Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2010-09-31 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E 852954 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Minėtu nutarimu M. R. nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 134 straipsnio 1 dalį 180 Lt bauda už tai, kad jis 2010-09-09 15.40 val., Viršuliškių g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neprisisegęs įrengto saugos diržo. Pakartotinai per metus pažeidė Kelių eismo taisyklų (toliau – KET) reikalavimus. Jo veika kvalifikuota pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulis O. G. 2010-09-09 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 852954 07-10-5504298 M. R. už tai, kad jis 2010-09-09 15.40 val., Viršuliškių g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neprisisegęs saugos diržo. Tuo jis pažeidė KET 202 punkto reikalavimus (b. l. 9).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės specialisto 2010-09-13 nutarimu Nr. E 852954 už ATPK 134 straipsnio 1 dalies pažeidimą buvo paskirta 180 Lt bauda (b. l. 10).

ATPK 134 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naudojimosi saugos diržais, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas – užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų.

M. R. veika kvalifikuota pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 202 punkto reikalavimus. KET 202 punkte nustatyta, kad važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulis O. G. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2010-09-09 apie 15.40 val. dirbdamas kartu su patruliu I. M., stovėdami (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas ir keleivis važiavo neprisisegę saugos diržų. Keleivis pamatęs policijos pareigūnus, pradėjo segtis saugos diržą. Pasivijus automobilį, sustabdė Viršuliškių g. Vairuotojas ir keleivis jau buvo prisisegę saugos diržus. Vairuotojas M. R. paaiškino, kad važiavo prisisegęs saugos diržus ir nesutinka su pažeidimu. M. R. ilgai skambinėjo telefonu ir teiravosi kaip geriau parašyti paaiškinimą, kad išvengtų atsakomybės. Keleivis, važiavęs priekinėje sėdynėje, I B. paaiškino, kad važiavo prisisegęs saugos diržus ir su pažeidimu nesutiko. Jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas E 852955 (b. l. 12).

M. R. teigia, kad jis važiavo automobiliu „VW Golf“ prisisegęs saugos diržą.

Tačiau teisme apklausus pareigūnus O. G. ir I. M., abu parodė, kad aiškiai matė M. R., vairuojant automobilį neprisisegus saugos diržo. Pareigūnų parodymai atitinka O. G. tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis bei kitą byloje esančią medžiagą. Pareigūnai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, jie tik atlikdami tarnybines pareigas užfiksavo pažeidimą. Liudytojas O. G. teismo posėdyje parodė, kad aiškiai matė, kaip automobilyje važiavo vairuotojas ir keleivis neprisisegę saugos diržų. Pamatę policijos automobilį iš karto prisisegė saugos diržus. Automobilio greitis buvo nedidelis, per priekinį automobilio stiklą aiškiai matė. Liudytojas I. M. parodė, kad aiškiai matė automobilyje važiuojančius vairuotoją ir keleivį neprisisegus saugos diržų, kurie pamatę policijos automobilį iš karto užsisegė saugos diržus.

M. R. teigia, kad toje vietoje stovėję policijos pareigūnai negalėjo matyti, ar jis yra prisisegęs saugos diržą, ar – ne. Tačiau iš teismui pateiktų foto nuotraukų aiškiai matyti, kad policininkams nebuvo jokių kliūčių, kad jie nepastebėtų pažeidimo (b. l. 5-6). Kaip nurodė policijos pareigūnas O. G., kadangi automobilio „VW Golf“ greitis buvo nedidelis, per priekinį automobilio stiklą aiškiai matė, kad M. R. vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo. Kaip ir matė, kad M. R. ir keleivis prisisegė saugos diržą, pamatę policininkus. Kadangi pareigūnai teigia, kad per automobilio priekinį stiklą matė, kad M. R. vairuoja automobilį neprisisegęs saugos diržo, todėl neturi jokios reikšmės, kad automobilio galinis stiklas buvo tamsintas. Teismas neabejoja liudytojų duotų parodymų tikrumu ir šiuos parodymus vertina kaip tiesiogiai patvirtinančius M. R. katę dėl jam inkriminuojamo pažeidimo.

ATPK 9 straipsnyje pateikiama administracinio teisės pažeidimo sąvoka, kur nurodoma, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 256 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Teismui ištyrus byloje surinktus įrodymus nekyla jokių abejonių dėl M. R. kaltės padarius jam inkriminuojamą pažeidimą. Pareigūnų, užfiksavusių pažeidimą, O. G. ir I. M. parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, atitinka byloje turimą surinktą medžiagą, teismui nekelia abejonių. O paties M. R. paaiškinimai, kad jis vairavo automobilį prisisegęs saugos diržą, o policininkai negalėjo matyti pažeidimo, laikytini nepagrįstais ir prieštaraujančiais byloje surinktai medžiagai bei vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. R. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 134 straipsnio 1 dalies pažeidimą, dėl to, kad jis 2010-09-09 15.40 val., Viršuliškių g., Vilniuje, vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neprisisegęs įrengto saugos diržo. Nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, nustačius M. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pakartotinai per metus pažeidė KET reikalavimus. 2010-09-30 pažymoje apie asmens baustumą, nurodyta, kad M. R. 2009-10-15 nutarimu baustas už ATPK 123 straipsnio dalies pažeidimą, 2009-11-05 sumokėjo paskirtą baudą (b. l. 14-17). Todėl pagrįstai M. R. paskirta 180 Lt dydžio bauda, t.y. didesnė bauda nei nustatytas sankcijos vidurkis. Pažymėtina, kad kitų išskirtinių aplinkybių byloje nenustatytų, dėl kurių M. R. būtų paskirta mažesnė bauda. Todėl skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o M. R. skundas atsemtinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsniu,

nutarė:

M. R. skundą atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2010-09-13 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E 852954 palikti nepakeistą.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.