Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-287-511/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-29
Bylos Nr.
1S-287-511/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eligijus Gladutis
Nuteistasis
A. A.

Įžanginė dalis

Byla Nr. 1S-287-511/2008Procesinio sprendimo kategorija:(S)2.11.
NUTARTIS2008 m. balandžio 29d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eligijus Gladutis sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant

prokurorei Jolantai Činčikienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios A. A. skundą dėl 2008 m. balandžio 9d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas A. A. skundas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2005-03-29 baudžiamuoju įsakymu buvo nuteista už veikas, numatytas BK 235 str. 1d., taikant BK 63 str. 4d., 8 MGL ( 1000 litų) bauda už melagingų parodymų davimą 2002-11, 2003-07-22, 2004-10-25, 2004-11-10 ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu.

Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs.

A. A. 2008-01-07 Rokiškio rajono apylinkės prokuratūroje pareiškimu prašė atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Naujomis aplinkybėmis nurodė tai, kad ji tik dabar sužinojusi, jog pareigūnai, atlikę ikiteisminį tyrimą ir apklausdami liudytoja, žinodami, jog ji ikiteisminio tyrimo metu gyveno ir vedė bendrą ūkį su G. V., neišaiškino teisės atsisakyti duoti parodymus prieš jį.

Rokiškio rajono apylinkės vyriausioji prokurorė 2008-01-28 nutarimu procesą pagal A. A. pareiškimą pradėti atsisakė.

A. A. šį nutarimą apskundė Panevėžio apygardos prokuratūrai. Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2008-03-20 nutarimu skundą atmetė.

A. A. Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2008-03-20 nutarimą apskundė Rokiškio rajono apylinkės teismui.

Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2008-04-09 nutartimi skundą atmetė.

A. A. skunde nurodo, jog nesutinka su Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi, nes mano, jog teismas neįsigilino į skundo esmę, dėl nuteistosios pateiktų duomenų neatliktas joks patikrinimas. Įstatymai imperatyviai įpareigoja prokurorus tik po patikrinimo spręsti, kiek jiems pateikta informacija atitinka tikrovę. Prokuratūra atsisakė tikrinti informaciją, nes yra šališka, suinteresuota, kad pareiškėja būtų nuteista. Teismo argumentas, kad 2004-11-10 apklausoje pareiškėjos buvo klausta, kokie jos santykiai su įtariamuoju G. V. ir atsakiusi, kad santykių nepalaiko, yra nepagrįstas, nes protokole nėra pareiškėjos parašo, patvirtinančio, kad jai buvo išaiškintos teisės ir pateiktas minėtas klausimas. Todėl įrašas galėjo atsirasti vėliau.

A. A. skunde taip pat nurodo, kad teismo įsakymas priimtas pažeidžiant įstatymus bei Lietuvos Aukčiausiojo Teismo suformuotą praktiką, o tai yra rimtas ir savarankiškas argumentas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškėja negalėjo būti nuteista, nes byloje, kurioje ji davė parodymus, už kuriuos nuteista, dar atliekamas tyrimas, byla neišnagrinėta. A. A. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008-04-09 nutartį, prokurorų nutarimus bei įpareigoti prokurorus pagal kompetenciją atlikti duomenų patikrinimą bei kreiptis į LAT dėl pradėjimo proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes pareiškėja su G. V. buvo sugyventiniai ir jai nebuvo paaiškintos teisės atsisakyti duoti parodymus.

Skundas atmetamas.

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme ar Tarptautiniame teisme būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus. To paties straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas.

A. A. skundo teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo metu jai turėjo būti išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš įtariamąjį G. V., nes jie buvo sugyventiniai, yra nepagrįsti.

BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Šeimos narių ar artimųjų giminaičių ratą, kuriems taikoma ši taisyklė, apibrėžia BK 248 str. ir BPK 38 str. Prie šeimos narių priskiriami ir asmenys, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos (partnerystė).

Iš apklausų, kurių metu, kaip nustatyta teismo, A. A. davė melagingus parodymus, protokolų matyti, jog iš A. A. paaiškinimų policijos tyrėjamas bei prokurorams apie jos santykius su įtariamuoju G. V., šie neturėjo jokio pagrindo ją laikyti įtariamojo G. V. sugyventine, kuriai būtų taikomos BPK 82 str. 2d. taisyklės. 2002-11-11, 2003-07-22 apklausų metu A. A. nurodė G. V. esant jos draugu. 2004-10-25 apklausoje įspėta dėl atsakomybės už melagingus parodymus, nurodė G. V. buvus draugu, su kuriuo nebedraugauja, jį seniai matė ir kur jis yra nežino. Kai ji su juo draugavo, kartais kartu nakvodavo du kartus per savaitę. 2005-01-19 apklausos metu taip pat patvirtino, kad su G. V. ryšių nepalaiko nuo 2004 m. liepos mėn., bendrauja su kitu vaikinu ( b.b. Nr. 1-76-504/2005, b.l. 7, 8-9, 10-11, 17-19). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, jog A. A. ( tuo metu A. K.) ir G. V. gyvenamosios vietos buvo skirtingos - kiekvieno nuolatinė gyvenamoji vieta buvo pas savo tėvus – A. A. (duomenys neskelbtini)., G. V. – (duomenys neskelbtini)

Baudžiamojoje byloje, kurioje A. A. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteista už melagingus parodymus, ji buvo apklausta apie buvusius su G. V. santykius ir paaiškino, jog kai draugavo su G. V., finansiškai jie gyveno atskirai, ji tik pernakvodavo pas G. V., kad būtų patogiau nuvažiuoti į darbą ( b.l 30). Iš santuokos liudijimo nuorašo matyti, jog ji (duomenys neskelbtini) susituokė su E. A. ( b.l. 32).

Bendro gyvenimo, neįregistravus santuokos ar partnerystės, sąvoka įstatymu tiesiogiai nėra įtvirtinta, tačiau tokiais asmenimis paprastai pripažįstami ne santuokoje, tačiau faktiškai bendrai gyvenantys asmenys, auginantys bendrus vaikus, vedantys bendrą ūkį ar šeiminių santykių sukūrimo tikslu. Bylos medžiaga patvirtina A. A. ir įtariamąjį G. V. bylos tyrimo metu artimai bendravus, tačiau byloje surinkti duomenys paneigia juos buvus sugyventiniais, kaip vienos šeimos nariais BK BK 248 str. ir BPK 38 str. prasme. Tą akivaizdžiai rodo ir aptarti pačios A. A. parodymai. Tirti šias jau pakankamai ištirtas aplinkybes iš naujo nėra pagrindo, o duomenų, pagrindžiančių paaiškėjimą aplinkybių, reikšmingų bylai atnaujinti, nėra.

Daugiau nei po dvejų metų po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atsiradusius A. A. aiškinimus, jog jai ir G. V. turi būti taikomas BK ir BPK numatytas šeimos narių statusas, teismas pagrįstai atmetė, ne kaip susijusius su naujų aplinkybių paaiškėjimu, bet jai nepalankių teismų sprendimų civilinėse bylose priėmimu 2007m., kur iš jos nukentėjusiesiems S.ir A. G. buvo priteista padaryta duodant melagingus parodymus baudžiamojoje byloje neturinė žala.

Nors pareiškėja teigia, jog ji negalėjo būti nuteista už parodymus, duotus byloje, kurioje dar atliekamas tyrimas ir byla neišnagrinėta, tačiau toks teiginys atmestinas. A. A. neginčijo ir neginčija teismo įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu nustatytų faktų, jog ji davė melagingus parodymus, dėl šių nustatytų faktų naujų aplinkybių nenurodo, nagrinėti juos iš naujo taip pat nėra pagrindo.

Kadangi naujų įstatyme numatytų aplinkybių, kurioms esant atnaujinama baudžiamoji byla nenustatyta, A. A. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1d. 1p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. A. skundą atmesti. 2008 m. balandžio 9d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartį palikti galioti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eligijus Gladutis