Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viršininko Gintauto Dirmeikos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarimo K. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. gegužės 5 d. 9 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatyta 1,82 prom.) ir esant atimtai teisei vairuoti transporto priemones.Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutarimu K. A. pripažino pa­darius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnyje ir skyrė nuobaudą – 1200 Eur baudą be transporto priemonės konfiskavimo. Įpareigojo K. A. baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, mokant po 100 Eur kas mėnesį. Au­to­mo­bilį „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžino E. S..Institucija skunde prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarimą pa­naikinti ir priimti naują nutarimą: netaikyti ATPK 30¹ str. ir konfiskuoti automobilį. Skunde nurodo, kad K. A. paskirta nuobauda neatitinka jo padaryto teisės pažei­di­mo sunkumo. Skunde pažymėta, jog Kelių eismo taisyklėse įtvirtinta nuostata, kad auto­mo­bilio vairuotojas, palikdamas automobilį turi pasirūpinti, kad automobiliu nepasinaudotų kiti asmenys. Tuo tarpu automobilio savininkas E. S. aplaidžiai paliko automobilį su užvedimo rakteliais, tuo sudarydamas galimybę K. A. juo pasinaudoti. Institucijos teigimu, tokie E. S. veiksmai daro jį administracinio teisės pažeidimo bendrininku ir teismas turėjo tai įvertinti. Tuo labiau, kad tai ne pirmas kartas kuomet prie E. S. automobilio vairo sulaikomas neblaivus, neturintis teisės vairuoti asmuo. Institucijos teigimu, teismas turėjo priimti sprendimą konfiskuoti automobilį, tuo užkertant kelią pasikartojantiems pažeidimams, keliantiems grėsmę eismo ir žmonių saugumui. Spren­džiant dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Skunde teigiama, kad teismas tokių aplinkybių skundžiamame nutarime nekonstatavo. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas. Ginčo dėl padaryto pažeidimo nagrinėjamu atveju nėra. Byloje esantys įrodymai nesudaro pa­grindo abejoti dėl K. A. kaltės, padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą ad­mi­nis­tra­cinį teisės pažeidimą, apeliaciniame skunde keliamas ATPK 30¹ straipsnio taikymo klausimas.ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymas teisės vairuoti transporto priemones netu­rintiems asmenims užtraukia baudą nuo 1158 Eur iki 1448 Eur su transporto priemonės kon­fiskavimu arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės kon­fis­ka­vimu. Skundžiamu nutarimu K. A., pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, buvo paskirta 1200 Eur bauda be transporto priemonės konfiskavimo.Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl ad­mi­nis­tracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo po­būdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str.). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis ad­mi­nis­tracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuo­bau­dą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nus­tatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio prie­mo­nės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieš­tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtik­rin­tas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos vyriausiojo admi­nis­tracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.II-4/2011).Apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, pagrįstai nurodė, jog sprendžiant klau­si­mą dėl kitam, negu pažeidėjas, asmeniui priklausančio automobilio, konfiskavimo, būtina nus­ta­ty­ti, ar savininkas buvo atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Pagal esamą nuoseklią teismų praktiką, nustatinėjant šią aplinkybę, esminę reikšmę turi sa­vi­nin­ko elgesys, t. y. kokiu būdu pažeidėjas užvaldė automobilį: ar savininkas leido pažeidėjui val­dy­ti automobilį, juo naudotis; kokiu tikslu, kokia apimtimi savininkas leido naudotis ar valdyti au­tomobilį kitam asmeniui.Iš bylos medžiagos matyti, kad E. S. automobilį, atvykęs pas draugą, paliko privačiame kieme su užvedimo rakteliais. Automobilis buvo paimtas be savininko žinios, tačiau, sužinojęs apie aplinkybes, dėl kurių K. A. jo automobiliu pasinaudojo (reikėjo vykti į ligoninę, kur guli jo neišnešiota dukra), jis pretenzijų nereiškė, į policiją nesikreipė. Skunde teigiama, jog automobilio savininkas E. S. aplaidžiai paliko automobilį su užve­di­mo rakteliais, tuo sudarydamas galimybę K. A. juo pasinaudoti. Institucijos teigimu, tokie E. S. veiksmai daro jį administracinio teisės pažeidimo bendrininku ir teismas, pri­im­damas sprendimą, turėjo tai įvertinti. Atmesdamas šiuos skundo argumentus, aukštesniosios instancijos teismas pažymi, jog ATPK nenumato bendrininkavimo ir atitinkamai asmens, kuris nedalyvavo darant pažeidimą kaip vykdytojas, atsakomybės ir jo veikos kvalifikavimo.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, rei­ka­laujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp pa­daryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas tei­si­ngai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pa­grįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pa­grindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viršininko Gintauto Dirmeikos ape­lia­cinį skundą atmesti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.