Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-01-20 · Civilinė byla Nr. e2S-232-275/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-20
Bylos Nr.
e2S-232-275/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03152-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Ieškovas
D. V.
Atsakovas
S. V., P. V.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-232-275/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03152-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.5.; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui S. V. (S. V.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovams S. V. (S. V.) ir P. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui S. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovams S. V. ir P. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Šalies argumentai

2. 2021 m. rugsėjo 3 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo ieškovė prašė įtraukti į dalintino turto balansą UAB „Žalgiris 109“ akcijas (135 827 Eur vertės), jas natūra priteisiant atsakovui, o ieškovei išmokant 67 913,50 Eur kompensaciją už jai priklausančią akcijų dalį.

Atsiliepimas

3. Atsakovas S. V. atsiliepime į ieškovės pareiškimą nurodė, kad ieškovė, reikšdama naują reikalavimą padalinti neva bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančias 100 vnt. UAB „Žalgiris 109“ paprastąsias vardines akcijas, nuslėpė nuo teismo faktą, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis, notarinio registro Nr. 6-2498VZ, kuri yra įregistruota Hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registre. Nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. UAB „Žalgiris 109“ akcijos yra laikomos asmenine atsakovo nuosavybe, todėl akcijos negali būti įtraukiamos į šalių dalintino turto balansą. Atsakovo teigimu, tokie ieškovės veiksmai yra kvalifikuotini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1-2 dalys), todėl prašė skirti ieškovei D. V. 2 500 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesu (CPK 95 straipsnio 1 dalis), pusę paskirtos baudos (1 250 Eur) įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovo S. V. naudai.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi bylos dalį dėl reikalavimo padalinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančias 100 vnt. UAB „Žalgiris 109“ paprastąsias vardines akcijas, nutraukė.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovei D. V. paskyrė 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų paskirtos baudos sumos skiriant atsakovui S. V..

Šalies argumentai

6. Ieškovė D. V. pateikė prašymą panaikinti paskirtą ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis, kuria ieškovei paskirta baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pažeidžia silpnesniosios proceso šalies teises ir turinti išankstinio nusistatymo požymių. Pažymėjo, kad ieškovė turto pasidalijimo sutartį pasirašė dėl sąžiningo jos suklydimo – ieškovė manė, kad pasirašo povedybinę sutartį, o ne turto pasidalijimo sutartį, ieškovė taip pat neprisimena ir yra įsitikinusi, kad negavo jokios kompensacijos, kuri nurodyta pasirašytoje turto pasidalijimo sutartyje. Nurodė, kad bet kuri sutartis gali būti nuginčyta teisminiu keliu, tačiau turto pasidalijimo sutarties neginčijimas teisme iki šiol gali būti ieškovės pasirinkimas, o ne faktas, kad sutartis sudaryta nesant jokios prievartos ir spaudimo. Nurodė, kad ieškovei pareiškus prašymus dėl teismo liudijimų išdavimo ir siekiant pasidalinti santuokoje nepadalintą turtą, ji neteisingai vertino įgytų akcijų teisinį rėžimą, o atsakovas tuo pasinaudojo ir dėstė savo poziciją iš povedybinės sutarties, taip atimdamas iš ieškovės galimybę atsisakyti savo reikalavimo dar parengiamojo teismo posėdžio metu, nes toks reikalavimas pareikštas sąžiningu ieškovės ir jos atstovės suklydimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškovės D. V. prašymo dėl baudos panaikinimo netenkino.

Atsiliepimas

8. Teismas pažymėjo, kad susipažinęs su atsakovo S. V. kartu su atsiliepimu pateikta Sutartimi ir patikrinęs Vedybų sutarties registrą (CPK 179 straipsnis), nustatė, kad, ieškovė, reikšdama nurodytą reikalavimą, iš tiesų neatskleidė fakto, jog 2015 m. rugsėjo 4 d. tarp šalių buvo sudaryta sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis, kuri patvirtinta notaro ir yra įregistruota Hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registre. Nustatė, kad Sutartimi ieškovė ir atsakovas pasidalino reikalavimo dalyku esantį objektą, t. y. 100 vnt. UAB „Žalgiris 109“ akcijų sekančia tvarka: atsakovui atitenka 100 vnt. UAB „Žalgiris 109“ paprastųjų vardinių akcijų (Sutarties 2.2. punktas), o ieškovei atitenka 3 500 Eur kompensacija, kurią atsakovas sumokėjo ieškovei iki Sutarties pasirašymo (Sutarties 2.3. punktas). Sutarties 3.1. punkte numatyta, kad Sutartis laikoma ir turto priėmimo-perdavimo aktu. Sutarties 3.2. punkte numatyta, kad šalių susitarimu 100 vnt. UAB „Žalgiris 109“ paprastųjų vardinių akcijų pereina atsakovo asmeninėn nuosavybėn nuo Sutarties pasirašymo ir patvirtinimo. Sutartis yra galiojanti, neginčijama, byloje nereiškiami reikalavimai dėl jos neteisėtumo. Taigi nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. UAB „Žalgiris 109“ akcijos yra laikomos asmenine atsakovo S. V. nuosavybe. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sutiko su atsakovo S. V. argumentais, kad UAB „Žalgiris 109“ akcijos negali būti įtraukiamos į šalių dalintino turto balansą kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi ieškovei ir atsakovui S. V. 2015 m. rugsėjo 4 d. sudarius Sutartį, UAB „Žalgiris 109“ akcijos atiteko atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o ieškovė už jai priklausiančią šio turto dalį gavo kompensaciją. Nurodė, kad ieškovė negalėjo nežinoti apie Sutartį ir ja šalių pasidalintas UAB „Žalgiris 109“ akcijas, kadangi Sutartis buvo sudaryta Vilniaus miesto 41-jame notarų biure, tiesiogiai dalyvaujant tiek ieškovei, tiek atsakovui S. V.. Sutartyje aiškiai nurodyta, kad „Sutartis Šalių suprasta, dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią bei tikruosius ketinimus, priimta ir pasirašyta“. Sutartį tiek ieškovė, tiek ir atsakovas S. V. patvirtino savo parašais.

Šalies argumentai

9. Nurodė, kad ieškovė teismui pateikė aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl UAB „Žalgiris 109“ akcijų kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo, todėl, vadovaudamasis CPK 95 straipsnio 1 dalimi skyrė ieškovei 1 000 Eur baudą, 50 procentų priteisiant atsakovui S. V..

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas nesutiko su argumentais, kad ieškinio reikalavimo tikslinimas buvo pareikštas sąžiningai ieškovei ir jos atstovei suklydus dėl atsakovo S. V. pasirinktos pozicijos ir tokiu būdu atsakovas atėmė iš ieškovės galimybę atsisakyti savo reikalavimo dar parengiamojo teismo posėdžio metu, nes toks reikalavimas, neva, pareikštas sąžiningu ieškovės ir jos atstovės suklydimu. Pažymėjo, kad iš pateikiamų procesinių dokumentų matyti, kad ieškovę atstovauja profesionali teisininkė – advokatė I. K.-M. (CPK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kuriai keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, ji privalo žinoti proceso ekonomiškumo, koncentracijos bei bendradarbiavimo principus (CPK 7, 8 straipsniai).

11. Teismas, išanalizavęs prašyme panaikinti paskirtą baudą nurodytas aplinkybes ir motyvus, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad nėra pagrindo ieškovei nutartimi paskirtos baudos naikinti. Nutartyje dėl baudos skyrimo teismas akcentavo savo sprendimo motyvus ir, remdamasis vidiniu įsitikinimu, laikė, kad pagrindas skirti baudą nutartyje nurodomos motyvacijos pagrindu išlieka, todėl prašymo dėl baudos panaikinimo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Atskiruoju skundu ieškovė D. V. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovei paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

13. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą ieškovei, vadovavosi jo paties konstatuotomis aplinkybėmis dėl tariamo ieškovės akivaizdaus ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise, negalėjimo nežinoti apie sudarytą turto pasidalinimo sutartį bei sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Tuo tarpu atsisakydamas panaikinti paskirtą baudą jis nurodė motyvus, kurių ankstesnėje savo nutartyje neminėjo ir jais nesirėmė, t. y. ieškovės atstovės rūpestingumo ir atidumo stoką. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas bet kokia kaina išsaugoti ir apginti savo procesinį sprendimą dėl baudos paskyrimo, ignoravo absoliučiai visus ieškovės nurodytus motyvus dėl baudos paskyrimo nepagrįstumo ir vadovavosi visiškai formaliais pagrindais.

14. Pažymėjo, kad teismas visiškai nepagrįstai konstatavo ieškovės nesąžiningumą ir tyčinį siekį veikti prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, kai tuo tarpu tokia situacija susiklostė visiškai žmogiškais pagrindais, nesant jokio sąmoningo veikimo prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Ieškovė tiek vedybų sutartį, tiek ir turto pasidalinimo sutartį pasirašė būdama visiškoje savo sutuoktinio įtakoje, bijodama galimų padarinių dėl jos nesutikimo vykdyti jo nurodymų ir aklai paklusdama jo valiai, todėl visiškai normalu, kad galėjo neprisiminti ir nesuprasti, ką būtent pasirašo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovė negalėjo nežinoti apie sutarties pasirašymą vien todėl, kad dalyvavo jos pasirašyme, sutartis yra patvirtinta notaro ir joje yra nustatyta, kad „Sutartis Šalių suprasta, dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią bei tikruosius ketinimus, priimta ir pasirašyta“, savaime paneigė bet kokią galimybę, kad išorinis ieškovės valios išreiškimas nebūtinai atitiko jos vidinę valią. Pažymėjo, kad tai, jog ieškovė iki šiol negynė šios savo pažeistos teisės teisme, yra jos diskrecijos teisė, o ne faktas dėl jos vidinės valios atitikmens išorinei jos išraiškai. Žinia, kad ji pasirašė turto pasidalinimo sutartį, kurios neegzistavimu buvo įsitikinusi, jai pačiai sukėlė nuostabą.

15. Apeliantės vertinimu, teismo motyvai dėl ieškovės atstovės rūpestingumo ir atidumo stokos nesudaro pagrindo baudos ieškovei skyrimui ir nepateisina teismo ankstesnių motyvų pasisakant dėl ieškovės nesąžiningumo ir tyčinio proceso vilkinimo. Ieškovės atstovė neturėjo pagrindo nepasitikėti savo kliente ir dėl to papildomai tikrinti registrus, tuo labiau, kad atsakovo pozicija procese visiškai atitiko ieškovės įsitikinimą dėl turto pasidalinimo sutarties neegzistavimo. Pažymėjo, kad atsakovas pats melavo, nedviprasmiškai formuodamas savo poziciją ir tiek ieškovei, tiek ir teismui leido manyti, kad jokia turto pasidalinimo sutartis neegzistuoja.

16. Pažymėjo, kad ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai ir siekė įgyvendinti savo įstatyminę teisę pasidalinti santuokoje įgytą ir nepadalintą turtą – tuo, kad šis turtas nebuvo padalintas ji buvo įsitikinusi sąžiningai klysdama, o aplinkybė, kad toks reikalavimas buvo pareikštas ne iš karto, buvo skirtingo teisinio vertinimo pasekmė, o ne tyčinis proceso vilkinimas. Jokio kito tikslo kaip tik savo teisių gynimo ji nesiekė, ypač tyčinio proceso vilkinimo, kuris iš visų proceso šalių tik jai vienai labiausiai ir sukelia tiek fizinius, tiek finansinius neigiamus padarinius, todėl ji labiausiai yra suinteresuota tinkamu ekonomiškumo ir greito proceso principų įgyvendinimu.

17. Papildomai nurodė, kad teismas, prieš priimdamas ieškinį, privalo patikrinti, ar ieškinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Tam, kad būtų išvengta teisiškai ydingų situacijų, kuomet procesas pradedamas pagal procesinį dokumentą, neatitinkantį jam įstatymo keliamų reikalavimų, t. y. išvengti nepagrįsto proceso pradėjimo ar pašalinti kliūtis, galinčias turėti įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, yra skirtas CPK 138 straipsnyje įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, tad teismas galėjo juo pasinaudoti. Šiuo atveju teismas ieškovės pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo priėmė po ieškovės tinkamo įpareigojimo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo įvykdymo, kai tuo tarpu atsakovas ramiai laukė, kol teismas pradės eikvoti visus savo resursus šio klausimo išsprendimui ir tik po daugiau nei mėnesio po ieškovės reikalavimo pareiškimo, pateikė teismui šalių pasirašytą sutartį dėl turto pasidalinimo, kurią turėjo teismui pateikti su pirmuoju savo atsiliepimu į ieškovės ieškinį.

18. Ieškovės ieškinio reikalavimo pareiškimo susiejimas su kitų teismo posėdžių atidėjimu yra tik pirmosios instancijos teismo sukurta tikslinė fikcija, siekiant sustiprinti įspūdį dėl ieškovės tariamo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pažymėjo, kad jeigu atsakovas nebūtų teismui ir ieškovei melavęs ir būtų pats laiku atskleidęs tiesą apie turto pasidalinimo sutarties egzistavimą, ieškovė nebūtų reiškusi ieškinio reikalavimo, už kurio pareiškimą jai yra skirta bauda, o paskirtas posėdis nebūtų buvęs atidėtas būtent dėl šios priežasties.

Žemesnės instancijos teismas

19. Pirmosios instancijos teismas, prieš paskirdamas ieškovei baudą, t. y. spręsdamas klausimą dėl jos pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo priėmimo klausimą, vertino ieškovės turtinę padėtį ir atidėjo jai 1244 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Teismui buvo žinomos aplinkybės, kad ieškovės gaunamos pajamos yra labai mažos, kad pragyventi jai padeda seserys, kad jos galimybės dirbti yra ribotos, nes ji augina ir prižiūri du neįgalius vaikus, iš kurių vienas (dukra) reikalauja papildomos priežiūros bei ilgų kelionių pas gydytojus net į Lenkiją. Dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo ieškovė ir taip patyrė papildomas išlaidas, siekdama ginti savo teisėtus interesus teisme ir nepaisant to, kad atsiradę neigiami padariniai jau savaime yra pakankamai dideli, teismas nusprendė ieškovei skirti 1 000 Eur dydžio baudą, kuri niekaip negali būti laikoma proporcinga atsiradusioms pasekmėms, kurių lengvai buvo galima išvengti kitai šaliai savo procesinėmis teisėmis naudojantis sąžiningai. Atsisakydamas tenkinti ieškovės prašymą dėl baudos panaikinimo, pirmosios instancijos teismas savo nutartyje nenagrinėjo šios ieškovės prašymo dalies ir niekaip nepasisakė dėl ieškovei skirtos baudos dydžio neproporcingumo įstatyme siekiamiems tikslams. Teismas, netgi ieškovei ir aiškiai atskleidus kitos šalies nesąžiningą elgesį, nevertino aplinkybės, kad 50 procentų ieškovei paskirtos baudos yra nurodyta sumokėti būtent atsakovo, be kurio neteisėtų veiksmų tokia situacija nė nebūtų susidariusi, naudai.

Atsiliepimas

20. Atsakovas S. V. atsiliepimu prašė ieškovės D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties atmesti.

21. Nurodė, kad ieškovės atskirajame skunde pateikiami argumentai, kad „teismas, gavęs ieškovės prašymą dėl baudos panaikinimo, <...> neištaisė savo padarytos klaidos“, iš esmės prieštarauja pagrindiniams civilinio proceso principams, o būtent, įrodymų vertinimo, teismo diskrecijos ir kt., todėl tokie ieškovės argumentai yra atmetami. Pažymėjo, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė laikydamasis įrodinėjimą reglamentuojančių taisyklių, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo visus byloje esančius įrodymus, o ieškovei jokiais įrodymais nepagrindus savo dėstomų deklaratyvių teiginių apie neva sąžiningą ieškovės ir jos atstovės suklydimą dėl 2015 m. rugsėjo 4 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties egzistavimo, teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl baudos panaikinimo.

22. Pažymėjo, kad ieškovė prašymu panaikinti paskirtą baudą teismo konstatuotas aplinkybes bando paneigti, pateikdama tik deklaratyvius bendro pobūdžio teiginius. Nurodė, kad prašyme dėl baudos panaikinimo, atskirajame skunde ieškovė nepateikė jokių jos deklaratyvius teiginius patvirtinančių įrodymų, pvz., ligoninės išrašų apie jos sveikatos būklę Sutarties pasirašymo metu, kurie bent kaip nors patvirtintų, kad ieškovė galėjo nesuprasti, ką pasirašo pas notarą, ar kt. įrodymų. Taip pat ieškovė iki šiol teismui nepateikė savarankiško reikalavimo dėl minėtos Sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas vadovavosi turimais objektyviais įrodymais, o būtent, didesnę įrodomąją galią turinčia Sutartimi, kuri yra patvirtinta notaro ir kurioje aiškiai nurodyta, jog Sutartis šalių suprasta dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią bei tikruosius ketinimus, priimta bei pasirašyta.

23. Nurodė, kad ieškovė visiškai nepagrįstai kvestionuoja atsakovo procesinį elgesį, teigdama, jog atsakovas pareiškė nepagrįstą atsiliepimą į pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo. Atsakovo nuomone, ieškovė nepagrįstai savo pareigų nevykdymą bando perkelti atsakovui. Atsakovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai ir nepažeisdamas jokių civilinio proceso taisyklių. Nurodė, jog 2021 m. rugsėjo 3 d. prieš pat parengiamąjį teismo posėdį, kuris vyko 2021 m. rugsėjo 6 d. 09:00 val., ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo. Taigi, iki parengiamojo teismo posėdžio nei teismas, nei atsakovas paprasčiausiai objektyviai nespėjo susipažinti su ieškovės pateiktu pareiškimu, kuris jiems tapo žinomas tik posėdžio metu. Pažymėjo, jog teismas susipažinęs su pareiškimu, CPK nustatyta tvarka nustatė ieškovei 14 d. terminą ištaisyti pareiškimo trūkumus ir primokėti trūkstamą 500 Eur žyminį mokestį. 2021 m. rugsėjo 27 d. ieškovė į bylą pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo, kuriuo ištaisė pareiškimo trūkumus ir primokėjo 500 Eur žyminį mokestį. 2021 m. spalio 7 d. pranešimu teismas įpareigojo atsakovą per 14 d. pateikti atsiliepimą į pareiškimą. Pranešimą atsakovas gavo tik 2021 m. spalio 8 d. 2021 m. spalio 11 d. atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, kuriame išdėstė savo poziciją dėl pareiškimo nepagrįstumo bei kartu pateikė ir argumentus patvirtinančius įrodymus (Sutartį). Taigi, atsakovas neturėjo nei teisės, nei pareigos teikti teismui kokius nors paaiškinimus susijusius su minėtu ieškovės prašymu. Todėl ieškovės teiginiai, jog atsakovas apgaudinėjo teismą ir kitus proceso dalyvius, laiku nesakė tiesos, neatlaiko jokios kritikos, nepagrįsti.

24. Atsakovas turi pakankamą pagrindą manyti, kad ieškovės veiksmai yra nukreipti prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, kadangi pareiškimas buvo pateiktas praėjus daugiau nei 7 mėn. po ieškinio pateikimo teismui, pareiškimas pateiktas prieš pat 2021 m. rugsėjo 6 d. parengiamąjį teismo posėdį teismui ir atsakovui nespėjus su juo susipažinti, dėl ko posėdis ir buvo atidėtas.

25. Nurodė, kad ieškovės teiginiai apie baudos mažinimą, neformuojant tokio savarankiško reikalavimo, vertinti kritiškai. Negana to, nėra pagrindo ieškovei daryti nuolaidų vertinant priteistinos baudos dydį, kadangi nėra jokio pagrindo manyti, kad nutartimi dėl baudos skyrimo priteistas baudos dydis ieškovei yra per didelis. Atsakovo įsitikinimu, jeigu ieškovės turtinė padėtis yra tokia bloga kaip teigia ieškovė, ieškovė neišgalėtų susimokėti už profesionalias advokatų profesinės bendrijos paslaugas, o naudotųsi valstybės garantuojama teisine pagalba. Be to, teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi, kuria bylos dalį dėl reikalavimo dėl akcijų padalinimo nutraukė, ieškovei grąžino pastarosios sumokėtą 500 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, ieškovei nėra sunkumų sumokėti nutartimi dėl baudos skyrimo priteistą baudą, kadangi net pusę paskirtos baudos sumos teismas ieškovei grąžino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

27. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo dėl baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

28. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

29. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje.

30. Ieškovei pateikus pirmosios instancijos teismui pareiškimą, kuriuo pareikštas reikalavimas dėl UAB „Žalgiris 109“ 100 vnt. akcijų įtraukimo į dalintino turto balansą, ir prašoma akcijas natūra priteisti atsakovui S. V., ieškovei išmokant kompensaciją už jai priklausančią šio turto dalį, byloje buvo gautas 2021 m. spalio 11 d. atsakovo atsiliepimas į pareiškimą ir kartu su atsiliepimu pateikta 2015 m. rugsėjo 4 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi bylos dalį dėl reikalavimo padalinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančias 100 vnt. UAB „Žalgiris 109“ paprastąsias vardines akcijas, nutraukė. Ta pačia nutartimi teismas ieškovei D. V. paskyrė 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų paskirtos baudos sumos skiriant atsakovui S. V.. Nutartyje nurodė, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą, nuslėpė nuo teismo faktą, jog 2015 m. rugsėjo 4 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis, kuri yra įregistruota Hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registre. Pažymėjo, kad Sutartimi ieškovė ir atsakovas pasidalino reikalavimo dalyku esantį objektą, t. y. 100 vnt. UAB „Žalgiris 109“ akcijų. Sutartis yra galiojanti, neginčijama, byloje nereiškiami reikalavimai dėl jos neteisėtumo. Todėl nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. UAB „Žalgiris 109“ akcijos yra laikomos asmenine atsakovo S. V. nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, nurodė, kad UAB „Žalgiris 109“ akcijos negali būti įtraukiamos į šalių dalintino turto balansą kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymėjo, jog ieškovė negalėjo nežinoti apie Sutartį ir ja šalių pasidalintas UAB „Žalgiris 109“ akcijas, kadangi Sutartis buvo sudaryta Vilniaus miesto 41-jame notarų biure, tiesiogiai dalyvaujant tiek ieškovei, tiek atsakovui S. V.. Sutartyje aiškiai nurodyta, kad „Sutartis Šalių suprasta, dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią bei tikruosius ketinimus, priimta ir pasirašyta“. Sutartį tiek ieškovė, tiek ir atsakovas S. V. patvirtino savo parašu. Teismas pažymėjo, jog ieškovė pateikė aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl UAB „Žalgiris 109“ akcijų kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo, tuo akivaizdžiai ir sąmoningai piktnaudžiaudama teise, tokiam procesiniam elgesiui objektyviai neatitinkant sąžiningo elgesio standartų, kas lėmė nepateisinamą teismo resursų eikvojimą ir teisminio proceso vilkinimą, pažeidžiant kitų proceso dalyvių interesus. Ieškovė D. V. 2021 m. spalio 26 d. teismui pateikė prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi prašymo dėl baudos panaikinimo netenkino.

31. Apeliantė (ieškovė) D. V. nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi, apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo ieškovės nesąžiningumą ir tyčinį siekį veikti prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, kai tuo tarpu tokia situacija susiklostė visiškai žmogiškais pagrindais, nesant jokio sąmoningo veikimo prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Ieškovė tiek vedybų sutartį, tiek ir turto pasidalinimo sutartį pasirašė būdama visiškoje savo sutuoktinio įtakoje, bijodama galimų padarinių dėl jos nesutikimo vykdyti jo nurodymų ir aklai paklusdama jo valiai, todėl visiškai normalu, kad galėjo neprisiminti ir nesuprasti, ką būtent pasirašo. Šios ieškovės nurodytos aplinkybės nebuvo paneigtos byloje, todėl, darant išvadą, kad patikslintą ieškinį ieškovė pateikė dėl to, kad buvo pamiršusi apie šalių pasirašytą akcijų pasidalijimo sutartį, šis ieškovės veiksmas nepagrįstai buvo įvertintas kaip nesąžiningas elgesys.

32. Pažymėtina, kad vien tai, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo metu paaiškėjo aplinkybė apie 2015 m. rugsėjo 4 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kuria ieškovė ir atsakovas pasidalino reikalavimo dalyku esantį objektą, t. y. 100 vnt. UAB „Žalgiris 109“ akcijų ir tai, kad minėta Sutartis yra įregistruota Hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registre, savaime negali būti pagrindu išvadai, jog ieškovė žinojo apie sudarytą Sutartį, prisiminė šią sutartį, tačiau šį faktą nuslėpė nuo pirmosios instancijos teismo, pateikė aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl UAB „Žalgiris 109“ akcijų kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo, ir tuo sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

33. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Byloje turi būti padaryta išvada, ar ieškovės pateiktas pareiškimas buvo jos nesąžiningo elgesio veiksmas.

34. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovė negalėjo nežinoti apie Sutartį ir ja šalių pasidalintas UAB „Žalgiris 109“ akcijas, tačiau galėjo pamiršti apie šią sutartį ir dėl to reikšti reikalavimą dėl akcijų padalijimo. Tai, kad sutartis buvo pasirašyta 2015 m. rugsėjo 4 d., o pareiškimą teismui ieškovė pateikė 2021 m. rugsėjo 3 d., reiškia, kad praėjo gana ilgas laiko tarpas nuo sutarties pasirašymo. Tai, kad Sutartis buvo sudaryta Vilniaus miesto 41-jame notarų biure, tiesiogiai dalyvaujant ieškovei ir atsakovui S. V., kad Sutartyje nurodyta, jog „Sutartis Šalių suprasta, dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią bei tikruosius ketinimus, priimta ir pasirašyta“, kad sutartis patvirtinta ieškovės ir atsakovo S. V. parašais, nereiškia, kad ieškovė nebuvo pamiršusi šių veiksmų atlikimo fakto, kad nebuvo jos nurodytų aplinkybių – jos buvimo visiškoje savo sutuoktinio įtakoje, bijojimo galimų padarinių dėl jos nesutikimo vykdyti jo nurodymų ir aklo paklusimo jo valiai, Darytina išvada, kad asmuo, būdamas tokioje būsenoje, pasirašant sutartį, kokią nurodė ieškovė, galėjo pamiršti sutarties pasirašymo faktą.

35. Aiškiai nepagrįsto ieškinio, prašymo pareiškimas ar kitokio pobūdžio procesinio dokumento pateikimas gali būti konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas nesiekiant pažeistų teisių gynybos, bet turint kitokių, nedeklaruojamų tikslų ar ketinimų - sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1382-464/2019). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, t. y., jog šalys Sutartį sudarė notarų biure, jog Sutarties tekstą šalys patvirtino supratę Sutarties turinį ir jos pasekmes, bei tai, kad buvo šalių pasirašyta, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės nesąžiningumo, siekio piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ar sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kad pateiktu pareiškimu ieškovė nesiekia savo teisių į kompensaciją įgyvendinimo. Nesant duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė, teikdama teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, siekė teisei priešingų tikslų ar ketinimų, nesudaro pagrindo vertinti jos elgesį nesąžiningu ir taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinę atsakomybę.

36. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi, kuria apeliacine tvarka sprendė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties, kuria buvo nutraukta byla dalyje dėl ieškovės reikalavimo patikslinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės ieškinio reikalavimą (įtraukti į dalintino turto balansą UAB „Žalgiris 109“ akcijas) paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu. Vilniaus apygardos teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad nesant duomenų apie sistemingą ieškovės piktnaudžiavimą procesu, sistemingą analogiško reikalavimo teikimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė ginti asmens teises remiantis CK 1.137 straipsnio 3 dalies norma bei nepagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo tikslinimo CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Kaip pagrįstai pažymėjo teismas, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl akcijų įtraukimo į dalintino turto masę neatitiko šiam reikalavimui keliamų reikalavimų, nes nebuvo pateikti duomenys, kad prašomas padalinti turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl teismui buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu. Esant tokiam procesiniam sprendimui, ieškovei nuginčijus Sutartį, jai išliktų teisė reikšti materialų reikalavimą dėl 100 vnt. UAB „Žalgiris 109“ paprastųjų vardinių akcijų įtraukimo į dalintino turto masę. Pažymėtina, kad minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis, taip pat patvirtina, kad ieškovė jokio procesinių teisinių pažeidimo, pateikdama pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, nepadarė.

37. Be to, sutiktina su apeliante, jog nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė pateikdama procesinį dokumentą, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog ieškovė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo teismui pateikė 2021 m. rugsėjo 3 d., todėl teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. paskirtajame parengiamajame posėdyje galėjo išspręsti jo priėmimo klausimą. Byloje nėra duomenų, kad teismo posėdis dar kartą būtų neįvykęs dėl ieškovės pareikšto reikalavimo. Pažymėtina, kad vien tai, jog dėl ieškovės pareikšto reikalavimo vieną kartą buvo atidėtas teismo posėdis, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė tyčia vilkino bylos procesą. Sutiktina su apeliante, jog tyčinio proceso vilkinimas, pačiai jai sukeltų neigiamus padarinius, be to, ji, būdama ieškove, yra suinteresuota greito proceso principo įgyvendinimu.

38. Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

39. Atsižvelgiant į aptartą, ieškovės atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismui netinkamai įvertinus įrodymus byloje ( CPK 185 straipsnio 1 dalis), CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – naikintina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis, kuria ieškovei paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovei paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Danutė Kutrienė