Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1) 2001 m. rugsėjo 18 d. Panevėžio m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su 1/2 turto konfiskavimu;

2) 2006 m. vasario 2 d. Panevėžio m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 str. 1 d., 8 MGL bauda. 2007 m. spalio 17 d. Panevėžio m. apylinkės teismo nutartimi 8 MGL bauda pakeista 4 parų areštu;

3) 2006 m. gruodžio 12 d. Panevėžio apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį terminuotu laisvės atėmimu 5 metams ir 8 MGL bauda;

4) 2018 m. gegužės 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį – 8 metams laisvės atėmimo;

5) 2023 m. gegužės 2 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta 2018 m. gegužės 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirta bei neatlikta 1 metų 5 mėnesių ir 28 dienų laisvės atėmimo bausmė ir galutinė bausmė paskirta – 1 metai 11 mėnesių ir 28 dienos terminuoto laisvės atėmimo;

6) 2025 m. sausio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme, bausmės neatlikęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.). Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines, ar psichotropines medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalis nenustato, koks minimalus narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis turi būti neteisėtai disponuotas, turint tikslą ją platinti, taip pat parduotas ar kitaip platintas, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Šiuo atveju nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo parduoti, platinti tokias medžiagas turėjimu, arba šių medžiagų pardavimu, ar kitokiu platinimu. Šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, jis reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. darydamas šią nusikalstamą veiką asmuo suvokia pavojingą, jos pobūdį ir nori taip veikti. Asmuo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnį atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos su kuriomis susiję jo veiksmai yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-458/2013, 2K-43/2014, 2K-43/2014).

Nors kaltinamasis M. Ž. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino, jo kaltė nusikalstamos veikos padaryme yra pilnai įrodyta liudytojo Dainiaus Šuliausko parodymais duotais ikiteisminio tyrimo ir teisiamųjų posėdžių metu, kurie sutampa tarpusavyje ir su byloje surinkta rašytine medžiaga.

Apklaustas liudytojas Dainius Šuliauskas paaiškino, kad 2024 m. kovo 17 d. dirbo Pravieniškių 2-ąjame kalėjime ir apie 15.00 val. matė, kaip nuteistasis M. Ž. traukė futbolo vartus prie apsauginės tvoros ir su šluota bandė nuimti ant apsauginės tvoros pakibusį paketą, kurį prieš tai metė nuteistasis M. Ž.. Teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių liudytojas Dainius Šuliauskas ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu galėjo apkalbėti ir apkaltinti nebūtos nusikalstamos veikos padarymu kaltinamąjį M. Ž.. Tai, kad mestame per apsauginę tvorą pakete buvo rastos narkotinės medžiagos patvirtina ir specialisto išvada Nr. 11-658(24) iš kurios matyti, kad dviejuose juodo plastiko paketėliuose tirti pateiktoje gelsvos spalvos į grumstelius sušokusioje medžiagoje yra narkotinės medžiagos — karfetanilio. Medžiagoje, kurios bendra masė — 0,0,1200 g yra 0,000095 g gryno karfetanilio (t. 1, b. l. 59-60).

Kaltinamojo M. Ž. aiškinimas, kad 2024 metų kovo 17 d. jis permetė per apsauginę tvorą į 21 būrio kiemą paketą, kuriame buvo raštelis, o ne narkotinės medžiagas vertinami kritiškai, kaip noras išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis aiškino, kad 2024 m. kovo 17 d. kitas nuteistasis, kurio jis įvardinti negali, paprašė jo permesti į 21 būrio kiemą paketą, kuriame buvo raštelis. Nurodė, kad jis žinojo, jog tokiu būdu draudžiama perduoti raštelius kitiems nuteistiesiems. Kaltinamasis gavęs paketą iš kito nuteistojo turėjo visas galimybes įsitikinti, kas buvo perduodamame pakete. Taip pat kaip matyti iš kaltinamojo duotų parodymų teisiamojo posėdžio metu jis žinojo, jog tokiu būdu kalėjime yra parduodamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos kitiems nuteistiesiems, jis pats ne kartą atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo įsigijęs tokiu būdu draudžiamų medžiagų. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, kaltinamojo aiškinimus teismas laiko, kad kaltinamasis M. Ž. žinojo, kad permetamame per apsauginę tvorą pakete buvo narkotinės medžiagos ir jas bandė perduoti kitiems nuteistiesiems.

Kaltinamajam M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu yra inkriminuotas ne tik minėtos narkotinės medžiagos permetimas, tačiau ir įgijimas iš nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku. Pažymėtina, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas yra alternatyvi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta veika. Įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, todėl įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir pan.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009; 2K-405-507/2015 ir kt.), inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes. Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, teismų praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienos nurodytos alternatyvios veikos aplinkybės turi būti nustatytos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, viena ar kelios veikos negali būti preziumuojamos („išvedamos“) iš įrodytų kitos ar kitų veikų.

Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kur, kaip, kada, kokiais veiksmais ir iš ko kaltinamasis M. Ž. įgijo narkotines medžiagas. Šios veikos aplinkybės, sprendžiant iš kaltinamojo akto turinio, įrodinėjamos nebuvo, jokie motyvai ir aplinkybės, dėl narkotinių medžiagų įgijimo nustatyti nebuvo. Byloje neabejotinai nustatytas tik narkotinių medžiagų permetimo faktas, todėl alternatyvi veiką kvalifikuojanti aplinkybė – kvalifikuojanti aplinkybė – 0,0000047 g. narkotinės medžiagos – karfentanilio ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtas įgijimas iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens šalintina iš kaltinimo.

Remiantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, ne daugiau kaip 0,00006 g. karfentanilio atitinka nedidelį šios narkotinės medžiagos kiekį, o daugiau kaip 0,0006 g. atitinka didelį šios narkotinės medžiagos kiekį. Šiuo atveju pas M. Ž. rastos narkotinės medžiagos karfentanilio kiekis yra didesnis nei 0,000047 g., kas reiškia, kad viršija karfentanilio nedidelio kiekio minimalią ribą, bet nesiekia didelio kiekio ribos.

Teismas laiko, kad byloje įrodyta, jog M. Ž. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 21-ame būryje, esančiame Pravieniškių g. 10, Pravieniškių kaime, Kaišiadorių rajone, turėdamas tikslą neteisėtai platinti narkotines medžiagas, narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio grynoji masė 0,000047 g, kuri buvo supakuota į du baltos spalvos plastiko paketus 2024 m. kovo 17 d. apie 15.23 val. iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 21-ojo būrio kiemo permetė per tvorą į gretimą Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 21-ojo būrio kiemą kitiems nuteistiesiems, po ko šį paketą, atlikdami tarnybines pareigas, rado pakibusį ant tvoros ir paėmė pataisos namų pareigūnai. Todėl ikiteisminio tyrimo metu M. Ž. nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę kaltinamajam M. Ž., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalis).

Skiriant bausmę kaltinamajam M. Ž. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriamą prie sunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 5 dalis). Kaltinamojo M. Ž. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59, 60 straipsniai). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus M. Ž. asmenybę charakterizuojančius duomenis: ankščiau teismo teistas šešis kartus, iš jų tris kartus už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu, nusikalstamą veiką jis padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, per bausmės atlikimo laikotarpį nesilaikė režimo reikalavimų, už ką buvo baustas drausmine tvarka, du kartus paskatintas kalėjimo administracijos charakterizuojamas neigiamai (t. 1, b. l. 139-140, 141-142), nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l.134-135). Iš 2024 m. gruodžio 12 d. specialisto išvados Nr. 93TPK-1633/2024 matyti, kad nėra duomenų, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. Ž. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizės nėra pagrindo (nereikalinga) konsultuotas gydytojo psichiatro (t. 1, b. l. 157). M. Ž. yra ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, po paskirtų bausmių jis daro įvairaus pobūdžio nusikaltimus, nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu yra teisiamas padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes M. Ž. pripažintinas recidyvistu. Kaltinamasis M. Ž. neatlikęs bausmės, padarė nusikalstamą veiką priskiriamą prie sunkių. Visa tai rodo, jog kaltinamasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, ankščiau paskirtos bausmės neįtakojo kaltinamojo elgesio ir požiūrio, jis toliau nusikalsta ir nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad jis ateityje vėl nenusikals. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam M. Ž. skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali terminuota laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63, 64 straipsnių pagrindu paskirta bausmė turėtų būti subendrinta su 2025 m. sausio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir su 2023 m. gegužės 2 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi. Kaip matyti iš Liteko sistemos duomenų, 2025 m. vasario 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose Kaišiadoryse yra gautas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl M. Ž. 2025 m. sausio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir 2023 m. gegužės 2 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme subendrinimo. Siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė nebendrintina su anksčiau teismo nuosprendžiu ir baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likę: seilių tepinėliai, tualetinio popieriaus skiautė ir du juodos spalvos paketėliai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diskas su vaizdo įrašu, esantis baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje.

Byloje buvo gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. Ž. anksčiau teistas šešis kartus, inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu niekur nedirba, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms M. Ž. turtinę padėtį laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išlaidos už M. Ž. už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, -

nusprendžia:

M. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam - 2 (du) metus terminuoto laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. Ž. sulaikymo pagal šį teismo nuosprendį dienos.

Pripažinti M. Ž. recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalis).

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai viekai tirti ir nagrinėti: po tyrimo likusius seilių tepinėlius, tualetinio popieriaus skiautę ir du juodos spalvos paketėlius, švirkštą su adata, odinį dėkliuką, tualetinį popierių, pakuotes, voką, saugomus LKT KŽV KŽS, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti įstatymų nustatyta tvarka.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai viekai tirti ir nagrinėti: CD diską su vaizdo įrašu, esantį baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo M. Ž. priteisimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam M. Ž. per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).