- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-29
- Bylos Nr.
- e2-2154-560/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00929-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- UAB „Scandagra“
- Atsakovas
- N. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Scandagra“ ieškinį atsakovui N. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 82 008,69 Eur skolos, 2 833,30 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, jog šalys 2016-12-13 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pirkit, o ieškovas įsipareigojo perduoti prekes atsakovo nuosavybėn, už kurias atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais priimti prekes ir už jas sumokėti. 2017 metų rudenį dėl nepalankių oro sąlygų atsakovas susidūrė su problemomis atsiskaitant už gautas prekes, todėl buvo susitarta, kad skolos apmokėjimo laukiama iki 2018 metų rudens. Tačiau atsakovas iki šiol neapmokėjo net dalies skolos, todėl ieškovas prašo ieškinį tenkinti. Ieškovas taip pat prašo priteisti 2 833,30 Eur delspinigių, dėl kurių šalys susitarė sutartimi ir 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, jog atsakovas yra verslininkas, nes verčiasi ūkine komercine veikla.
3. Vilniaus apygardos teismas 2019-07-02 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovo UAB „Scandagra“ naudai iš atsakovo N. M. 82 008,69 Eur skolos, 2 833,30 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-02) iki sprendimo visiško įvykdymo bei 998,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
4. Atsakovas teismui pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuo prašo ieškinį atmesti konstatuojant, kad sutartiniai įsipareigojimai nebuvo įvykdyta laiku dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių nesant ieškovo kaltės, o jis atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės priemonių iki nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių pabaigos t. y. 2019 m. derliau nuėmimo; teismui nusprendus tenkinti ieškinį, prašo skolos mokėjimą išdėstyti penkerių metų laikotarpiui, skolą mokant lygiomis dalimis, mokėjimo terminas iki einamųjų metų gruodžio mėn. 1 d.; reikalavimą dėl 2 833,30 Eur delspinigių, atmesti.
5. Nurodo, jog atsakovas sutinka su aplinkybe, kad sutartinių įsipareigojimų 2017 ir 2018 m. pagal sutartį laiku ir tinkamai atsikaityti už gautas prekes neįvykdė, tačiau mano, kad sutartinių įsipareigojimų mokėti laiku ir tinkamai už gautas prekes jis negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Išimtinai atleidimui nuo sutartinės atsakomybės yra CK 6.212 straipsnis, kurio 1 dalis nurodo, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų padarinių atsiradimui, t. y. kad sutartis neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos (force majeure). Dėl 2017 m. Dotnuvoje ir Panevėžyje iškritusio kritulių kiekio, kuris 2017 m. rugsėjo mėn. SKN viršijo 2,6 karto, o 2017 m. spalio mėn. 1,7-1,8 karto, derlius buvo sugadintas, arba dėl didelės drėgmės laukuose jo nuimti nebuvo galimybės - buvo sunaikintas. Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2019 05 27 d. pažyma Nr. (5.58-10)-B8-1506. Nepalankios hidrometeorologinės sąlygos neleido nuimti ūkininkavimo metu užauginto derliaus, kas sąlygojo didelius materialinius nuostolius dėl derlių praradimo.
6. 2018 m. Panevėžio meteorologijos stoties duomenimis, 2018 m. balandžio 15 d. - liepos 10 d. iškritęs kritulių kiekis (104,2 mm) sudarė 65 % šio laikotarpio daugiamečio kritulių kiekio - standartinės klimato normos (toliau - SKN). Per minėtą laikotarpį fiksuota 20 lietingų dienų - įprastai tokių dienų būna 27. Balandžio 15-30 d. iškritęs kritulių kiekis (14,2 mm) buvo nežymiai (16 %) mažesnis už SKN, o lietingų dienų buvo 5 - tiek ir būna įprastai. Gegužės mėnesį lietingos buvo 6 dienos - įprastai tokių dienų būna 9. Mėnesio kritulių kiekis (41,8 mm) taip pat buvo mažesnis už SKN, tačiau krituliai pasiskirstė netolygiai: pirmąjį dešimtadienį kritulių buvo 1,4 karto daugiau lyginant su SKN, antrąjį kritulių kiekis buvo artimas SKN, o trečiąjį iškrito šiek tiek daugiau nei trečdalis (36 %) SKN. Birželio mėnesį lietingos buvo 6 dienos - įprastai tokių dienų būna 10. Per jas iškrito 29,1 mm kritulių, arba mažiau nei pusė (43 %) šiam laikotarpiui įprasto kritulių kiekio: pirmieji du dešimtadieniai buvo labai sausi - iškrito 11 % įprastai iškrintančio kritulių kiekio, o trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis atitiko SKN. Liepos 1- 10 d. kritulių kiekis (19,7 mm) buvo nežymiai (18 %) mažesnis už SKN. Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (toliau - HTK), naudojamo sausringumui įvertinti, reikšmes, Panevėžio rajone birželio 18 d. užsitęsęs sausas periodas pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio - sausringo laikotarpio aktyviosios augalų vegetacijos metu rodiklius. Sausringas laikotarpis, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, rajone tęsėsi iki liepos 2 d. imtinai. Atsižvelgiant į šias sausros tendencija, LRV 2018 07 04 d. nutarimu Nr. 633, paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją visoje šalyje dėl sausros žemės ūkio sektoriuje.
7. 2017 ir 2018 metų nepalankios hidrometeorologinės sąlygos neleido atsakovui užauginti ar nuimti laukuose augusio derliaus, kas sukėlė laikiną atsakovo nemokumo būseną, kuri neleido jam tinkamai ir laiku įvykdyti sutartinių įsipareigojimų ieškovui. Taigi, iš esmės atsakovo įsipareigojimai nebuvo ir iki šios dienos nėra pilnai įvykdyti dėl nenugalimos jėgos sąlygų. Atsakovas mano, kad yra visos sąlygos leidžiančios jį atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos.
Atsiliepimas
8. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriuo prašo juos atmesti kaip nepagrįstus, taip pat atmesti prašymus dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir delspinigių ir palikti teismo priimtą preliminarų sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog LR Vyriausybės 1996-07-15 priimtu nutarimu Nr. 840 buvo patvirtintos „Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės taisyklės“ (toliau - Taisyklės). Jose nurodoma, kad „Force majeure“ sąvoka apibūdinamos nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti“. Antra Taisyklių dalis numato, kad „Šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą, jeigu ji sugeba įrodyti, kad nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl nepriklausančios nuo jos kliūties; negalima tikėtis, jog sutarties sudarymo metu ji galėjo numatyti tą kliūtį ir jos poveikį gebėjimui vykdyti įsipareigojimus; ji negalėjo išvengti ar nugalėti kliūties ar bent jos poveikio“. Tiek CK 6.212 str. 3 dalis, tiek Taisyklių 5 punktas nustato, kad „Šalis, prašanti atleisti nuo atsakomybės, sužinojusi apie kliūtį bei jos poveikį įsipareigojimų vykdymui, kuo skubiau turi pranešti kitai šaliai apie susidariusią situaciją“. Teigia, jog iš atsakovo ieškovas nėra gavęs jokių pranešimų apie nenugalimos jėgos aplinkybes, turėsiančias įtakos atsiskaitymui už parduotas preke, išskyrus teismui kartu su Prieštaravimais pateiktas pažymas, kurios pačios savaime nėra laikytinos tinkamais force majeure egzistavusių aplinkybių įrodymais, atleidžiančiais nuo sutartinės atsakomybės taikymo, taip kaip tai numatyta Taisyklėse. Kiekvienas vidutiniškai išsilavinęs, protingas ir apdairus asmuo supranta, kad nepalankios oro sąlygos gali neigiamai įtakoti ūkininkų derlių bei užauginto derliaus kokybinius parametrus. Ši aplinkybė neabejotinai žinoma ir atsakovui kaip šioje srityje daugelį metų veikiančiam ūkio subjektui. Maža to, egzistuoja specialus draudimo produktas - draudimas nuo stichinės sausros, kas taip pat leidžia teigti, kad sausra per se nėra ir negali būti laikoma force majeure aplinkybe, kurios negalima protingai numatyti.
9. LR CK 6.256 str. nustatyta, jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Atsakovas užsiima ūkine - komercine veikla, kurios tikslas - pelno siekimas, todėl privalo žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Atsakovas specializuodamasis žemės ūkyje jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus ir kitus galimus faktorius, galėsiančius ateityje turėti įtakos prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Teismų praktikoje sutartyje šalių suderėti delspinigiai pripažįstami neįrodinėjamais minimaliais nuostoliais. Tokiu atveju delspinigius prašanti sumažinti sutarties šalis turi įrodyti, kad sutartinės netesybos (bauda) ženkliai viršija kitos šalies galimus nuostolius. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Įstatyme (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.) yra nustatyta teisė, bet ne pareiga mažinti sutartus delspinigius. Ieškovas neįrodinėja aplinkybių, dėl kurių priskaičiuoti delspinigiai jam yra pernelyg dideli. Netesybų (baudos) apskaičiavimo mechanizmas buvo nustatytas susitarus dviem ūkio subjektams - verslo partneriams.
Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
10. Priimdamas preliminarų sprendimą bei ištyręs byloje esančius įrodymus teismas nustatė, kad ieškovas faktines bylos aplinkybes nurodė teisingai, ką patvirtina prie ieškinio pridėti įrodymai (ieškinio priedai 1-2). Atsakovas neginčija, jog savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir liko skolingas ieškovui, jis taip pat neginčija ir skolos dydžio. Pagrindinis atsakovo prieštaravimuose nurodytas argumentas yra tas, jog sutartis buvo neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos (force majeure). Teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka. Vyriausybės 1996-07-15 nutarimu Nr. 840 patvirtintos ,,Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės taisyklėse“ (toliau – Taisyklės) nurodoma, kad force majeure sąvoka apibūdinama nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti. Taisyklės taip pat numato, kad šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą, jeigu ji sugeba įrodyti, kad nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl nepriklausančios nuo jo kliūties; negalima tikėtis, jog sutarties sudarymo metu ji galėjo numatyti tą kliūtį ir jos poveikį gebėjimui vykdyti įsipareigojimus; ji negalėjo išvengti ar nugalėti kliūties ar bent jos poveikio.
11. Force majeure institutas, įtvirtintas CK šeštosios knygos XVII skyriuje „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“, nustato pagrindą atleisti sutarties neįvykdžiusią šalį nuo atsakomybės esant aplinkybėms, kurios pripažįstamos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis. Nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jam negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2006; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; kt.).
12. Tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012). Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybę, kaip sutarties neįvykdymo priežastį, privalo įrodyti ja besiremianti šalis (CK 6.256 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).
13. Šiuo atveju atsakovas, teigdamas, kad negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, turėjo ne deklaratyviai remtis tuo, kad Lietuvoje 2017 m. rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje keletą kartų buvo viršyta daugiametė kritulių norma, buvo apsemti pasėliai ir dėl to Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. liepos 4 d. paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją, bet šias aplinkybes sieti su negalėjimu vykdyti sutartinius įsipareigojimus, dėl kurių nevykdymo ieškovė kreipėsi teisminės gynybos. Tačiau atsakovas, tik deklaratyviai teigdamas apie tokių aplinkybių buvimą, jokių konkrečių duomenų, kurioje Lietuvos vietovėje vykdo ūkininko veiklą, kiek šioje vietovėje iškrito kritulių, ar šioje vietovėje iškritęs kritulių kiekis negalėjo būti iš anksto numatomas, kokį pasėlių plotą jis augino, kiek jų dėl kritulių nukentėjo, nenurodė, nesiejo galimo pasėlių apsėmimo su tuo, kad tokios aplinkybės jam apsunkino vykdyti pirkėjui tenkančią prievolę sumokėti už priimtas prekes. Nenugalimos jėgos aplinkybe, kurios ūkininkaujantis asmuo negalėjo protingai numatyti, galėtų būti pripažintas tik neįprastai didelis kritulių kiekis vietovėje, bet ne įprastas vidutinio daugiamečio kritulių kiekio viršijimas. Šiuo atveju atsakovas, pateikdamas pažymą apie 2017 m. rugsėjo mėn. 2,6 karto viršijusį vidutinį daugiametį kritulių kiekį, nepateikia duomenų, kad toks viršijimas atitinkamoje vietovėje yra neįprastas ir negalėjo būti protingai numatomas.
14. CK 6.200 straipsnio reikalavimai įpareigoja sutarties šalis sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, vykdant sutartį bendradarbiauti ir kooperuotis. Atsiradus nenugalimos jėgos aplinkybių, šalis apie jas privalo pranešti kitai sutarties šaliai (CK 6.212 straipsnio 3 dalis). Taigi, tiek CK 6.212 straipsnio 3 dalies nuostatos, tiek minėtų Taisyklių 5 punktas nustato, kad šalis, prašanti atleisti nuo atsakomybės, sužinojusi apie kliūtį bei jos poveikį įsipareigojimų vykdymui, kuo skubiau turi pranešti kitai šaliai apie susidariusią situaciją. Taip pat Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad pagrindas atleisti nuo atsakomybės atsiranda nuo kliūties atsiradimo momento arba jeigu apie ją nėra laiku pranešta, nuo pranešimo momento ir laiku nepranešusi, įsipareigojimų nevykdanti šalis tampa iš dalies atsakinga už nuostolių, kurių priešingu atveju būtų buvę išvengta, atlyginimą. Šiuo atveju atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, kad apie negalėjimą vykdyti sutartinius įsipareigojimus jis pranešė ieškovui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nenustatyta nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuojančių požymių, todėl nėra pagrindo atsakovo visiškai ar iš dalies atleisti nuo sutartinės civilinės atsakomybės.
Atsiliepimas
15. Atsakovas prieštaravimuose prašo reikalavimą dėl 2 833,30 Eur delspinigių atmesti, tačiau tokio prašymo visiškai nepagrindė, todėl teismas sprendžia, jog preliminariu sprendimu delspinigiai iš atsakovo buvo priteisti pagrįstai.
16. Atsakovas taip pat prašo teismui nusprendus tenkinti ieškinį, skolos mokėjimą išdėstyti penkerių metų laikotarpiui. Vėl gi, atsakovas prieštaravimuose visiškai nenurodė tokio prašymo motyvų, nepridėjo jokių tokį prašymą pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), todėl teismas tokį prašymą tenkinti nemato pagrindo. Pažymėtina, jog preliminarus sprendimas buvo priimtas 2019-07-02, tačiau atsakovas per beveik metus laiko neatliko nė vieno mokėjimo ieškovui.
17. Tokiu būdu teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes daro išvadą, jog naikinti teismo priimtą preliminarų sprendimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 177-178 str., 260 str., 427-429 str., teismas
nusprendė:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.