Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-05-06 · Civilinė byla Nr. 2S-1102-640/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-06
Bylos Nr.
2S-1102-640/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05954-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Pareiškėjas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1102-640/2014Teisminio proceso Nr.2-68-3-05954-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 129.1; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą dėl antstolio veiksmų.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/04009 iki įsiteisės procesinis sprendimas dėl skundžiamų antstolės V. M. veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. nutartimi (b.l. 14-15) pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis dėl įpareigojimo ją paskelbti nurodytuose leidiniuose, priimtas 2013-10-07. Ši nutartis yra neskundžia ir turėjo būti vykdoma, tačiau pareiškėja jos gera valia neįvykdė. Nurodė, kad pareiškėja būdama apdairi ir rūpestinga turėjo visas galimybes pasikeitus teisiniam reguliavimui nedelsiant kreiptis į nutartį priėmusį teismą dėl teismo sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos išaiškinimo. Bylos duomenis, vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/04009, atlikti tik pirminiai vykdymo veiksmai, t.y. 2014-02-10 patvarkymu priimtas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2014-01-29 išduotas vykdomasis dokumentas bei 2014-02-10 priimtas raginimas įvykdyti teismo sprendimą (b.l. 9-10). Priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas, kuris yra vykdymo veiksmų pagrindas, nėra panaikintas, pareiškėjas jo teisėtumo neginčija. Neaiškumai dėl teismo nutarties vykdymo tvarkos gali būti pašalinti taikant sprendimo išaiškinimo institutą (LR ABTĮ 94 str. 3 d.). Duomenų, kad šioje byloje pareiškėjos atžvilgiu jau būtų pradėtos taikyti priverstinio vykdymo priemonės, nėra.

Šalies argumentai

Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu (b.l. 19-22) prašo panaikinti 2014-02-24 dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi situacija, kai Vilniaus miesto savivaldybė nors ir nori, tačiau dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių negali įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-07 nutarties administracinėje byloje Nr. A-146-1128/2013 ją paskelbiant „Valstybės žiniose“, nes šio leidinio nuo 2014 m. sausio 1 d. neliko. Tuo tarpu antstolė V. M., 2014-02-10 priėmusi patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. 1 15 2014 02 10 4009, reikalauja, kad Vilniaus miesto savivaldybė atliktų neįmanomus veiksmus, t.y. paskelbtų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-07 nutartį nebeegzistuojančiose „Valstybės žiniose“. Nurodo, kad dar prieš vykdomojo rašto išdavimą (išduotas 2014 m. sausio 29 d.) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 24 d. raštu Nr. A51-7160/14 (3.11.1-TD3) „Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo (a. b. Nr. A-146-1128/2013)“ (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme užregistruotas 2014 m. sausio 27 d.) pareiškėja kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydama paaiškinti, ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-07 nutarties paskelbimas Teisės aktų registre galėtų būti laikomas tinkamu įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymu. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-07 nutarties paskelbimas Teisės aktų registre turėtų būti laikomas tinkamu įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymu, tereikia sulaukti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimo. Taip pat pastebėtina, kad nors prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo pateiktas 2014-01-27, tačiau teismo posėdis iki šiol nėra paskirtas. Nurodo, kad priėmus ginčijamus Patvarkymą ir Raginimą, priverstinio vykdymo veiksmai yra laikytini prasidėjusiais. Be to, nesustabdžius vykdymo veiksmų, tačiau esant pasibaigusiam dešimties dienų Raginimo įvykdymo terminui, antstolė gali inicijuoti sankcijas Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu. Tokiu atveju susidarys netoleruotina situacija, kuomet priverstinio vykdymo veiksmai bus atliekami nesant aiškios Teismo sprendimo vykdymo tvarkos bei Vilniaus miesto savivaldybei norint Teismo nutartį paskelbti, tačiau, kol nėra gautas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas, to negalint padaryti dėl nuo jos valios nepriklausančių objektyvių aplinkybių.

Atsiliepimas

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje atsiliepimu (b.l. 28-30) į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad tiek Vilniaus miesto savivaldybės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek atskirasis skundas grindžiamas tik dėl, jos manymu, esamų kliūčių paskelbti LVAT nutartį „Valstybės žiniose“ egzistavimo ir visiškai neužsiminta apie LVAT nutarties paskelbimą leidinyje „Vilniaus diena“. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės taryba kreipėsi į LVAT, prašydama paaiškinti tik įpareigojimo paskelbti LVAT nutartį „Valstybės žiniose“ vykdymo tvarką. Nurodo, kad teismų sprendimų dėl norminių teisės aktų teisėtumo paskelbimas Teisės aktų registre sukelia tas pačias teisines pasekmes kaip ir jų paskelbimas „Valstybės žiniose“ ir yra prilyginamas oficialiam paskelbimui „Valstybės žiniose“. Paskelbus LVAT nutartį Teisės aktų registre, dalis LVAT nutartyje nurodytų įpareigojimų (paskelbimas „Valstybės žiniose“) yra įvykdyta (nors pats skolininkas šių aplinkybių net nenurodo). O tai reiškia, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių skolininkas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo. Pažymi, jog duomenų, kad LVAT nutarties dalis, įpareigojanti ją paskelbti leidinyje - „Vilniaus diena“ yra įvykdyta, skolininkas nepateikė. Nurodo, kad Vyriausybės atstovas 2013-11-25 raštu Nr. 3-526 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydamas pateikti dokumentus, įrodančius, kad LVAT nutartis yra įvykdyta. Tačiau skolininkas absoliučiai nebendradarbiavo su Vyriausybės atstovu ir iki šiol net nepateikė atsakymo į minėtą raštą (pvz., nenurodė, kad kilo abejonių dėl LVAT nutarties vykdymo ir pan.). Todėl Vyriausybės atstovas 2014-01-21 raštu Nr. 3-37 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą. Ir tik po to, kai Vyriausybės atstovas kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, skolininkas kreipėsi į LVAT dėl nutarties vykdymo.

Antstolė V. M. atsiliepimu (b.l. 33) į atskirąjį skundą prašo skundą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja I. P. 2014-02-24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12901-821/2014 netenkino Vilniaus miesto savivaldybės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 2015/14/04009. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja D. K. 2014-03-03 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14156-861 (skolininko skundas dėl antstolės V. M. neteisėtų veiksmų) pareiškėjo (skolininko) Vilniaus miesto savivaldybės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/04009.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad negali įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-07 nutarties administracinėje byloje Nr. A-146-1128/2013 ją paskelbiant „Valstybės žiniose“, nes šio leidinio nuo 2014 m. sausio 1 d. neliko. Nurodo, kad dėl šios priežasties yra būtina stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/04009, t.y. taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau sutikti su tokiu apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 117 str. 1 d. numato, kad administracinio teismo sprendimas dėl norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo visais atvejais skelbiamas Teisės aktų registre. Teismo sprendime taip pat gali būti nurodytas spaudos leidinys, kuriame turi būti paskelbtas teismo sprendimas. Iki 2014-01-01 galiojusioje redakcijoje buvo nurodyta, kad administracinio teismo sprendimas dėl norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo visais atvejais skelbiamas „Valstybės žiniose“, taip pat turi būti skelbiamas ir kitame spaudos leidinyje, kuriame oficialiai toks aktas buvo paskelbtas. Teismo sprendime gali būti nurodytas ir kitas leidinys, kuriame turi būti paskelbtas teismo sprendimas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 22 str. 1 d. numato, jog visi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai, nutartys, nutarimai, taip pat visi įsiteisėję administracinių teismų sprendimai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo registruojami ir skelbiami Teisės aktų registre.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog apelianto nurodyti motyvai, dėl ko jis neįvykdė teismo sprendimo, nėra sprendimą pateisinančios aplinkybės. Apeliantas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo pareigą nedelsiant kreiptis dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo, jei tokia tvarka jam buvo neaiški. Apeliantas neginčija vykdomojo dokumento teisėtumo, antstolės atlikti vykdymo veiksmai yra tik pirminiai, byloje nėra duomenų, jog antstolė būtų ėmusis priverstinių vykdymo veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra.

Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie įpareigojimo minėtą nutartį paskelbti leidinyje - „Vilniaus diena“ įvykdymą, taip pat nenurodė, kokios kliūtys jam trukdė tai atlikti.

Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė