Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, turintis 8 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas:

- Biržų rajono apylinkės teismo 1997-09-01 nuosprendžiu pagal BK 1961 m. 271 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

- Kupiškio rajono apylinkės teismo 1998-03-17 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams ir, BK 42 str. pagrindu subendrinus abu nuosprendžius, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams, paleistas atlikęs bausmę iš įkalinimo vietos 2000-01-12;

-Palangos miesto apylinkės teismo 2000-09-20 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 272 str. 2 d. laisvės atėmimu ketveriems metams; Palangos miesto apylinkės teismo 2003-06-26 nutartimi veika perkvalifikuota pagal 2000 m. BK 180 str. 2 d. ir laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki trijų metų šešių mėnesių, paleistas atlikęs bausmę iš įkalinimo vietos 2004-01-20;

- Biržų rajono apylinkės teismo 2006-04-07 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. 2 MGL (250 Lt) dydžio bauda, kuri 2007 m. spalio 8 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista vienos paros areštu.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. M. 2006-12-24 apie 16.30 val. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto, kilusio dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, durdamas peiliu penkis kartus į krūtinę, nugarą, kairį žastą tyčia nužudė V. B..

V. M. kaltu neprisipažino parodė, kad V. B. nenužudė, jį pažinojo iš matymo. 2006 m. gruodžio 23 d. dienos metu pas jį į namus atėjo V. B. ir Š. K., su jais išgėrė alaus, nuėjo miegoti. Atsikėlus jo sugyventinė A. K. pasakė, kad V. B. buvo prie jos kažko prikibęs-‚lindo prie jos“ iš tokių žodžių suprato, kad B. norėjo A. išprievartauti. P. B., šis viską neigė, liepė B. – išeiti, šis išėjo. Sekančią dieną ryte buvo iš namų išėjęs, į namus jį apie pietus parvežė K., su A. K. planavo važiuoti švęsti pas tėvus Kūčias, bet vėliau sumanymo atsisakė, liko namuose. Būnant namuose, atėjo V. B., atsinešė du litrus alaus, sakėsi norįs atsiprašyti už gruodžio 23 dieną. Pradėjus kalbėtis ir išgėrinėti alų su V. B., A. K. užpykusi, kad jis iš namų neišvijo B., pati išėjo iš namų. Neišvijo iš buto B. todėl, kad nepatikėjo A., jog B. norėjo ją išprievartauti, suprato, kad A. B. nepatinka ir ji norėjo, kad jie abu gertų. Sėdint ir bendraujant su B., atėjo Š. K., nustebo, kad jis –M.- sėdi su B., normaliai bendrauja, išgėrė kelias stiklines alaus. Š. K. ginčijosi su B. - kažką aiškino B., ką šis iš vakaro padarė, jis-M.- liepė abiems aiškintis kieme, K. užpyko, išėjo, po kiek laiko išėjo ir B.. Jie išėjo apie 15 val. 30 min. - 16 val. Jis-M.- atsigulė miegoti, jį maždaug už pusvalandžio prižadino skambutis į duris, atidaręs duris pamatė stovintį girtą B.-prieš tai, kai buvo atėjęs, nebuvo tiek girtas. B. prašė pagalbos, matė, kad B. ir jo kelnės buvo kruvini, B. svyravo, ieškojo atramos, stipriai kraujavo, pritaškė bute kraujo. A. B. veido sužalojimų nematė. Nuėjo abu į virtuvę, B. vėl prašė pagalbos, sakė, kad jį užpuolė, tačiau kas jį sužalojo - nesakė. Jis-M.- pasakė, kad į nesąmones nelenda, į lauką muštis neis, liepė B. išeiti, siūlė iškviesti greitąją pagalbą, bet B. išėjo. I. B. pas jį ne mažiau 10 minučių. B. B. su treningais, priekis buvo visas kruvinas. Jis-M. užrakino duris, atsisėdo ant lovos, virtuvėje pamatė kraują, nuėmė nuo lovos paklodę ir išvalė kraują, atsigulė. Vėl kažkas skambino į duris, atidaręs pamatė K., šis kvietė išeiti į kiemą, kažką padėti padaryti. Jis-M. nėjo, uždarė duris. Už 10 minučių į duris vėl paskambino, už durų vėl stovėjo K., pasakė, kad „užvertė“ B.- sakė, kad abu gėrė kažkokiame bariuke, susipyko, nes kažko nepasidalino, jis-K. subadė B. peiliu, o dabar reikia atsikratyti lavono, sakė, kad lavonas guli lauke. Jis-M.-pasakė, kad neveltų jo į tuos reikalus, K. pradėjo jį gąsdinti-užuominom kalbėjo, kad sakys ant jo- M.-kad jis tai padarė. Jis-M. buvo šoke. Atsisėdo su K., nesuprato kas vyksta. Kiek vėliau-maždaug už 15 minučių atėjo A. K.. Jis- M. į lauką nėjo, jį Š. K. pasikvietė į virtuvę, pasakė, kad nesakytų nieko Agnei, patvirtintų versiją, kad jis-K. čia nei prie ko, kad jis buvo su juo –M.. Per langą pamatė, kad atvyko greitoji medicininė pagalba, policija. K. pasakė neleisti jų į vidų, todėl neleido, nes buvo išsigandęs – dėl savęs, K.. Policija įėjo per langą, tuo metu jis trise gulėjo kambaryje ant grindų. Iki teismo posėdžio niekam šito nesakė, nes bijojo dėl savęs ir K., kadangi K. neprognozuojamas žmogus. Su Kvedaravičiumi santykiai buvo normalūs, draugiški, tačiau priežastį jį-M.- apkalbėti K. turėjo, juk ne vagystė padaryta-norėjo pats išsiginti. P. K. jokio įrankio nematė, koks motyvas jam buvo nužudyti B. – nežino. Ikiteisminio tyrimo metu parodė beveik teisingai, tik nepasakė, kad buvo atėjęs K.. K. B. kraujo bute liko, jį valė, todėl tas kraujas ir pateko ant jo drabužių. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

V. M. kaltė įrodyta ištirtų įrodymų visuma.

Iš teistų asmenų registro duomenų (t.2. b.l. 116-117), pažymos apie administracinius teisės pažeidimus (t.3 b.l. 118-120) matyti, kad Š. K. 1993 metais buvo teistas už autotransporto priemonės nuvarymą, 1996 metais jam buvo nutraukta baudžiamoji byla 1961 m. BPK 9¹ str. pagrindu už svetimo turto vagystę, 2000-10-31 Biržų rajono apylinkės teismo už svetimo turto vagystė 8 mėn. laisvės atėmimu, atidedant bausmės vykdymą vieneriems metams. Iš registro duomenų, seka, kad visi teistumai Š. K. išnykę. Jis 2006 metais tris kartus buvo baustas administracinėmis baudomis už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose.

Iš teistų asmenų registro duomenų (t.3 b.l. 56-58), nuosprendžių ir baudžiamojo įsakymo nuorašų (t.3 b.l. 68-69,71-72,74-76,77-83), pažymų apie administracinius teisės pažeidimus (t.3 b.l. 59,60-63) matyti, kad V. M. praeityje buvo teistas ir atliko laisvės atėmimo bausmes už svetimo turto vagystes, plėšimą, baudžiamuoju įsakymu baustas už viešosios tvarkos pažeidimą, 1996 metais du kartus baustas administracine tvarka už tai, kad neblaivus vairavo transporto priemones, tris kartus baustas už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose.

Iš pažymos ir informacijos žurnalo kopijos (t.1 b.l. 174-175) matyti, kad apie prie Rotušės (duomenys neskelbtini)namo gulintį nuogą sužalotą žmogų pranešta policijai telefonu 2006 m. gruodžio 24 d. 16 val. 46 min.

Iš daiktų , dokumentų pateikimo protokolų (t.1, b.l. 49, 55, 60) matyti, kad 2006-12-24 iš A. K. paimtos mėlynos džinsinės kelnės ir kiti drabužiai, iš Š. K. paimti sportinės kelnės, batai ir kiti drabužiai, o iš V. M. paimtos mėlynos džinsinės kelnės ir kiti drabužiai.

Iš 2007-01-08 mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolo (t.1, b.l. 67-72, 75) matyti, kad apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefoną Nokia 8310, IMEI 350844101579636, paimtą 2006-12-24 įvykio vietos apžiūros metu, nustatyta, jog 16 val. 24 min. 43 s. šiuo telefonu iš telefono (duomenys neskelbtini), jo adresų knygutėje pažymėto „V.“, gauta SMS žinutė su tekstu „ mazute ateiu pas tevus, atrasik“. Šis mobiliojo ryšio telefonas 2007-01-22 atiduotas kaip jai priklausantis A. K..

Iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris 860864850, išklotinės (t.1, b.l. 82) matyti, kad 2006-12-24 16 val. 24 min. 43 s. išeinanti SMS žinutė buvo į telefoną, kurio abonentinis numeris 864542507.

Iš 2006-12-24 asmens kratos protokolo matyti, kad iš Š. K. paimtas J. O. B. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas Nokia 3120, IMEI 357052004659454. Šis telefonas gražintas J.O. B. (t.1, b.l. 85-89).

Iš alkoholio matuoklio „Drager alcotest 7410“ protokolo Nr. 1251 (t.2, b.l. 149) matyti, kad 2006-12-24 19.32 V. M. kraujyje rasta 2,08 promilės alkoholio.

Iš ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės 2007-01-23 akto Nr. 3 (t.2, b.l. 178 ) matyti, kad V. M. konstatuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas kompensacijos stadijoje, tačiau dėl to jis nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu galėjo ir gali visiškai suvokti nusikalstamos veikos esmę, pavojingumą ir valdyti savo veiksmus, jam priverstinis gydymas nereikalingas.

Motyvuojamoji dalis

Šių įrodymų visumos pakanka konstatuoti, kad V. M. tarpusavio konflikto metu dėl nesutarimų ir pykčio durdamas peiliu tyčia nužudė V. B..

Teismui nėra jokio pagrindo netikėti ar abejoti paskelbtais teismo posėdyje ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais vėliau mirusio liudytojo Š. K. parodymais apie tai, kad jis matė, kaip kilusio ginčo metu savo buto virtuvėje V. M. tyčia nužudė V. B.. Kad tarp V. M. ir V. B. buvo konfliktas dėl V. B. įvykdytų A. K. atžvilgiu veiksmų patvirtina liudytojų A. K. ir V. V. apklausos duomenys. Kad po nužudymo Š. K. padėjo V. M. ištempti į lauką ir palikti ant šaligatvio sužalotą V. B., kad tempiant V. B. nusmuko drabužiai, nukrito batai patvirtina įvykio vietos apžiūros duomenys, rastas V. B. kraujas ant Š. K. ir V. M. drabužių ir avalynės. Po įvykio rasta išplauta V. M. buto virtuvė, rastas lovos užvalkalas su gausiais V. B. kraujo pėdsakais patvirtina Š. K. parodymus, kad V. M. V. B. nužudė virtuvėje. Š. K. ir V. M. santykiai iki nužudymo ir po jo nebuvo priešiški, priešingai, sulaikytas įvykio vietoje iš karto po nužudymo Š. K. davė parodymus palankius V. M. ir tik vėliau, įrodymų verčiamas, nurodė tikrąsias faktines įvykio aplinkybes, todėl teisėjų kolegijai nėra jokio pagrindo manyti, kad Š. K. apkalba V. M..

N. V. M. ir neigia nužudęs V. B., tvirtina, kad V. B. į jo butą atėjo jau sužalotas, prašė pagalbos, tačiau jam-V. M. - atsisakius ją suteikti išėjo, kad V. B. galėjo nužudyti Š. K., kuris po įvykio apie jam pats prisipažino, prašė padėti nusikratyti lavonu, šie jo parodymai visiškai paneigti įvykio vietos apžiūros duomenimis, teismo specialistų išvadomis, apklaustų liudytojų parodymais, rastais pėdsakais ant daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti.

Taip, iš V. M. parodymų seka, kad V. B. į jo namus įėjo jau būdamas sužalotas kažkur kitur, kraujuojantis, pabuvęs virš 10 minučių iš jo buto išėjo tokioje pat būsenoje. Iš teismo medicinos specialistų išvadų irgi seka, kad V. B. mirė dėl ūmios mažakraujystės, išsivysčiusios po kiaurinio kairės krūtinės ląstos pusės durtinio-pjautinio sužalojimo ir širdies pažeidimo, jo kūne-kairėje šoninėje-nugarinėje krūtinės ląstos pusėje rastos penkios durtinės-pjautinės žaizdos, padarytos tuo pačiu įrankiu. Tai patvirtina tik tai, kad V. B. mirė nuo nukraujavimo ir širdies sužalojimo, ir tai įvyko dėl suduotų smūgių peiliu. Tačiau V. M. parodymams, kad V. B. jau atėjo pas jį kraujuojantis ir išėjo kraujuojantis visiškai prieštarauja, todėl paneigia įvykio vietos apžiūros duomenys, teismo medicinos specialistų išvados.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad gatvėje prie pirmame aukšte esančio V. M. buto, jokių įeinančio ar išeinančio kraujuojančio žmogaus pėdsakų nebuvo užfiksuota, o buvo rastas ant šaligatvio gulintis išrengtas V. B. lavonas, jo vilkimo pėdsakas nuo V. B. buto durų iki jo radimo vietos, palei vilkimo pėdsaką numesti kedai ( toliau sportiniai batai) ir kojinė, lauke įvykio vietoje ant buto laiptelių rastos tik pavienės kelios rausvos spalvos dėmės-V. B. kraujas, o V. M. bute-kruopščiai išplautos virtuvės grindys (linoleumas) bei gausiai krauju suteptas lovos užvalkalas. Ant V. B. kojų padų, kojinių padų kraujo pėdsakų nerasta. Iš teismo medikų-specialistų apžiūros duomenų bei daiktų apžiūros teisiamajame posėdyje duomenų matyti, kad ant V. B. sportinių batų rastas tik gausus sutepimas krauju viršutinėje jo kairės kojos sportinio bato dalyje, ant abiejų sportinių batų padų jokių kraujo pėdsakų neužfiksuota. Jokių smarkaus kraujavimo ar grumtynių pėdsakų įvykio vietoje–lauke prie V. M. buto ir V. B. lavono radimo vietoje neužfiksuota. Šių objektyvių duomenų pagrindu neįtikėtini, todėl atmetami V. M. parodymai apie V. B. pasirodymo ir išėjimo iš jo buto aplinkybes: sulyginus V. M. parodymus ir specialistų bei specialistų išvadas, seka, kad V. B. pas V. M. atėjo būdamas sužalotas peiliu į širdį, esant tokiam sužalojimui bei stipriam kraujavimui su V. M. kalbėjosi virš 10 minučių, vaikštinėjo po butą, kuriame, kaip seka iš įvykio vietos apžiūros protokolo, ant grindų buvo gausu kraujo, iš buto išėjo, nepaliekant nei ant kojų padų nei lauke jokių tokio vaikščiojimo pėdsakų. Tokių pėdsakų nebuvimas ir esantys įrodymai apie esančius kraujo pėdsakus V. M. bute rodo, kad V. B. buvo sužalotas V. M. bute ir po sužalojimų niekur nevaikščiojo, o buvo ištemptas iš buto ir paliktas ant šaligatvio. Atsižvelgtina ir į nenuoseklius V. M. parodymus ikiteisminiame tyrime ir teisme: ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad V. B. atėjęs pas jį sužalotas kažkokių asmenų, parodymus apie tai, kad V. B. nužudė Š. K., davė tik po to, kai jam buvo paskelbti bylos duomenys apie Š. K. mirtį.

Iš bylos duomenų matyti, kad Š. K. anksčiau buvo teisiamas tik už nesunkius nesmurtinius nusikaltimus, laisvės atėmimo vietose bausmės nebuvo atlikęs, jo teistumai išnykę. V. M. buvo teisiamas ir atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes, tame tarpe ir už sunkaus tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą, viešosios tvarkos pažeidimą, todėl neįtikėtini ir atmetami V. M. parodymai, kad apie neva Š. K. įvykdytą V. B. nužudymą jis neparodė anksčiau todėl, kad bijojo Š. K. dėl pastarojo neprognozuojamo charakterio, nes bylos duomenys rodo, kad būtent V. M. buvo pavojingas aplinkiniams dėl savo elgesio, dėl ko ir buvo teisiamas bei atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę.

Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surastas nužudymo įrankis, nepaneigia V. M. kaltės. Š. K. parodė, kad po V. B. sužalojimo jis matė virtuvėje ant grindų numestą peilį, kad V. B. buvo sužalotas peiliu patvirtina ir specialistų tyrimai ir išvados. Iš Š. K., A. K. parodymų duomenų, įvykio vietos apžiūros duomenų, kurių faktiškai neneigia ir pats V. M., matyti, kad V. B. nužudymas buvo kruopščiai slepiamas- išplautos virtuvės grindys, paruoštas išnešimui kruvinas lovos užvalkalas, V. B. išvilktas ir paliktas gatvėje ant šaligatvio, t.y. po įvykdyto nužudymo V. M. turėjo laiko ir galimybių paslėpti ir nusikaltimo padarymo įrankį-peilį.

Po sulaikymo pas Š. K. buvo rastas V. B. priklausantis mobilaus ryšio telefonas. Š. K. paaiškino, kad šį telefoną jis pasiėmė V. M. bute po V. B. nužudymo, per klaidą manydamas, kad tai jo telefonas. Šie jo parodymai nepaneigti, jie reikšmės kvalifikuojant V. M. veiksmus reikšmės neturi.

Iš kaltinimo šalintina, kad V. M. sudavė smūgius rankomis V. B. į veidą, tuo padarydamas du paviršutinius odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva dešinės kaktos pusėje, nes tai neįrodyta. Š. K. neparodė, kad matė, jog V. M. mušėsi su V. B., suduodamas jam smūgius rankomis. Iš Š. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenų seka, kad po susistumdymo V. B. pamatė pargriuvusį ant grindų su durtine žaizda krūtinėje. Teismo medicinos specialisto išvada neatmeta galimybės, atsižvelgiant į tai, kad muštiniai sužalojimai išsidėstę vienoje plokštumoje, jog šie sužalojimai padaryti V. B. griūnant. Kitokių įrodymų, kad nurodyti sužalojimai padaryti V. M. mušant V. B. rankomis-nėra.

V. M. ginčo su V. B. metu dėl tarpusavio santykių aiškinimosi tyčia iš pykčio nužudė V. B.. Panaudotas įrankis-peilis, suduotų smūgių peiliu skaičius-penki, padarytų sužalojimų lokalizacija- kairė krūtinės ląstos pusė, sužaloti gyvybiškai svarbūs organai- širdis ir plautis rodo, kad V. B. V. M. nužudė veikdamas tiesiogine tyčia. Jo veika pagal BK 129 str. 1 d. kvalifikuota teisingai. Šią veiką V. M. padarė būdamas girtas, girtavimo pasėkoje kilusio ginčo ir pykčio metu, todėl jo girtumas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

Skiriant bausmę V. M. atsižvelgiama, jog jis padarė labai sunkų nusikaltimą - atėmė žmogaus gyvybę, nusikaltimo pasekmės negrįžtamos ir neatstatomos, nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Jis praeityje buvo teistas ir atliko laisvės atėmimo bausmes už svetimo turto vagystes, plėšimą, baudžiamuoju įsakymu baustas už viešosios tvarkos pažeidimą, 1996 metais du kartus baustas administracine tvarka už tai, kad neblaivus vairavo transporto priemones, tris kartus baustas už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose, įrašytas į narkologinio kabineto įskaitą (t.2, b.l. 165). V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Visos šios aplinkybės rodo, kad V. M. nelinkęs taisytis, jo gyvenimo būdas aplinkiniams sukelia vis sunkesnes pasekmes. Už V. M. padarytą nusikaltimą įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, ji V. M. ir skirtina. Laisvės atėmimo trukmės dydis skirtinas didesnis, negu numatytas šios bausmės vidurkis, atsižvelgiant į V. M. asmenybę, jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį bei nebuvimą atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 61 str. 2 d.). Dalis bausmės skirtina atlikti kalėjime.

V. M., būdamas recidyvistu- teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, vėl padarė naują labai sunkų nusikaltimą. Atsižvelgiant į V. M. asmenybę, nenorą laikytis įstatymų, jo pavojingumą visuomenei, jis pripažintinas pavojingu recidyvistu.

Kadangi V. M. naują nusikaltimą padarė neatlikęs bausmės už anksčiau įvykdytą nusikalstamą veiką- viešosios tvarkos pažeidimą, jam bausmes subendrintinos taikant visišką bausmių sudėjimo principą.

Nukentėjusioji J.O. B. pareiškė 63000,05 Lt civilinį ieškinį – 3000,05 Lt turtinei žalai ir 60000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t.2, b.l. 7-16).

Ieškinys dėl turtinės žalos 3000,05 Lt sumai tenkintinas pilnai, jis pagrįstas, įrodytas teismui pateiktais turtėtų išlaidų dokumentais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į V. M. padarytos nusikalstamos veikos pasekmes-jos sunkios, negrįžtamos ir neatstatomos, jo kaltę-tiesioginę tyčią, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, į tai, kad V. B. nužudymu V. M. atėmė teisę nukentėjusiajai būti sūnaus išlaikoma, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nusprendžia, kad ieškinys tenkintinas pilnai - 60 000 litų sumai.

Teismo proceso metu apmokėta nukentėjusiosios J. O. B. kelionės išlaidos 127 Lt. Tai sudaro proceso išlaidas. Jos priteistinos sekančiai:2007 m. rugsėjo 24 d. posėdis neįvyko dėl teisėjo ligos, todėl proceso išlaidos už šią dieną iš V. M. neišieškotinos. Lapkričio 12 ir 20 d. teismo posėdžiai neįvyko dėl to, kad į posėdžius neatvyko valstybės skirtas kaltinamojo gynėjas advokatas Artūras Balčiūnas, kuris apie svarbias neatvykimo priežastis teismui nepranešė iki nuosprendžio priėmimo. Sutinkamai su BPK 105 str. 4 d. proceso išlaidos už lapkričio 12 ir 20 d. 50 litų sumoje priteistinos iš advokato Artūro Balčiūno. Kitos proceso išlaidos sutinkamai su BPK 105 str. 1 d. priteistinos iš V. M..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str. 1 d. ir 303 str. 2 d.

NUSPRENDĖ:

V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu dvylikai metų.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 d.,65 str. 1 d. 1p. a) p.p. šią bausmę ir Biržų rajono apylinkės teismo 2006-04-07 baudžiamuoju įsakymu bei 2007-10-08 to paties teismo nutartimi paskirtą bausmę-areštą vienai parai - subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir V. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvylikai metų vienai dienai.

Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 2 p. V. M. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Bausmę paskirti atlikti-pirmus tris metus – kalėjime, likusią bausmės dalį-pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2007 m. gruodžio 7 d.

Į bausmės laiką įskaityti laiką V. M. išbūtą suėmime ir sulaikyme nuo 2006 m. gruodžio 24 d. iki 2007 m. gruodžio 6 d.

Priteisti iš V. M. J. O. B. 3000,05 Lt turtinei žalai atlyginti ir 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš V. M. 51 litą proceso išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš advokato Artūro Balčiūno 50 litų proceso išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus V. M. drabužius, peilį grąžinti V. M. ar jo įgaliotam asmeniui, A. K. džinsines kelnes ir diržą grąžinti A. K.. V. B. ir Š. K. drabužius, lovos užtiesalą, žiebtuvėlį, biologinius pėdsakus – sunaikinti.

Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos Apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Panevėžio apygardos teismą. V. M. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos.