės bendrovės „VIA Lietuva“ 2025-03-28 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).

Administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu dėl DP rengimo ir planavimo darbų programos patvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad pradedamas rengti Žemės sklypo DP. Planavimo tikslas – laisvoje valstybinėje žemėje suformuoti sklypą (sklypus), reikalingą (reikalingus) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms, bei nustatyti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, reikalingą krematoriumui statyti ir eksploatuoti, ir keisti privalomuosius teritorijos naudojimo reglamentus pagal Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2008-07-03 sprendimu Nr. T-154 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano tvirtinimo“, sprendinius.

Administracijos Įsakymu patvirtinta Žemės sklypo DP rengimo planavimo darbų programa, kuri Administracijos direktoriaus 2024-01-08 įsakymu Nr. A-388 buvo panaikinta ir patvirtinta nauja planavimo darbų programa, kurios 6 p. buvo numatyti planavimo uždaviniai: nurodyti teritorijas, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, servitutų poreikį.

2024-02-15 Panevėžio rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) leista rengti Žemės sklypo DP ir nustatyti planavimo tikslai.

2024-05-23 tarp Administracijos ir pareiškėjo buvo sudaryta teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2.1 p. šalys sulygo laisvoje valstybinėje teritorijoje suformuoti sklypą (sklypus), reikalingą susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijoms bei nustatyti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, reikalingus krematoriumui statyti ir eksploatuoti, ir keisit privalomuosius teritorijos naudojimo reglamentus pagal Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2008-07-03 sprendimu Nr. T-154 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano tvirtinimo“ sprendinius.

Pareiškėjas per TPDRIS 2025-03-04 atsakovei pateikė prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas DP rengti. Atsakovė Raštu atsisakė išduoti teritorijų planavimo sąlygas DP rengti.

Pareiškėjas ginčydamas Rašto teisėtumą ir pagrįstumą kreipėsi į teismą.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-8, 325 p. nustatyta, kad detaliųjų planų sprendiniai negali prieštarauti aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką detaliojo plano sprendiniams.

Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262, 9 punktas numato, jog jei numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento (išskyrus valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų) uždaviniai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, planavimo sąlygos neišduodamos. Planavimo organizatoriui pateikiamas motyvuotas atsakymas, nurodant konkrečius teisės aktų straipsnius ir nuostatas ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, draudžiančius numatomą veiklą, taip pat nurodant planuojamoje teritorijoje išduotas kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo planavimo sąlygas, kurias įgyvendinus rengiamais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, planuojama veikla taptų negalima.

Įvertinus aptartas teisės aktų nuostatas, spręstina, kad detaliųjų planų sprendiniai negali prieštarauti galiojantiems aukštesniojo lygmens teritorijų planavimo sprendiniams, t. y. detaliojo plano sprendiniai negali prieštarauti Bendrojo plano sprendiniams. Tuo atveju, jei numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento uždaviniai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, planavimo sąlygos neišduodamos (Aprašo 9 punktas). Taigi, minėtos nuostatos imperatyviai draudžia išduoti planavimo sąlygas DP rengti, kurio sprendiniai neatitinka aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų.

Atsakovė Raštu atsisakė išduoti teritorijų planavimo sąlygas DP rengti motyvuodama tuo, kad vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, Detaliuoju planu planuojama teritorija patenka į valstybės poreikiams rezervuojamą teritoriją; pagal abi Galimybių studijoje nagrinėtas Magistralinio kelio rekonstrukcijos alternatyvas, Detaliuoju planu planuojama teritorija visu plotu patektų į Magistralinio kelio apsaugos zoną, o vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 str., kelių apsaugos zonose draudžiama statyti ir (ar) rekonstruoti pastatus (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys), kurie nesusiję su kelių transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, išskyrus pastatus miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytose kaimo teritorijose; Detaliuoju planu planuojama teritorija nepatenka į kompaktiškai užstatytą kaimo teritoriją, todėl išimtys dėl pastatų, nesusijusių su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, kelio apsaugos zonoje negalės būti taikomos; įgyvendinus atsakingų institucijų išduotas teritorijų planavimo sąlygas Vystymo planui rengti, Detaliuoju planu planuojama veikla (krematoriumo statyba) taptų negalima.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės magistraliniu keliu A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai. Taip pat nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2013-06-18 nutarimu Nr. XII-380 „Dėl „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“, valstybinės reikšmės magistralinio kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ruožas nuo 7,5 km iki 87,90 km yra įtrauktas į „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos Respublikoje ruožų sąrašą, o„Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-09-29 nutarimu Nr. 789, yra numatytas transporto koridoriaus „Via Baltica“ rekonstravimas. Bendrojo plano 602 p. nurodyta, kad siekiant šalies integracijos į globalias ekonomines, kultūrines, infrastruktūros ir Europos saugumo struktūras tikslų, stiprinant šalies kultūrinę raišką įgyvendinti laikotarpiu iki 2030 m. ir / ar sudaryti prielaidas įgyvendinti vėliau strategiškai svarbius projektus ir / ar objektus, pateikiamus sąrašu 2 priede, pažymėtus brėžinyje „Kompleksinė infrastruktūra ir teritorijų rezervavimas valstybės poreikiams“ pavadinimu „strateginiai objektai“, rezervuojamos šių projektų objektams reikalingos teritorijos.

Byloje ginčo tarp šalių nėra kad, vadovaujantis BP sprendiniais, DP planuojama teritorija ir greta esanti laisva valstybinė žemė patenka į infrastruktūros koridorių, t. y. valstybės poreikiams rezervuotą teritoriją. Tai teismo vertinimu reiškia, kad DP sprendiniai, kurių tikslas - nustatyti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, reikalingus krematoriumui statyti ir eksploatuoti, prieštarauja BP sprendiniams, pagal kuriuos minėta teritorija rezervuota valstybės poreikiams. Kadangi vadovaujantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, detaliųjų planų sprendiniai negali prieštarauti aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, atsakovė ginčijamu Raštu teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti teritorijų planavimo sąlygas DP rengti. Rašte pareiškėjui nurodyta, kad DP sprendiniai neatitinka TPĮ 4 str. 4 d. nuostatų, kadangi DP planuojama teritorija patenka į Bendrajame plane valstybės poreikiams rezervuotas teritorijas, kas reiškia, kad Raštas atitinka Aprašo 9 p. sąlygas, įpareigojančias atsisakyme nurodyti konkrečius teisės aktų straipsnius ir nuostatas ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, draudžiančius numatomą veiklą.

Be to, pažymėtina, kad tai, jog DP sprendiniai neprieštarauja Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams, neturi jokios lemiamos reikšmės, kadangi TPĮ 4 str. 4 d. yra aiškiai nurodyta, jog valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams, kas reiškia, jog Panevėžio rajono savivaldybės administracija prieš pradėdama DP rengimo procedūras privalėjo patikrinti, ne tik ar DP sprendiniai neprieštarauja Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams, bet ir patikrinti, ar DP sprendiniai neprieštarauja BP sprendiniams, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, ko nagrinėjamu atveju neatliko.

Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad yra parengta valstybinės reikšmės magistralinio kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai plėtros galimybių studija, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023-11-08 nutarimu Nr. 862 „Dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų“, pradėtas rengti (su planuojama teritorija besiribojančio) valstybei svarbaus projekto valstybinės reikšmės magistralinio kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas (teritorijų planavimo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, jog nekvestionuoja fakto, kad pagal atliktą Galimybių studiją bei Vystymo plano sprendinius, visas Žemės sklypas patenka į Vystymo plano planuojamos teritorijos ribas, t. y. Žemės sklypas visu plotu patektų į valstybinės reikšmės magistralinio kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai apsaugos zoną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsniu, kelių apsaugos zonose statyti ir (ar) rekonstruoti pastatus (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys), kurie nesusiję su kelių transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, išskyrus pastatus miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose, kurie statomi ir (ar) rekonstruojami pagal šio straipsnio 2 dalies reikalavimus, draudžiama. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Žemės sklypas nepatenka į kompaktiškai užstatytą kaimo teritoriją, todėl išimtys dėl pastatų, nesusijusių su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, statybos kelio apsaugos zonoje negalės būti taikomos (t. y., vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, kelio apsaugos zonoje kompaktiškai neužstatytoje kaimo teritorijoje statyti pastatus, kurie nesusiję su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, yra draudžiama).

Toks teisinis reguliavimas, teismo vertinimu reiškia, kad įgyvendinus institucijų išduotas teritorijų planavimo sąlygas Vystymo planui rengti, pareiškėjo DP planuojama veikla (krematoriumo statyba ir eksploatavimas) taptų negalima, o tai patvirtina, kad ginčijamas Raštas, kuriuo atsakovė atsisakė išduoti teritorijų planavimo sąlygas DP rengti, atitinka Aprašo 9 p. sąlygas, įpareigojančias atsisakyme nurodyti planuojamoje teritorijoje išduotas kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo planavimo sąlygas, kurias įgyvendinus rengiamais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, planuojama veikla taptų negalima.

Pareiškėjas savo teisėtus lūkesčius rengti DP kildina iš LAKD (duomenys neskelbtini) rašto, kuriuo išreikštas sutikimas dėl komunalinių objektų sanitarinės apsaugos zonos nustatymo. Pastebėtina, kad LAKD sutikimas buvo išduotas išnagrinėjus ne pareiškėjo, o UAB „JK Ranga“ 2022-08-04 prašymą, be to, sutikimas, kad komunalinių objektų sanitarinės apsaugos zona būtų nustatyta buvo duotas ne pareiškėjo Žemės sklypui, todėl jokių teisėtų lūkesčių pareiškėjui negalėjo sukurti.

Pagal VAĮ 10 straipsnio nuostatas ginčo sprendimuose turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Atsižvelgus į nurodytus argumentus, teismas daro išvadą, kad atsakovė Raštu atsisakydama išduoti teritorijų planavimo sąlygas DP rengti, TPĮ ir Aprašo nuostatų nepažeidė, veikė savo kompetencijos ribose, Raštą pagrindė teisiniu reglamentavimu, faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktu teisiniu jų vertinimu, todėl teismas neturi teisinio pagrindo panaikinti atsakovės Raštą.

Nustačius, kad atsakovės Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovę pareiškėjo 2025-03-04 prašymą nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo priteisti išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, surašant procesinius dokumentus, skundą, ruošiantis bylos nagrinėjimui, atstovaujant teismo posėdyje atlyginimą, iš viso 7 375,61 Eur. Šios išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijose nurodyto priteistino dydžio už tokio pobūdžio paslaugas, atsižvelgus į bylos sudėtingumą ir į bylą teiktų procesinių dokumentų apimtį, yra protingos ir adekvačios, todėl atsakovės prašymas dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Via Lietuva“, juridinio asmens kodas 188710638, iš pareiškėjo (duomenys neskelbtini), 7 375,61 Eur (septynis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus, 61 euro centą) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.