- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-26
- Bylos Nr.
- 1A-316/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-06254-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė, Kęstutis Jucys, Linas Šiukšta (pran.)
- Nuteistasis
- V. Š.
- Advokatai
- Bogdanas Chranovskis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. nuteistas pagal BK 199² str. 1 d. 400 MGL dydžio (52 000 Lt) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, V. Š. į paskirtą bausmę įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. gruodžio 13 d., šias dvi sulaikymo paras prilyginus 4 MGL dydžio (520 Lt) baudos daliai, V. Š. paskirta galutinė bausmė – 396 MGL dydžio (51 480 Lt) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupe su P. D., V. D., E. Č. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2012 m. gruodžio 11 d. apie 08.35 val. Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), liko prie kelio stebėti ir radijo stotelės pagalba pranešti ar neatvyksta pasieniečiai, siekdamas apsaugoti bendrininkus P. D., V. D., E. Č. bei kitus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, kurie tarp valstybės sienos ženklų Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidžiant Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.2. ir 3.3. punktų reikalavimus, įgijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų kontrabanda atgabentas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją akcizais apmokestinamas prekes – 3000 pakelių cigarečių „FEST“ ir 6000 pakelių cigarečių „M. C.“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, nepaženklintas nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinės vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 65 948 litų, kas viršija 250 MGL, o vėliau privažiuodamas su automobiliu „R. E.“, v/n (duomenys neskelbtini) kuriame neteisėtai atgabentos ir sukrautos cigaretės būtų gabenamos toliau Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Šalies argumentai
N. V. Š. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka dalyje dėl paskirtos baudos dydžio. Vilniaus apygardos teismo 2013-09-18 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-390/190/2013 V. Š. už tą pačią veiką jau buvo pripažintas kaltu pagal BK 199² str. 1 d. ir nubaustas 450 MGL dydžio bauda, bei įskaičius laikino sulaikymo laiką nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. gruodžio 13 d., paskirta galutinė bausmė 446 MGL dydžio bauda. Priimant baudžiamąjį įsakymą, teismas nepagrįstai nesivadovavo BK 64¹ str. 1 d., kuriuo BK buvo papildytas 2013 m. liepos 2 d., įsigaliojo 2013 m. liepos 13 d. Šiame straipsnyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
Iš bylos medžiagos matosi, kad V. Š. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 199² str. 1 d. pripažino visiškai, bylos nagrinėjimas buvo užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl V. Š. be jokios išimties turėjo būti taikytos BK 64¹ str. nuostatos ir paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu. Tai yra imperatyvi norma ir teismas privalėjo taikyti ją V. Š. atžvilgiu, tačiau to nepadarė. Tai vertintina kaip šiurkštus, esminis baudžiamojo įstatymo pažeidimas. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei tai jam sukliudė priimti tinkamą sprendimą paskiriant bausmę, šiukščiai pažeidė V. Š. teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą. Taip pat pažeista viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų – bausmės skiriamos tik pagal įstatymą (BK 2 str. 5 d.).
Kaltinamajam, nesutikusiam su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu nei baudžiamojo proceso, nei kiti įstatymai nenumato jokios galimybės apskųsti tokį sprendimą, kaip tik teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str. 1 d.). Taigi per keturiolika dienų nuo minėto baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos V. Š., nesutikdamas su tokiu baudžiamuoju įsakymu dalyje dėl baudos dydžio, su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą reikalaudamas surengti teismo posėdį. Nagrinėjant bylą teisme buvo pateiktas argumentas, kad priimdamas baudžiamąjį įsakymą Vilniaus apygardos teismas neteisėtai nesivadovavo BK 64¹ str. 1 d. nuostatomis, teismo buvo prašyta paskirti baudos dydį, atitinkantį tokį, kurį turėjo paskirti teismas, priimdamas baudžiamąjį įsakymą taikydamas minėto straipsnio nuostatas.
Teismas skundžiamame nuosprendyje tik formaliai pažymėjo, kad „Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. V. Š. netaikytinas ir bausmė vienu trečdaliu nemažintina, nes jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų, ši byla buvo nagrinėjama įprastine tvarka, joje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ir kad byla V. Š. atžvilgiu baigiama ne baudžiamuoju įsakymu, o nuosprendžiu.“ Formaliai teismo teiginys yra pagrįstas, tačiau šiuo konkrečiu atveju teismas neatsižvelgė į bylos išnagrinėjimo aplinkybes, baudžiamojo įsakymo priėmimo stadiją, kad nėra numatyta jo apskundimo tvarka, į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, todėl buvo priimtas formalus ir neteisėtas, pažeidžiantis žmogaus teises į teisingą bylos išnagrinėjimą nuosprendis.
Skunde nurodoma, kad kilo įstatymo taikymo problema, nes, iš vienos pusės, ne dėl V. Š. kaltės, pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą, jam nebuvo pritaikytos BK 64¹ str. nuostatos ir baudos dydis nesumažintas vienu trečdaliu, iš kitos pusės, įstatymai nenumato tokio teismo sprendimo apskundimo tvarkos, o priimant sprendimą bylą išnagrinėjus įprastine tvarka, įstatymai nenumato galimybės atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes veika, numatyta BK 199² str. 1 d., yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Šioje byloje buvo šiurkščiai pažeistos BPK 1 str. 2 d., BK 2 str. 5 d. nuostatos bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai.
Prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl paskirtos baudos dydžio ir sumažinti baudos dydį vienu trečdaliu.
Teismo posėdyje gynėjas ir pats nuteistasis V. Š. prašo gynėjo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras irgi prašo gynėjo apeliacinį skundą patenkinti, nuosprendį pakeisti ir sumažinti nuteistajam V. Š. paskirtos baudos dydį vienu trečdaliu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).
Iš gynėjo apeliacinio skundo turinio matosi, kad apeliantas neginčija nuteistojo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Skunde nurodoma tik apie tai, kad skiriant V. Š. bausmę (baudą), teismas be pagrindo netaikė BK 64¹ str. nuostatų ir paskirtos bausmės nesumažino vienu trečdaliu. Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas šią bylą ir priimto nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl to asmens, dėl kurio šis skundas paduotas.
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paskirdamas nuteistajam V. Š. bausmę (baudą), teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai netaikė BK 64¹ str. nuostatų ir paskirtos bausmės tuo pačiu nuosprendžiu nepagrįstai nesumažino vienu trečdaliu.
BK 64¹ str. 1 d. nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltas. Ši baudžiamojo įstatymo norma (BK 64¹ str.) buvo priimta 2013 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XII-499 ir įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 13 d.
Iš 64¹ str. turinio matosi, kad šis baudžiamasis įstatymas taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu; 2) asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi BK 64¹ str. įtvirtinantis įstatymas įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 13 d., todėl jis taikomas tais atvejais, kai nuosprendis ar baudžiamasis įsakymas yra priimami po šio baudžiamojo įstatymo įsigaliojimo.
Skundžiamas nuosprendis šioje byloje priimtas išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje, tačiau būtina atsižvelgti ne tik į šią, bet ir į kitas šios bylos proceso aplinkybes.
Iš bylos matosi, kad apie įtarimus padarius nusikalstamą veiką, už kurią V. Š. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, ikiteisminio tyrimo metu pranešta ne tik pačiam V. Š., bet ir dar trims asmenims: P. D., V. D. ir E. Č.. Visiems jiems buvo pranešta apie įtarimus dėl to, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² str. 1 d. Visi įtariamieji ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltais. Įtariamasis V. Š., nors iš pradžių savo kaltę neigė, tačiau vėliau, apklaustas įtariamuoju 2013 m. rugsėjo 3 d., taip pat prisipažino kaltu, parodė, kad dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.
Byloje atlikus ikiteisminį tyrimą prokuroras paskelbė įtariamiesiems apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Iš byloje esančių protokolų matosi, kad visi įtariamieji, taip pat ir V. Š., su tuo sutiko, prokurorui pateikė tik prašymus, kad būtų skiriamos mažesnio dydžio baudos arba paskirtų baudų mokėjimas būtų išdėstytas dalimis (2 t., 92, 93, 94, 95 b.l.). 2013 m. rugsėjo 11 d. prokuroras, kaip tai numatyta BPK 418 str. 3 d., surašė pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir šį pareiškimą kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiuntė pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui. Šiame prokuroro pareiškime teismo buvo prašoma užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, visus keturis įtariamuosius, taip pat ir V. Š., pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² str. 1 d., ir paskirti jiems vienodo dydžio 450 MGL (58500 Lt) baudas (2 t., 96-105 b.l.).
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas V. Lenčikas 2013 m. rugsėjo 18 d. priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo V. Š., P. D., V. D. ir E. Č. pripažino kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199² str. 1 d., ir visiems nuteistiesiems paskyrė prokuroro pareiškime prašytas skirti 450 MGL dydžio (58500 Lt) baudas. Į paskirtas bausmes teismas taip pat įskaitė nuteistųjų laikino sulaikymo laiką ir paskirtų baudų dydžius, vadovaujantis BK 65 str., atitinkamai sumažino. V. Š. dvi laikino sulaikymo dienas prilyginus 4 MGL dydžio baudai, jam galutinė bausmė buvo paskirta 446 MGL dydžio (57980 Lt) bauda. Baudžiamojo įsakymo rezoliucinėje dalyje, vadovaujantis BPK 421 str. 5 d., nuteistiesiems buvo išaiškinta, kad nesutikdami su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, jie turi teisę per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus apygardos teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinta, kad padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Dar išaiškinta, kad nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas (2 t., 107-116 b.l.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodyto teismo baudžiamojo įsakymo turinį, atkreipia dėmesį į kelias svarbias aplinkybes. Šiame teismo baudžiamajame įstatyme pats teismas nurodė, kad visi nuteistieji, taip pat ir V. Š., prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir visų nuteistųjų, taip pat ir V. Š., atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jie prisipažino kaltais visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Šis teismo baudžiamasis įsakymas buvo priimtas 2013 m. rugsėjo 18 d., t.y. jau galiojant BK 64¹ straipsniui, tačiau nors šio baudžiamojo įstatymo taikymui buvo visos tame pačiame įstatyme nustatytos aplinkybės ir sąlygos, baudžiamoji byla buvo baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, o visi kaltinamieji prisipažino kaltais, nurodytu teismo baudžiamuoju įsakymu teismas nė vienam nuteistajam BK 64¹ str. nepritaikė ir jiems paskirtų bausmių vienu trečdaliu nesumažino. 2013 m. rugsėjo 18 d. teismo baudžiamajame įsakyme BK 64¹ str. taikymo klausimas iš viso nebuvo aptartas.
Iš bylos taip pat matosi, kad nurodytu teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas E. Č., nesutikdamas su bausmės paskyrimu, BPK 422 str. nustatyta tvarka prašymo teismui, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, nepadavė. Tačiau E. Č. 2013 m. spalio 8 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė kitokios formos raštišką prašymą. Jame nuteistasis tiesiog nurodė, kad jis savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, ir, nenurodęs jokių BPK normų, tiesiog išdėstė teismui prašymą taikyti BK BK 64¹ str. ir jam paskirtą bausmę (baudą) sumažinti vienu trečdaliu (2 t., 140 b.l.). Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas V. Lenčikas paskyrė šį prašymą nagrinėti teismo posėdyje ir 2013 m. lapkričio 15 d. priėmė nutartį, kurią, vadovaujantis BPK 362 str., 364 str. 3 d., E. Č., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² str. 1 d., ir nubaustam 450 MGL dydžio (58500 Lt) bauda, vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą baudą sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 300 MGL dydžio (39000 Lt) baudą. Į bausmę įskaičius laikino sulaikymo laiką, galutinė bausmė E. Č. paskirta 296 MGL dydžio (38480 Lt) bauda. Patenkinęs nuteistojo prašymą dėl BK 64¹ str. taikymo, teismas nurodyta nutartimi atsisakė tenkinti tik šio nuteistojo prašymą dėl paskirtos baudos mokėjimo termino pratęsimo ir baudos mokėjimo dalimis (2 t., 165-166 b.l.). Įvertinusi nurodytą teismo nutartį, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors ši nutartis buvo priimta vadovaujantis BPK 362, 364 straipsniais, sprendimą taikyti BK 64¹ str. ir sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu teismas motyvavo būtent tuo, kad bylos nagrinėjimas buvo užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o nuteistasis E. Č. visiškai pripažino savo kaltę. Taigi teismas pats faktiškai pripažino savo klaidą, kad BK 64¹ str. nebuvo pritaikytas pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu ir šią klaidą ištaisė nurodyta teismo nutartimi.
Tuo tarpu nuteistasis V. Š. tos pačios baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos ištaisymui, priešingai negu E. Č., pasirinko tokį procesinį kelią, kokį numato konkretūs baudžiamojo proceso įstatymai. Taip, kaip nurodyta BPK 422 str. 1 d., nuteistojo V. Š. gynėjas padavė teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme (2 t., 132 b.l.). Nors šiame prašyme buvo išdėstytas tik lakoniškas motyvas apie nesutikimą su paskirtos baudos dydžiu, kiti bylos duomenys neleidžia suabejoti nuteistojo V. Š. ir jo gynėjo aiškinimais, kad prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme buvo paduotas būtent todėl, kad teismo baudžiamuoju įsakymu teismas nepritaikė BK 64¹ str. ir nesumažino V. Š. paskirtos bausmės vienu trečdaliu. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės patvarkymu byla, kurioje V. Š. kaltinamas pagal BK 199² str. 1 d., paskirta nagrinėti kitam to paties Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui P. Frolovui.
Išnagrinėjęs šią bylą teisiamajame posėdyje, teismas priėmė skundžiamą nuosprendį, kuriuo V. Š. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199¹ str. 1 d., ir paskyrė jam bausmę 400 MGL dydžio (52000 Lt) baudą. Į bausmę įskaičius laikino sulaikymo laiką, galutinė bausmė V. Š. paskirta 396 MGL dydžio (51480 Lt0 bauda.
Iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje V. Š. vėl prisipažino kaltu, prašė teismo tik paskirti jam mažesnio dydžio baudą, be to, pats teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą, apsiribojo tik trumpa kaltinamojo apklausa ir bylos dokumentų perskaitymu, protokoline teismo nutartimi tirti kitus įrodymus, apklausti liudytojus buvo atsisakyta. Baigiamųjų kalbų metu gynėjas, be kitų argumentų, vėl išdėstė prašymą, skiriant V. Š. bausmę, taikyti ir BK 64¹ str. nuostatas.
Pripažinęs V. Š. kaltu pagal BK 199² str. 1 d., ir paskyręs nuteistajam bausmę, skundžiamu nuosprendžiu teismas BK 64¹ str. vėl nepritaikė ir V. Š. paskirtos baudos vienu trečdaliu nesumažino. Nuosprendyje pats teismas nurodė, kad V. Š. kaltu prisipažino visiškai, šį jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tačiau nuosprendyje teismas taip pat nurodė, kad „BK 64¹ str. V. Š. netaikytinas ir bausmė vienu trečdaliu nemažintina, nes jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių, ši byla buvo nagrinėjama įprastine tvarka, joje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ir byla V. Š. atžvilgiu baigiama ne baudžiamuoju įsakymu, o nuosprendžiu.“
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad šie skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai, dėl kurių pirmosios instancijos teismas atsisakė nuteistajam V. Š. taikyti BK 64¹ str. nuostatas, yra formalūs ir prieštaraujantys kitų BK bendrosios dalies ir BPK normų reikalavimams.
Jau išdėstyti motyvai, dėl kurių V. Š. atsisakyta sumažinti paskirtą bausmę taikant BK 64¹ str., būtų laikomi pagrįstais tik tuo atveju, jeigu šioje byloje būtų buvęs surašytas kaltinamasis aktas ir byla būtų bendra tvarka perduota teismui ir išnagrinėta teisiamajame posėdyje. Tačiau šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BK 64¹ str. taikymo klausimą, privalėjo įvertinti konkrečias šios bylos ir proceso aplinkybes, apie kurias jau buvo išdėstyta šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje.
Iš to, kas šiame nuosprendyje jau buvo išdėstyta, matosi, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskyręs nuteistiesiems, tame tarpe ir V. Š., bausmes, tačiau tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu nepritaikęs BK 64¹ str. ir nesumažinęs paskirtų bausmių vienu trečdaliu, teismas padarė akivaizdžią baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Vėliau tas pats teismas vienam iš nuteistųjų E. Č. nurodytu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, taikant BK 64¹ str., sumažino vienu trečdaliu. Nurodyta 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis priimta vadovaujantis BPK 362 str. ir 364 str. Kyla abejonių, ar vadovaujantis šiomis BPK normomis teismas galėjo ištaisyti teismo baudžiamajame įsakyme padarytą baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, tačiau šios teismo nutarties teisėtumo klausimas šiuo metu nesvarstomas. Kita vertus, dėl nuteistojo E. Č. teismo padaryta klaida buvo ištaisyta ir BK 64¹ str. nuostatos jam buvo pritaikytos. Tuo tarpu nuteistajam V. Š., kuris dėl tos pačios teismo klaidos įstatymo nustatyta tvarka padavė prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, skundžiamu nuosprendžiu teismas pritaikyti tą patį BK 64¹ str. atsisakė. Susidarė situacija, kad dviem asmenims, padariusiems tą pačią nusikalstamą veiką, baudžiamieji įstatymai buvo pritaikyti skirtingai ir už tą pačią nusikalstamą veiką jiems paskirtos savo dydžiu ženkliai skirtingos bausmės. Faktiškai tokiu būdu buvo pažeistas netgi BPK 6 str. 2 d. įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principas.
Taip pat apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad dėl teismo klaidos, padarytos priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, o po to nuosprendžiu šios klaidos neištaisius bei paskyrus V. Š. ženkliai griežtesnę bausmę negu jo bendrininkui E. Č., kuriam BK 64¹ str. buvo pritaikytas jau nurodyta teismo nutartimi, pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 2 str. 5 d. nuostatą, kad bausmės skiriamos tik pagal įstatymą, o taip pat BPK 1 str. 1 d. nuostatas apie baudžiamojo proceso paskirtį tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
Pagal BPK 29 str. 2 d. nuosprendžiu laikomas ir teismo baudžiamasis įsakymas. Tačiau gynėjo apeliaciniame skunde teisingai nurodoma ir apie tai, kad baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, jo, skirtingai negu nuosprendžio, apskųsti apeliacine tvarka, baudžiamojo proceso įstatymai galimybės nenumato. BPK 422 str. kaltinamajam, nesutinkančiam su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, suteikia tik teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Atsižvelgiant į jau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas šiuo atveju privalėjo ištaisyti teismo baudžiamajame įsakyme padarytą baudžiamojo įstatymo klaidą ir skirdamas bausmę V. Š., taikyti jo atžvilgiu BK 64¹ str. nuostatas. Jų nepritaikęs pirmosios instancijos teismas pats netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, skundžiamas nuosprendis keičiamas, o V. Š. paskirta bausmė, taikant BK 64¹ str., mažinama vienu trečdaliu. Kadangi apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendžio, todėl vienu trečdaliu mažinama ne teismo baudžiamuoju įsakymu, o būtent skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nuosprendį pakeisti.
N. V. Š. pagal BK 199² str. 1 d. paskirtą bausmę 400 MGL dydžio (52000 Lt) baudą, taikant BK 64¹ str. 1 d., 2 d., sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 266 MGL dydžio (34580 Lt) baudą.
Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., 2 d., 65 str. 1 d., į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. gruodžio 13 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę nuteistajam V. Š. paskirti 262 MGL dydžio (34060 Lt) baudą.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.