Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. patikslintą ieškinį atsakovui M. G. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų UADB Compensa Vienna Insurance Group, Vilniaus apskrities VPK, „Swedbank“, AB, UAB „General Financing“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, institucija teikianti išvadą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iki K. G. sukaks šešeri metai M. G. turi teisę pasiimti sūnų iš R. G. ir sūnaus gyvenamosios vietos antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį nuo 9.00 iki 20.00 valandos, pristatant sūnų K. G. į R. G. ir sūnaus gyvenamąją vietą.Nuo šešerių metų iki K. G. pilnametystės M. G. turi teisę pasiimti sūnų pirmą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį, paimant K. G. iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir pristatant į R. G. ir sūnaus gyvenamąją vietą sekmadienį 19.30 val.M. G. turi teisę pasiimti K. G. pusei savo kasmetinių atostogų, bet ne daugiau kaip 14 kalendorinių dienų. Pasibaigus šiam laikui, M. G. privalo pristatyti K. G. į R. G. ir sūnaus gyvenamąją vietą. M. G. apie savo kasmetinių atostogų grafiką ir laiką, kuriam ketina pasiimti K. G., įsipareigoja informuoti raštu (elektroniniu paštu ar SMS žinute) R. G. ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki pirmos kasmetinių atostogų dienos. R. G. įsipareigoja sudaryti visas sąlygas M. G. netrukdomai bendrauti su K. G. telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis.Šalims geranoriškai susitarus, bendravimo su vaiku dienos gali būti keičiamos ir tam ieškovė nedarys jokių kliūčių.

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnametis K. G., gim. 2013-11-27, kartu su motina R. G., sesute R. G., gim. 2003-08-20, dėde P. Z. bei seneliais Henriku ir N. Z. gyvena trijų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės tėvams. Berniukui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos vystytis, gyventi ir ugdytis. K. G. lanko Vilniaus lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, yra sveikas, serga retai, dar nekalba. Kartu gyvenanti sesuo Rūta sakė, kad myli savo brolį, padeda mamai jį prižiūrėti. R. G. dirba (duomenys neskelbtini) globos namuose, socialine darbuotoja. Jos darbo pajamos sudaro 368 Eur per mėnesį. Atsakovas M. G. sūnui moka 130 Eur išlaikymą. Ieškovės teigimu, atsakovas turi priklausomybę alkoholiui, yra gydytas UAB „Neurovita“, sūnaus Karolio ugdyme ir priežiūroje nedalyvauja. Patikrinti atsakovo M. G. gyvenimo sąlygų bei sužinoti jo nuomonę dėl ieškinio reikalavimų Skyriui nepavyko. Skyrius neturi pagrindo prieštarauti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, o iš skyrium gyvenančio tėvo būtų priteistas išlaikymas, įvertinus vaiko poreikius bei proporcingai tėvų turtinei padėčiai. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo atitinka formuojamą teismų praktiką ir siejamas su minimaliais, būtinai vaiko poreikiais. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais (elektroninės bylos priedas, b.l. 11-14).

Teismo posėdžio metu ieškovė R. G. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad po santuokos sudarymo apsigyveno atsakovo bute. Atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. 2015-07-05 išvyko dirbti į Nyderlandus. 2016-04-26 ieškovė išsikraustė iš atsakovo namų. Nepilnametį sūnų padeda išlaikyti tėvai. Vaikui yra diagnozuotas raidos sutrikimas, jis mažai kalba. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, prašo iš atsakovo priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 190 Eur periodinėmis išmokomis. Atsakovas nepilnamečiam vaikui išlaikymą teikdavo, tačiau pastaraisiais mėnesiais nereguliariai perveda po 100 – 110 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė papildė, kad atsakovas nakvojo nakvynės namuose atvežtas policijos pareigūnų neblaivus, jis miegojo stotelėje. Ieškovė mokėjo už atsakovo gydymą. Ieškovė bandė išsaugoti šeimą, tačiau atsakovo problemos progresavo, jo veiksmai neadekvatūs. Atsakovas visaip bando išvengti pareigos išlaikyti vaiką. Spalio mėnesį atsakovas atvyko bendrauti su vaiku, būdamas girtas, sukėlė konfliktinę situaciją. Ieškovė apmokėjo atsakovo išlaidas nakvynės namuose. Atsakovas vykdo savo pareigą išlaikyti vaiką, tačiau epizodiškai, ilgą laiką išlaikymas nebuvo teikiamas. Išlaikymas turi būti teikiamas stabiliai, atsakovas turi lėšų skraidyti į namus. Nyderlanduose gautos pajamos turėtų būti didesnės nei Lietuvoje. Atsakovas taip pat turi nekilnojamojo turto, o nepilnametis vaikas turi kalbos sutrikimų, todėl turėtų būti priteisiamas 190 Eur išlaikymas. Kai tėvas atvažiuoja, nepilnametis vaikas vengia su juo bendrauti, todėl ieškovė prašo nustatyti bendravimo tvarkoje pereinamąjį laikotarpį. Tėvas dažnai pas vaiką ateina girtas, jam turėtų būti užtikrinamas saugumo jausmas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės R. G. ir atsakovo M. G. santuoka sudaryta 2013-11-20 Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. 5164. Santuokos metu 2013-11-27 gimė nepilnametis šalių sūnus K. G..

Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.

Ieškovė santuoką prašo nutraukti dėl atsakovo kaltės, kadangi šis paliko šeimą, vartojo alkoholinius gėrimus, nerėmė šeimos moraliai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prieštaravimų dėl santuokos nutraukimo esant jo kaltei nepateikė. Atsakovas procesu visiškai nesidomėjo.

CK 3.60 str. 2 d. numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Atsakovo polinkį į alkoholio vartojimą patvirtina į bylą pateikti bei teismo surinkti rašytiniai įrodymai. Į bylą pateiktas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio raštas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame yra nurodyta, kad 2015-11-09 komisariate buvo registruotas pranešimas apie šeimyninį konfliktą, adresu (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovės ir atsakovo vyko žodinis konfliktas, kurio metu atsakovas norėjo išvaryti ieškovę kartu su vaikais iš savo buto. Atsakovas 2014-10-17 buvo atgabentas į Vilniaus miesto nakvynės namų filialą „Sala“. Priėmimo – išleidimo akte Nr. 5157 užfiksuota, kad iš atsakovo burnos sklido alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-29 nutarimu atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl to, kad 2014-05-06 vairavo keleivinį automobilį Opel Vectra Caravan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Jam nustatytas 1,45 promilės girtumas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-28 nutarimu atsakovą pripažino kaltu 2015-05-11 iš UAB „Palink“ prekybos centro IKI pagrobus butelį degtinės „Lithuanian“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-18 nutarimu pripažino kaltu atsakovą M. G. už tai, kad šis būdamas neblaivus mokino mokinį praktinio vairavimo automobiliu Volkswagen Golf. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-12-27 nutarimu pripažino atsakovą kaltu už tai, kad jis viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, nereagavo į policijos pareigūnų reikalavimus nutraukti savo neteisėtus veiksmus. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-22 nutarimu atsakovas baustas už netinkamą tėvo valdžios panaudojimą savo tuo metu nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

Kadangi atsakovas prieštaravimų dėl kaltės nepateikė, teismo procesu nesidomėjo, atsikirtimo dėl ieškovės reikalavimų nepateikė, esant nustatytoms aplinkybėms teismas, nutraukdamas šalių santuoką, pripažįsta, kad santuoka iširo dėl atsakovo M. G. kaltės (CK 3.60 str. 3 d.), kadangi jis pažeidė CK 3.27 str. numatytas sutuoktinio pareigas.

Nutraukus santuoką ieškovei jos prašymu paliekama santuokos turėta pavardė G. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, nes abu yra sveiki ir darbingi, išlaikymas nepriteikiamas (CK 3.72 str.).

Dėl žalos atlyginimo.

Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti jai 1 500 Eur neturtinės žalos.

CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Tai viena iš santuokos nutraukimo pasekmių, kurias išsprendžia teismas, nutraukdamas santuoką. Nustatydamas ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinamos aplinkybės, dėl kurių santuoka iširo, santuokos trukmę ir šalių turtinę padėtį, taip pat ieškovės išgyvenimus dėl atsakovo veiksmų. Kai vieno sutuoktinio kalti pažeidžiantys santuokines pareigas veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį ar emocinį skausmą. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008). Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 2013 metais, ji truko vos trejus metus. Šalių santuoka nutraukta konstatavus atsakovo kaltę, o būtent, santuoka nutrūko dėl jo amoralaus elgesio, nuolatinio girtavimo. Atsakovo elgesys suteikė ieškovei dvasinių išgyvenimų, psichologinių skausmų, moralinių sukrėtimų, nepatogumų. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei kriterijus, taip pat į kalto dėl santuokos iširimo atsakovo elgesį (proceso ignoravimą), turtinę padėtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o taip pat į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, ieškovės prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu, tačiau tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovės naudai (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečio šalių vaiko K. G., gim. 2013-11-27, gyvenamosios vietos nekilo. Nepilnametis vaikas gyvena su motina, atsakovas nepateikė prieštaravimo ieškinio reikalavimui. Nesant ginčo tarp šalių, ieškinis yra tenkintinas šioje dalyje ir nepilnamečio vaiko K. G., gim. 2013-11-27, gyvenamoji vieta nustatytina su motina R. G. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui po 190 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės R. G. vardu yra įregistruota viena transporto priemonė Opel Vectra Caravan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinės įmonės Registro centras duomenimis ieškovės vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų. Šiuo metu ieškovė dirba (duomenys neskelbtini)globos namuose, jos pajamos sudaro 378,07 Eur atskaičius mokesčius.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas M. G. niekur nedirba (elektroninės bylos priedo, b. l. 9). Vilniaus apskrities VPK viešosios tvarkos valdybos prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio raštas, kuriame nurodyta, kad atsakovas yra išvykęs gyventi į Nyderlandus (elektroninės bylos priedas, b.l. 15). Atsakovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Valstybės įmonės Registro centras duomenimis atsakovo vardu yra įregistruota ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei ½ dalis statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

Išanalizavus šalių turtinę padėtį nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Jis turi nekilnojamojo turto. Tikėtina, kad jo darbo užmokestis, dirbant Nyderlanduose, yra geresnis nei ieškovės.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.

Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad nepilnamečiam vaikui yra nustatytas raidos sutrikimas, jis mažai kalba. Šią aplinkybę nustatė ir Skyrius savo išvadoje. Teismas pažymi, kad tėvo pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamotomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Be to, išlaikymas vaikui yra reikalingas jau dabar, o ne kada nors ateityje. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pakankamas, didesnes pajamas vaiko išlaikymui. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl neturėtų visą išlaikymo prievolę permesti vienai ieškovei. Į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad atsakovui būtų apribotas darbingumas, ar jo sveikatos būklė neleistų jam susirasti kito darbo, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas yra pajėgus mokėti nepilnamečiam vaikui išlaikymą.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016-07-01 yra 380 Eur. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad byloje nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius, iš tėvo nepilnamečio vaiko K. G., gim. 2013-11-27, naudai priteistinas 190 Eur dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2016-07-12, iki jo pilnametystės (CK 3.201 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtina motina R. G. (CK 3.185 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 str. numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.) jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.

CK 3.3 str. įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). CK 3.170 str. 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus ir išvadą duodančios institucijos nuomonę, teismas mano, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka šalių ir vaiko interesus (CK 3.175 str. 2 d.). Atsakovas procesu nesidomėjo, savo bendravimo tvarkos nepateikė, todėl ieškovės prašoma bendravimo tvarka, kartu su pereinamuoju laikotarpiu, nustatytina.

Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo M. G. vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Ieškovės R. G. vardu yra įregistruota viena transporto priemonė – keleivinis automobilis OPEL VECTRA CARAVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ši transporto priemonė yra įgyta ieškovės vardu iki santuokos su atsakovu sudarymo, todėl laikytina asmenine ieškovės nuosavybe ir santuokos nutraukimo momentu nėra dalijama.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų. Atsakovo vardu yra įregistruota ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris atsakovui atiteko dovanojimo sutarties pagrindu bei ½ dalis statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kuriuos atsakovas paveldėjo. Dėl nurodyto, šie nekilnojamojo turto objektai laikytini asmenine atsakovo nuosavybe, todėl nutraukiant santuoką nedalintini.

Ieškovė turi skolinių įsipareigojimų „Swedbank“, AB pagal 2011-12-20 valstybės remiamos paskolos studentams sutartį Nr. 11-062478-PI; 2012-11-05 valstybės remiamos paskolos studentams sutartį Nr. 12- 057227-PI; 2013-10-25 valstybės remiamos paskolos studentams sutartį Nr. 13-077970-PI; 2014-04-25 valstybės remiamos paskolos studentams sutartį Nr. 14-031788-PI bei UAB „General Financing“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Šie kreditoriniai įsipareigojimai po santuokos nutraukimo laikytini asmeninėmis ieškovės prievolėmis.

Atsakovas M. G. turi kreditorinių įsipareigojimų: draudimo kompanijai UADB Compensa Vienna Insurance Group Lietuvos Filialui (COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A Vienna Insurance Group), Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Prievolės, atsirandančios dėl vieno iš sutuoktinių neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CK 3.115 str. 1 d.) yra asmeninės prievolės. Dėl nurodyto šie kreditoriniai įsipareigojimai po santuokos nutraukimo laikytini asmeninėmis atsakovo prievolėmis ir turi būti dengiamos iš jo asmeninių lėšų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 41 Eur žyminio mokesčio ir 600 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (elektroninės bylos priedo, b. l. 20). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-03 nutartimi atidėjo ieškovei R. G. 23 Eur žyminį mokestį iki teismo sprendimo priėmimo.

Kadangi atsakovas M. G. pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo iš jo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CK 3.70 str. 2 d.).

Kadangi ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir neturtinės žalos priteisimo yra patenkinti, jai iš atsakovo priteistina 41 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo, papildomai iš atsakovo į valstybės biudžetą turėtų būti priteista 5 Eur žyminio mokesčio.

Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 68,40 Eur (190 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.).

Iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 73,40 Eur žyminio mokesčio.

Kadangi ieškovės ieškinys yra tenkintinas didžiąją dalimis, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 600 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur kiekvienai bylos šaliai, todėl jos nepriteisimos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2013-11-20 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 5164, nutraukti dėl atsakovo M. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę – G.

Priteisti iš M. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2013-11-27, gyvenamąją vietą su motina R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš M. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2016-07-12, iki K. G., gim. 2013-11-27, pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio įstatyminiam atstovui – motinai R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Nustatyti tokią tėvo M. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

Iki K. G. sukaks šešeri metai M. G. turi teisę pasiimti sūnų iš R. G. ir sūnaus gyvenamosios vietos antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį nuo 9.00 iki 20.00 valandos, pristatant sūnų K. G. į R. G. ir sūnaus gyvenamąją vietą.Nuo šešerių metų iki K. G. pilnametystės M. G. turi teisę pasiimti sūnų pirmą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį, paimant K. G. iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir pristatant į R. G. ir sūnaus gyvenamąją vietą sekmadienį 19.30 val.M. G. turi teisę pasiimti K. G. pusei savo kasmetinių atostogų, bet ne daugiau kaip 14 kalendorinių dienų. Pasibaigus šiam laikui, M. G. privalo pristatyti K. G. į R. G. ir sūnaus gyvenamąją vietą. M. G. apie savo kasmetinių atostogų grafiką ir laiką, kuriam ketina pasiimti K. G., įsipareigoja informuoti raštu (elektroniniu paštu ar SMS žinute) R. G. ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki pirmos kasmetinių atostogų dienos. R. G. įsipareigoja sudaryti visas sąlygas M. G. netrukdomai bendrauti su K. G. telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis.Šalims geranoriškai susitarus, bendravimo su vaiku dienos gali būti keičiamos ir tam ieškovė nedarys jokių kliūčių.

Pripažinti prievoles kreditoriams „Swedbank“, AB ir UAB „General Financing“ po santuokos nutraukimo asmeninėmis R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Pripažinti prievoles kreditoriams draudimo kompanijai UADB Compensa Vienna Insurance Group Lietuvos Filialui (COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A Vienna Insurance Group), Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos po santuokos nutraukimo asmeninėmis M. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 600 Eur (šešis šimtus eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš priteisti iš M. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 73,40 Eur (septyniasdešimt tris eurus 40 euro centų) žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją VĮ Registrų centras Vedybų sutarčių registrui, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.