Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. L. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. B., Marijampolės savivaldybės administracijai dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Nepagrįstai spręsta, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti yra praleistas dėl pareiškėjos nepateisinamai pasyvaus procesinio elgesio. Marijampolės savivaldybė piktnaudžiavo teise, byloje nėra įrodymų, kad Marijampolės savivaldybės atsakingi darbuotojai būtų skambinę pareiškėjai į darbovietę ir raginę pareiškėją įgyvendinti savo teisę privatizuoti butą. Marijampolės savivaldybė jau 2012 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. AF-6724 nurodė, kad negali įvykdyti sprendimo, nes pareiškėja nebėra patalpų nuomininkė. Marijampolės savivaldybė nesiruošė vykdyti teismo sprendimo, kadangi labai greitai – 2012 m. rugsėjo 5 d. buvo įvykdytas pareiškėjos iškeldinimas iš buto, nors iš raštų matyti, kad įsiskolinimas už butą buvo labai žymiai sumažintas ir tai nebuvo priežastis, dėl kurios Marijampolės savivaldybė galėjo nepaisyti vėlesnio teismo sprendimo faktiškai tarp tų pačių šalių. Nėra nė vieno įspėjamojo rašto iš Marijampolės savivaldybės, kad pareiškėjai iki tam tikros datos nenupirkus buto ar pan. ji praras teisę ar kt. Marijampolės savivaldybės veiksmai buvo neteisėti ir tendencingi, todėl pareiškėjos teisės yra pažeistos. Vien faktas, kad 2013 m. gegužės 22 d. su R. K. buvo sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis ir suteikta galimybė apsigyventi kitai šeimai, byloja, kad Marijampolės savivaldybė iš karto buvo numačiusi atiduoti šį butą kitai šeimai, taip atimant teisę į pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Sužinojus, kad butas buvo suteiktas kitiems asmenims, buvo kreiptasi į Kauno apygardos administracinį teismą, kurio buvo prašoma įpareigoti Marijampolės savivaldybę per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo įvykdyti Marijampolės apylinkės teismo sprendimą, tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi atsisakė priimti skundą ir nukreipė į bendrosios kompetencijos teismą, bet neišaiškino, kad pareiškėja privalo kuo skubiau išsiimti vykdomąjį dokumentą ir kreiptis į antstolį. Šie faktai patvirtina, kad pareiškėja nebuvo pasyvus stebėtojas, o medicininiai dokumentai patvirtina, jog jos ir įgalioto asmens sveikata buvo bloga. Nors teismas nurodė, kad pareiškėja turėjo pasitelkti kitus šeimos narius, bet ji jau buvo įgaliojusi asmenį tvarkyti buto privatizavimo reikalus.

Nepagrįstai nurodyta, kad 2014 metais R. K. savo lėšomis pakeitė keturis langus į naujus plastikinius, taip gerindama buto būklę, todėl, patenkinus pareiškėjos pareiškimą, būtų pažeisti R. K. interesai. Iš Marijampolės savivaldybės 2014 m. gegužės 26 d. rašto Nr. SA-5463 matyti, kad R. K. langus pasikeitė savo nuožiūra, langai nebuvo avarinės būklės, R. K. neturi lengvatų ir savivaldybė negali kompensuoti jos iniciatyva pakeistų langų lėšų. Nuomininkas, patirdamas išlaidas be nuomotojo sutikimo, žino, kad rizikuoja ir gali negauti už tai kompensacijos. Be to, šis klausimas galėtų būti sprendžiamas privatizuojant butą.

Nepagrįstas pareiškimo netenkinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimams, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas); kasacinio teismo išaiškinimams, kad vien tik proceso įstatyme nustatyto termino praleidimo pagrindu atsisakius tikrinti pateiktais rašytiniais įrodymais pagrįstus pareiškėjo argumentus, ir būtų pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo teisės neginamos, formaliais procesinio pobūdžio argumentais atsisakoma net tikrinti jo nurodomą teisių pažeidimą, kas iš esmės yra prilyginama atsisakymui vykdyti teisingumą, kas, be kita ko, yra nesuderinama nei su civilinio proceso tikslais, nei su teisingumu, kaip konstitucine vertybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2013).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimu pripažino, kad pareiškėja turi teisę privatizuoti jos nuomojamą butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su rūsiu 6,46 kv. m, kurio bendras plotas 58,84 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotą registro Nr. (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės vardu, pagal galiojusį Butų privatizavimo įstatymą (civilinės bylos Nr. 2-4525-374/2010 l. 57–58). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 6 d. 2015 m. birželio 29 d. Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjos įgalioto asmens I. B. prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą. Vykdomąjį raštą, išduotą 2015 m. liepos 1 d., pareiškėjos įgaliotas asmuo I. B. atsiėmė 2015 m. liepos 29 d. (b. l. 12, civilinės bylos Nr. 2-4525-374/2010 l. 59). 2018 m. sausio 15 d. Marijampolės apylinkės teisme gautas pareiškėjos pareiškimas dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo, kurio pirmosios instancijos teismas netenkino, motyvuodamas tuo, kad terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti yra praleistas dėl pareiškėjos nepateisinamai pasyvaus procesinio elgesio, atnaujinus praleistą terminą, būtų pažeistas civilinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas, dabartinės ginčo buto nuomininkės, jos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, atskirąjį skundą grįsdama tuo, kad pareiškėjos teisės buvo pažeistos Marijampolės savivaldybės neteisėtų veiksmų, pareiškėja nebuvo pasyvi, medicininiai dokumentai patvirtina, kad jos ir įgalioto asmens sveikata buvo bloga.

Remiantis CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcija, įsigaliojusia 2011 m. spalio 1 d., vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Iki tol galiojusi nurodyto straipsnio 2 dalies redakcija numatė dešimties metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad skirtingai nuo materialiosios teisės normų, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, <...> todėl vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi, taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu. Kasacinio teismo vertinimu, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principai nesudaro pagrindo kitaip aiškinti CPK 3 straipsnio 8 dalies ir 606 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl galiojančios redakcijos CPK 606 straipsnio 2 dalies norma, nustatanti penkerių metų vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminą, turi būti taikoma priklausomai nuo vykdomojo rašto pateikimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016).

Taigi nagrinėjamu atveju yra taikomas galiojančioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatytas penkerių metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas, kurį pareiškėja yra praleidusi. CPK 608 straipsnyje yra nustatyta, kad išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai.

Prašymą atnaujinti praleistą terminą (termino praleidimo priežasčių svarbumą) pareiškėja motyvavo savo ir jos įgalioto asmens sveikatos sutrikimais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus pareiškėjos ir jos įgalioto asmens I. B. medicininius dokumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jie nepagrindžia aplinkybės, jog pareiškėja ir jos įgaliotas asmuo I. B. penkerius metus negalėjo imtis aktyvių veiksmų, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės apie jos ir jos įgalioto asmens sveikatos sutrikimus nepagrindžia termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti praleidimo priežasčių svarbumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos medicininiai dokumentai apskritai neįrodo jos prastos sveikatos būklės, o pareiškėjos įgalioto asmens I. B. medicininiai dokumentai leidžia spręsti apie jos sveikatos pablogėjimus 2014 metais, taip pat 2015 metais, tačiau jie, kaip minėta, neįrodo, kad dėl diagnozuotų ligų, atliktų operacijų, I. B. negalėjo kreiptis į antstolį dėl sprendimo vykdymo anksčiau nei, kaip nurodė pareiškėja, 2017 metų spalio mėnesį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viena iš operacijų pareiškėjos įgaliotam asmeniui I. B. buvo atlikta 2015 m. birželio 2 d. planine tvarka, tą pačią dieną ji buvo išrašyta ambulatoriniam gydymui pagal gyvenamąją vietą. Kaip minėta, pareiškėjos įgaliotas asmuo I. B. 2015 m. birželio 29 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, jį atsiėmė 2015 m. liepos 29 d. Ši aplinkybė rodo, kad pareiškėjos įgalioto asmens I. B. sveikatos sutrikimai, jai taikytas gydymas negalėjo turėti esminės reikšmės atitinkamiems procesiniams veiksmams atlikti, kadangi jie netrukdė pareiškėjos įgaliotam asmeniui I. B. kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo, jo atsiėmimo.

Atskirajame skunde pareiškėja teigia, kad ji nebuvo pasyvi, pareiškėjos teisės buvo pažeistos Marijampolės savivaldybės neteisėtais veiksmais, pareiškėja nebuvo informuota apie būdus jos teisėms apginti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos su pareiškimu ir atskiruoju skundu pateiktus dokumentus, sprendžia, kad jie neįrodo objektyvių kliūčių, trukdžiusių gauti vykdomąjį dokumentą ir pateikti jį vykdyti. Byloje nėra duomenų, kad iki 2012 m. rugsėjo 13 d. pareiškėja būtų ėmusis kokių nors aktyvių veiksmų dėl teismo sprendimo įvykdymo. Pareiškėja pateikė įrodymus, kad 2012 m. rugsėjo 13 d., 2012 m. spalio 8 d. 2012 m. lapkričio 7 d. pareiškėjos įgaliotas asmuo I. B., o 2013 m. balandžio 4 d. pareiškėja pateikė Marijampolės savivaldybei prašymus leisti privatizuoti ginčo butą. 2012 m. spalio 1 d., 2012 m. spalio 23 d., 2012 m. lapkričio 21 d., 2013 m. balandžio 12 d. pareiškėjos įgaliotam asmeniui I. B. ir pareiškėjai buvo atsakyta, kad Marijampolės savivaldybė negali įvykdyti teismo sprendimo, nes pareiškėja nebėra ginčo gyvenamųjų patalų nuomininkė (b. l. 16–19). Pareiškėja taip pat pateikė Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-1126-505/2013 kopiją, iš kurios nustatyta, kad pareiškėja 2013 m. gegužės 13 d. pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė teismo įpareigoti per 30 dienų nuo administracinio teismo sprendimo priėmimo dienos Marijampolės savivaldybės administraciją įvykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą. Kauno apygardos administracinio teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kadangi byla nepriskirtina administraciniam teismui, ir, priešingai, nei teigia pareiškėja atskirajame skunde, išaiškino jai, kad pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktą įsiteisėję teismo sprendimai yra vykdytini dokumentai ir vykdomi CPK nustatyta tvarka, todėl pareiškėjai pasiūlė kreiptis į Marijampolės rajono apylinkės teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo minėto įsiteisėjusio sprendimo pagrindu. Nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėja vėliausiai nuo 2013 m. gegužės 17 d. žinojo, kad ji turi teisę kreiptis į Marijampolės rajono apylinkės teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo ir pateikti jį vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka. Pareiškėja nei pareiškime, nei atskirajame skunde nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl dėl vykdomojo rašto išdavimo jos įgaliotas asmuo I. B. kreipėsi tik 2015 m. birželio 29 d., o vykdomąjį raštą antstoliui, pareiškėjos teigimu, ji teikė vykdyti tik po dvejų metų – 2017 metų spalio mėnesį (kaip minėta, pareiškime nurodyto teiginio, kad pareiškėja ir jos įgaliotas asmuo I. B. laiku nesikreipė dėl blogos sveikatos būklės, nepagrindžia į bylą pateikti medicininiai dokumentai).

Pareiškėjos atskirojo skundo argumentai apie Marijampolės savivaldybės piktnaudžiavimą teisėmis, nepagrįstą naujos ginčo buto nuomininkės teisių gynimą nepagrindžia termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti praleidimo priežasčių svarbumo. Svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Iš ginčo buto pareiškėja buvo iškeldinta 2012 m. rugsėjo 5 d., aplinkybė, kad Marijampolės savivaldybė nevykdys Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimo, nes pareiškėja nebėra ginčo gyvenamųjų patalpų nuomininkė, pareiškėjai buvo nurodyta 2012 m. spalio 1 d. rašte. Taigi nurodytos aplinkybės tik leidžia spręsti, kad pareiškėja jau 2012 metais žinojo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimas nebus vykdomas. Kreipdamasi su pareiškimu dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo pareiškėja turėjo nurodyti konkrečias, objektyvias, įrodymais pagrįstas priežastis, dėl kurių ji negalėjo per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti vykdyti vykdomąjį raštą pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą, tačiau to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos pareiškimo dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.