- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-28
- Bylos Nr.
- 1-35-630/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Kaltinamasis
- A. R.
- Nukentėjusysis
- B. R.
- Advokatai
- Eugenijus Senovaitis
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šakių r., gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, teistas 1994-11-04 (vagystė, senasis BK), teistumas išnykęs, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. R. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra, 2017 m. sausio 9 d. apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, rankomis sugriebė kartu gyvenančiam savo tėvui B. R. už rūbų, stumdė jį, dėl ko B. R. atsitrenkė į sieną, suėmęs rankomis už kaklo jį smaugė, tuo nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena pas tėvus. Sausio 9 d. grįžo namo neblaivus. Iš pradžių jo neįsileido į namus, o kai tėvas atidarė duris, jis tėvą pastūmė, sugriebė už kaklo, tėvas atsitrenkė į sieną. Tokiu savo elgesiu tėvui sukėlė fizinį skausmą. Įvykio aplinkybes matė mama, daugiau namuose nieko nebuvo. Po šio įvykio buvo dar vienas incidentas. Jis grįžo namo neblaivus ir išdaužė durų stiklą. Prieš tėvus smurto nenaudojo. Po pirmojo įvykio tėvas policijos nekvietė, policiją iškvietė, kai jis išdaužė durų stiklą. Savo veiksmus vertina blogai. Jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, kai negeria problemų neturi. Atsiprašė tėvų, susitaikė su jais. Dabar gyvena ne su tėvais, glaudžiasi pas draugus.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis B. R. parodė, kad sausio 9 d. sūnus parėjo girtas namo ir pradėjo triukšmauti. Jis paprašė, kad sūnus išeitų ir tada labai stipriai trenkė jį į sieną. Paėmęs už kaklo smaugė. Kai pastūmė į sieną jautė skausmą. Tuo metu policijos nekvietė. Antro incidento metu parėjo namo vakarop, pradėjo už durų reikšti pretenzijas, spyrė į duris ir jas sugadino. Tada jis paprašė kaimyno, kad nusivestų sūnų į savo namus. Kai po kelių valandų grįžo namo, triukšmo nebekėlė. Kitą rytą sūnus vėl išėjo girtauti. Kai pamatė, kad namo grįžta neblaivus sūnus, jis buvo vienas, todėl pabijojo įsileisti jį į vidų. Kai pasakė, kad eitų ten, kur ir prisigėrė, sūnus koja spyrė į stiklą. Tada jis iškvietė policiją. Sūnus atsiprašė, atleido jam. Sutinka, kad sūnus vėl gyventų pas jį namuose.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo parodymų, A. R. kaltę įrodo: tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 8-9), iš kurio matyti, jog apie smurtą artimoje aplinkoje pranešė nukentėjusysis ir nurodė, kad 2017 m. sausio 26 d. apie 13 val. parėjęs namo akivaizdžiai neblaivus sūnus A. R. pradėjo daužyti prieangio duris, išmušė durų stiklą, grasino susidorojimu, be to 2017 m. sausio 9 d. A. R. taip pat smurtavo prieš tėvą B. R.; pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b. l. 10-14), iš kurio matyti, kad 2017 m. sausio 9 d. apie 14 val. į namus grįžo neblaivus A. R., abiem rankomis sugriebė savo tėvui B. R. už kaklo ir jį smaugė, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, taip pat stūmė į sieną, ko pasėkoje atsimušęs į sieną B. R. jautė stiprų skausmą; tarnybinis pranešimas dėl girtumo nustatymo (b. l. 16), iš kurio matyti, kad 2017 m. sausio 26 d. 13.33 val. kaltinamajam A. R. nustatytas 2,64 prom. neblaivumo laipsnis bei kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. R. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia, rankomis sugriebė kartu gyvenančiam savo tėvui B. R. už rūbų, stumdė jį, dėl ko B. R. atsitrenkė į sieną, suėmęs rankomis už kaklo jį smaugė, tuo nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; atsakomybę sunkinančia aplinkybe laiko tai, kad nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
A. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, jo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų, kaltinamasis susitaikė ir atsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjusysis jam atleido. A. R. anksčiau teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas, charakterizuojamas neutraliai, kritiškai vertina savo poelgį, sutinka dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad A. R. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius bei taiko BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 3 mėnesių laikotarpyje dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikyta nuo 2017-01-26 15.15 val. iki 2017-01-28 14.12 val.
Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo B. R., uždraudžiant artintis prie nukentėjusiojo B. R. arčiau nei 100 metrų, taip pat bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju B. R. ir O. R. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kardomoji priemonė panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.
Teismui pateikta 2017-02-13 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-1856, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą A. R. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 23,16 Eur advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o BPK 105 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis nedirba, turto neturi, be to, atsižvelgiant į tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis bylą nagrinėjant teisme pagreitinto proceso tvarka, kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, teismas sprendžia, jog kaltinamasis nėra pajėgus apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jų nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. R. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 3 mėnesių laikotarpyje.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo B. R., uždraudžiant artintis prie nukentėjusiojo B. R. arčiau nei 100 metrų, taip pat bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju B. R. ir O. R. panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Išaiškinti A. R., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, tai šis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.