Kauno apygardos teismo nuosprendis

2013-04-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-328-579-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-24
Bylos Nr.
1A-328-579-2013
Teisminio proceso Nr.
1-98-1-00376-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys (pirm.), Algirdas Remeika, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
E. Š.
Nukentėjusysis
J. L.
Advokatai
Alvyda Rima Medišauskienė
Teisėjas Saulius Mikšys Baudž. byla Nr. 1A-328-579-2013

Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-98-1-00376-2012-0) Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.10.1.;2.1.15.7.;2.4.6.3.1.;2.4.6.3.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam E. Š., jo gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios J. L. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei 6 (šešis) mėnesius neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Iš E. Š. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 2 515,84 Lt (du tūkstančiai penki šimtai penkiolika litų 84 ct) D. B. gydymo išlaidoms padengti.

Iš E. Š. D. B., atstovaujamam jo įstatyminės atstovės J. L., priteista 1 055 Lt (vienas tūkstantis penkiasdešimt penki litai) turtinei žalai atlyginti ir 3 000 Lt (trys tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje D. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas už tai, kad 2012m. birželio 23 d. apie 23. 30 val. (duomenys neskelbtini) miestelyje, Joninių šventės metu, viešoje vietoje, apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį D. B. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvas dantenose ir kairio skruosto gleivinėje, apatinio žandikaulio abipusį lūžimą kairėje aštunto danties srityje, dešinėje penkto danties srityje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Skundu nukentėjusiojo D. B. įstatyminė atstovė J. L. prašo nuosprendį pakeisti, priteisti iš E. L. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir paskirti griežtesnę bausmę. Nurodo, jog jos sūnus turėjo iškęsti didelį fizinį skausmą, nes jam daryta operacija, patyrė didelius nepatogumus, iki šiol negali valgyti kieto maisto, svaigsta galva, dažnai skauda žandikaulį. Kai sukaks jam 18 metų, turės lankytis pas odontologus dėl trijų dantų protezavimo, todėl padarytą žalą vertina 20 000 Lt. Apeliantė mano, jog teismas neįvertino šių aplinkybių, todėl priteisė per mažą sumą neturtinei žalai atlyginti. J. L. skunde taip pat teigia, jog E. Š. skirta per švelni bausmė, nes jis anksčiau jau buvo teistas už panašų nusikaltimą, tačiau išvadų nepadarė.

Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: prokurorės, prašiusios skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių skundą atmesti, sprendžia, jog nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. L. skundas tenkinamas iš dalies.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog bausmė nuteistajam skirta teisingai ir griežtinti pačią bausmę skundo motyvais pagrindo nėra, skiriant bausmę BK 54 str. ir 61 str. nuostatos nepažeistos.

Įstatymas už LR BK 138 str. 2 d. numatytos veikos padarymą numato tik vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Tokia bausmė ir buvo skirta nuteistajam, o nustatant jos dydį teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino tiek veikos, tiek ir paties nuteistojo pavojingumą, nuteistojo asmenybę, amžių, atsakomybę sunkinančią bei lengvinančią aplinkybes.

Nuteistojo padaryta veika priskiriama apysunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, veikos pavojingumą rodo ir sužalojimų pobūdis, sužalojimai veido srityje, pasekmės gydymo prasme pakankamai sudėtingos – žandikaulio abipusis lūžis, išmušti trys dantys, ateityje jauno amžiaus asmens laukia dantų protezavimo procedūros. Šią nusikalstamą veiką E. Š. padarė jau turėdamas tam tikrą kriminalinę praeitį – jis du kartus nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, tačiau šios veikos padarytos jam būnant nepilnamečiu. Be to, tai neužtraukia teistumo. Iš kitų bylos duomenų matyti, jog veikos padarymo metu E. Š. galiojo net keletas administracinių nuobaudų, viena iš kurių paskirta buvo mažiau nei prie mėnesį iki įvykio. Nuteistasis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkino tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis auga su tėvu, bendrabutyje, motina yra mirusi, verčiasi sunkiai, bendruomenės centras jį charakterizuoja gerai.

Atsižvelgiant į tai, kad E. Š. nusikalto būdamas jauno amžiaus, neturėdamas teistumo, kaltę pripažino ir gailisi, neteisėtas elgesys gali būti nulemtas ir socialinių bei auklėjimo sąlygų (gyvena tik su tėvu, be motinos), jam pagrįstai skirta bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tai jau ne pirma jo padaryta nusikalstama veika, nuteistasis baustas administracine tvarka, kas rodo jo polinkį nepaistyti taisyklių ir bendro gyvenimo normų, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o taip pat ir įvertinus sužalojimų pobūdį E. Š., pagrįstai skirta bausmė, žymiai didesnė nei šios bausmės rūšies minimalus dydis.

Esant šioms aplinkybėms, įvertinus jų visumą, konstatuojama, jog paskirtoji bausmė atitinka nuteistojo bei jo padarytos veikos pavojingumą, yra būtina ir pakankama pasiekti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus, todėl ją griežtinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo išvada, jog bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant.

Pažymėtina, jog valstybės prievartos priemonių taikymą už nusikalstamų veikų padarymą pagrindžia bausmės bei kitų poveikio priemonių tikslai, o būtent – asmens nubaudimas, individualioji bei bendroji prevencija, teisingumo principo užtikrinimas. Visi šie tikslai lygiaverčiai. Todėl baudžiant asmenį svarbu parinkti tokią bausmę ar poveikio priemonę, kuri ne tik sukeltų neigiamas pasekmes pačiam nuteistajam, pateisintų nukentėjusiojo lūkesčius dėl atpildo už jo skriaudą, tačiau kartu skatintų, pastūmėtų asmenį taisytis, keisti savo elgesį taip, kad jis nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų. Todėl parenkant tinkamiausią priemonę svarbu įvertinti ne tik nuteistojo praeitį, asmenybę, tačiau ir jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Bylos duomenys patvirtina, jog tai ne pirma nuteistojo kriminalinė patirtis, tačiau ankstesnės veikos padarytos jam būnant nepilnamečiu, nuo baudžiamosios atsakomybės jis buvo atleistas. Dėl šios veikos kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, yra jauno amžiaus, bendruomenės centras charakterizuoja gerai. Atsižvelgiant į tai, kad ši veika padaryta jau suaugusio asmens, gebančio adekvačiau nei nepilnametis vertinti savo veiksmus, jais padarytą žalą bei suprasti atsakomybės esmę, įvertinus atsakomybę švelninančią aplinkybę, darytina išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės vykdymo, taikant bausmės vykdymo atidėjimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog bausmės vykdymas E. Š. atidėtas pagrįstai, tačiau įvertinus nuteistojo asmenybę (yra nusikaltęs ir anksčiau, baustas administracine tvarka), sužalojimų pobūdį (sužalotas veidas, lūžo žandikaulis, išmuštas ne vienas dantis), atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teisėjų kolegijos manymu, bausmės vykdymo atidėjimo terminas – 1 metai 6 mėnesiai šiuo atveju yra nepakankamas užtikrinti nubaudimą, pasireiškiantį ribojimų taikymu tam tikrą laiką, o kartu ir prevenciją, todėl nustatytinas ilgesnis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis, paliekant teismo nustatytus įpareigojimus.

Teisėjų kolegija taip pat iš dalies sutinka su skundo argumentais dėl neteisingai nustatytos patirtos neturtinės žalos piniginės kompensacijos.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.).

LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Tačiau pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Vadovaujantis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad dėl E. Š. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis turėjo iškęsti fizinį skausmą, patyrė didelius nepatogumus, negalėjo naudoti įprasto maisto, dažnai turėjo lankytis pas medikus ir gydymas iki šio laiko nebaigtas, iki šio laiko jaučia galvos skausmą, prasčiau miega, jaučia baimę. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nustatant neturtinės žalos dydį nepakankamai buvo įvertintas partirtų sužalojimų rimtumas bei Jurbarko raj. apylinkės teismo nustatytos sužalojimo pasekmės. Byloje nustatyta, jog sužalojimai padaryti tyčiniais sąmoningais veiksmais, jie padaryti veido srityje – lūžo žandikaulis, nukentėjusysis būdamas nepilnametis dėl to neteko trijų nuolatinių dantų, jam ateityje (sulaukus pilnametystės) bus reikalinga juos protezuoti. Taigi, kilusios pasekmės ne tik susijusios su fiziniu skausmu, nepatogumu, finansinėmis gydymo išlaidomis. Būtina įvertinta ir tai, kad dėl tokio neteisėto E. Š. elgesio nepilnametis negrįžtamai prarado savo kūno dalį – tris dantis. Tiesa, šiuolaikinės medicinos pagalba dantys gali būti atstatyti juos protezuojant, ir kramtymo funkcija bus atstatyta, tačiau tai jau nebebus savi dantys. Toks praradimas jaunam, nepilnamečiam asmeniui, neabejotinai yra skausmingas ir sukeliantis daug neigiamų išgyvenimų. Be to, svarbus ir estetinis momentas.

Šiuo atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos kompensacijos dydį, nepagrįstai sureikšmino nuteistojo jauną amžių ir finansinę padėtį. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nuteistojo amžius bei finansinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus mažinant priteistinos neturtinės žalos kompensacijos dydį. Tai, kad asmuo yra jauno amžiaus, darbingas, priešingai, teisėjų kolegijos manymu, rodo, jog jis turės didesnes galimybes atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, todėl ir dabartinė finansinė padėtis negali būti esminiu kriterijumi sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes konstatuoja, jog teismas nepagrįstai daug sumažino prašomą priteisti neturtinę žalą ir nustatytas priteistinas dydis neatitinka teisingumo bei proporcingumo kriterijų, todėl šioje dalyje nuosprendis taip pat keistinas, nustatant, jog neturtinei žalai atlyginti turi būti priteista 6000 Lt.

Nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 75 str.) ir netinkami išspręsto civilinio ieškinio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 4 p., kolegija

nusprendž i a:

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės E. Š. vykdymo atidėjimo bei dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti priteisimo.

E. Š. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant E. Š. per visą šį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei 6 (šešis) mėnesius neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Iš E. Š. D. B., atstovaujamam J. L., priteisti 6 000 Lt (šešis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Kolegijos pirmininkas teisėjas Evaldas GražysTeisėjai Jurgis KiškisAlgirdas Remeika