Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-7649-996/2017

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-10-19
Bylos Nr.: e2-7649-996/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01918-2017-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ieva Stanislovaitienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Domex Estate“
Atsakovas: A. G.
Trečiasis asmuo: V. G., G. C.
Advokatai: Edmundas Daunys, Arūnas Abraitis

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-7649-996/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01918-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.8; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Domex Estate“ atstovui advokatui Edmundui Dauniui,

atsakovui A. G.,atsakovo A. G. ir trečiųjų asmenų V. G., G. C.–G. atstovui advokatui Arūnui Abraičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Domex Estate“ ieškinį atsakovui A. G., tretieji asmenys V. G., G. C.–G., dėl sprendimo panaikinimo, žalos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

uždaroji akcinė bendrovė „Domex Estate“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2016-12-13 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – skundžiamas sprendimas), priteisti jai iš A. G. (toliau – atsakovas, darbuotojas) 144 550,67 Eur žalos ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas.

Ieškovė paaiškino, kad ji yra uždarosios akcinės bendrovės „Econdo Production“ (toliau – UAB „Econdo Production“) visų teisių ir pareigų perėmėja, 2016-12-30 po reorganizavimo UAB „Econdo Production“ buvo prijungta prie jos, todėl ji teikia ieškinį dėl UAB „Econdo Production“ padarytos žalos atlyginimo, kartu nurodydama, kad UAB „Econdo Production“ (ankstesnis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Domex house“) buvo norvegiško kapitalo įmonė, užsiimanti skydinių medinių namų gamyba: gamintos namų išorinės ir vidinės sienos, perdangos ir stogai), gamyboje naudota iš tiekėjų įsigyta mediena, surinkimo ir izoliacinės medžiagos, langai, durys ir kita. Pabrėžė, kad, išskyrus 2014 m. pačios UAB „Econdo Production“ Gargžduose įgyvendintą kotedžų projektą, Lietuvos rinkai produkcija iš esmės nebuvo gaminama ir parduodama. Nurodė, kad atsakovas UAB „Econdo Production“ pradėjo dirbti 2010-05-24, iš pradžių jis ėjo logistikos vadybininko, nuo 2011-09-01 – projektų vadovo, nuo 2012-06-01 – vykdančiojo direktoriaus, nuo 2016-03-16 – konsultanto projektų įgyvendinimui Norvegijoje pareigas, darbo santykiai su juo pasibaigė 2016-07-01, po darbo sutarties su juo nutraukimo ėmė aiškėti neteisėti ir didelę materialinę žalą UAB „Econdo Production“ sukėlę jo veiksmai, kurių vienas – nuosavo gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statyba, savavališkai, be darbdavės žinios ir neatlygintinai panaudojant UAB „Econdo Production“ priklausančias medžiagas, lėšas, kitą turtą, taip pat darbuotojus. Teigė, jog atsakovas nuo 2015 m., pasitelkdamas UAB „Econdo Production“ gamybai vadovavusį R. L., UAB „Econdo Production“ gamykloje organizavo asmeninio namo statybai reikalingų elementų ir konstrukcijų gamybą bei pagamintų montavimą asmeniniame sklype, nuo 2015 m. atsakovas UAB „Econdo Production“ vardu sudarė su UAB „Econdo Production“ tiekėju uždarąja akcine bendrove „ARLANGA wood“ (toliau – UAB „ARLANGA wood“), uždarąja akcine bendrove „Jūrės medis“ (toliau – UAB „Jūrės medis“) sutartis dėl prekių ir paslaugų, kurios vėliau buvo panaudotos jo asmeninio namo statybai, įsigijimo, pagal šias sutartis pateiktas sąskaitas atsakovo pavedimu tiekėjams apmokėjo UAB „Econdo Production“, atsakovas asmeninio namo statybai sunaudotas UAB „Econdo Production“ medžiagas, pagamintus elementus ir konstrukcijas, tiekėjų pateiktas prekes ir suteiktas paslaugas fiktyviai priskyrė kitiems, realiai tuo metu UAB „Econdo Production“ įgyvendinamiems projektams. Pažymėjo, kad neteisėtais atsakovo veiksmais UAB „Econdo Production“ buvo padaryta 144 550,67 Eur dydžio žala, egzistuoja visos atsakovo materialinės atsakomybės sąlygos, atsakovas iš savanaudiškų paskatų neteisėtai pasisavino UAB „Econdo Production“ priklausantį turtą, tokiu būdu tyčia padarydamas jam didelės žalos, todėl mano, kad pagrindo riboti atsakovo atsakomybę nėra. Kartu nurodė, jog Darbo ginčų komisija skundžiamu sprendimu atsisakė nagrinėti jos prašymą dėl praleisto kreipimosi termino, su kuo ji nesutinka, teigdama, jog tik po atsakovo atleidimo iš darbo dienos ėmė aiškėti atsakovo veikimas prieš UAB „Econdo Production“, ištirti ir įvertinti žalą prireikė laiko, todėl mano, kad jos 2016-11-17 kreipimosi į Darbo ginčų komisiją negalima laikyti pavėluotu, kas, ieškovės manymu, sudaro pagrindą Darbo ginčų komisijos skundžiamą sprendimą panaikinti, kartu pabrėždama, kad 3 metų senaties termino ji nėra praleidusi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad atsakovas iš įmonės medžiagų ir lėšų pasistatė sau gyvenamąjį namą; įmonė dalį žalos patyrė dėl atsakovo panaudotų įmonės medžiagų ir darbuotojų laiko, kitą žalos dalį sudaro įmonės sąskaita apmokėtos atsakovo namui skirtos prekės iš UAB „ARLANGA wood“ ir UAB „Jūrės medis“, pagal sutartį su MB „Linovė“ langų ir durų užsakymai į darbus nebuvo įtraukti; įmonė žino, kiek jai kainuoja pastatyti tokį namą, kaip kad pasistatė atsakovas, atsakovo namo brėžinius darė įmonės darbuotojas G. A.; pats atsakovas dalyvavo 2015 m. inventorizacijoje, buvo jos pirmininku, savo parašu patvirtino kainų tikrumą, pagal jas skaičiuotas žalos dydis, eksperto nustatyta kaina skiriasi nuo įmonės įvertintos, nes buvo patirta daugiau sąnaudų darbuotojams; įmonės akcininkas, vadovas buvo Norvegijoje, atsakovas buvo vykdantysis direktorius, vadovavo veiklai, sprendė kokiam projektui priskirti išlaidas, jo namui skirtos medžiagos buvo paslėptos po kitais projektais; ekspertas ekspertizę atliko pagal brėžinius, kurie buvo pridėti atsakovo prie jo pateiktos sutarties.

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jam iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo manymu, Darbo ginčų komisijos skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, terminas per kurį ieškovė turėjo pateikti prašymą Darbo ginčų komisijai turi būti skaičiuojamas nuo pretenzijos pateikimo, tačiau pretenzija jam teikta nebuvo, neaiškus ginčo kilimo momentas, ieškovė nepagrindė savo teiginių, kad įvertinti žalos dydį prireikė laiko, neįrodė sužinojimo apie žalą momento, darbdavė praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl jos galimai pažeistų teisių gynimo Darbo ginčų komisijai pateikti, nėra pagrindo jį atnaujinti, tačiau tai nereiškia, kad ieškovei išnyko teisė į ieškininės pažeistos teisės gynybą. Paaiškino, kad 2016-12-21 nuosavybės teises į sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), įgijo V. G.. Pažymėjo, kad 2015-06-15 jis ir mažoji bendrija „Linovė“ (toliau – MB „Linovė“), atstovaujama direktoriaus K. G., sudarė namo statybos rangos sutartį, pagal kurią MB „Linovė“ turėjo atlikti statybos darbus jo sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), už 39 772 Eur kainą, 2015-11-19 MB „Linovė“ iš ieškovės nupirko medinių skydų už 9 075 Eur sumą, 2016-12-05 MB „Linovė“ jam perdavė atliktus darbus, nurodydama, kad medžiagų kaina 9 075 Eur, darbų kaina 9 925 Eur, viso 19 000 Eur, jis nuo 2016-08-26 iki 2017-01-18 MB „Linovė“ pervedė 27 550 Eur. Teigė, jog ieškovė teismą klaidina teigdama, kad Lietuvoje UAB „Econdo Production“ produkcija nebuvo parduodama. Atsakovo teigimu, ieškovė nurodo niekuo nepagrįstą tariamą 144 550,67 Eur žalos dydį, teiginiai, kad UAB „ARLANGA wood“ ir UAB „Jūrės medis“ prekės ir paslaugos buvo panaudotos jo asmeninio namo statybai, nėra įrodyti, nėra sąlygų materialinei atsakomybei atsirasti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad MB „Linovė“ direktorius K. G. yra jo tėvas, įmonė su MB „Linovė“ dirba nuo 2013 m., V. G., kuriai buvo padovanotas sklypas adresu: (duomenys neskelbtini), yra jo motina; kiekvieną mėnesį įmonėje vykdavo inventorizacijos, generalinis direktorius viską tikrindavo, matydavo kiekvieną sąskaitą–faktūrą, ant jų jie abu pasirašydavo, kuriam projektui priskiriama, su generaliniu direktoriumi dokumentų peržiūros trukdavo apie 5 dienas, 2015 m. įmonės buhalterija buvo Norvegijoje; projektų pavadintų „be pavadinimo“ buvo daug, taip jis rašydavo tada, kai būdavo pagaminta blogais matmenimis; į bylą pateikti elektroniniai laiškai yra jo rašyti; savo gyvenamąjį namą statė iš nelikvidų – dalių, kurių atsisakė užsakovai ir kurios liko gamykloje ar kur buvo padarytas brokas, dizainerio klaidos, jis išsirinko tinkamas dalis, o MB „Linovė“ pirko tuos nelikvidus, kuriuos jis išsirinko, tai neprieštaravo vidinei tvarkai, jis tuo metu ėjo įmonėje vykdančiojo direktoriaus pareigas; projekto pavadinimu „stoginė Vilniuje“ nebuvo, stoginė šiuo pavadinimu buvo projektuojama namui Norvegijoje, tačiau dėl reikalavimų Norvegijoje sniego kiekiui atlaikyti UAB „Jūrės medis“ būtų atsisakęs produkciją gaminti, todėl nurodė, kad bus stoginė Vilniuje, jo name stoginės nėra; UAB „Jūrės medis“ yra klijuotos medienos gamintojas, UAB „ARLANGA wood“ yra langų tiekėjas; Lietuvoje buvo statytas vaistinės mokymo centras, 3 pastatai Gargžduose; įmonės darbuotojas jam pavadus R. L. prie jo namo dirbo konsultantu, kadangi buvo naudojami nelikvidai, reikėjo daug derinimo, jis turėjo jam dirbti ne darbo metu; bylos medžiagoje, esančioje el. b. t. I, b. l. 121, yra jo namas; prieš dovanojant sklypą motinai namas jau buvo su stogu, durimis, langais, dovanojimas vyko jau gavus Darbo ginčų komisijos sprendimą, tačiau dovanojo, nes planuoja persikelti gyventi į Norvegiją; namo statybos darbus organizuoja MB „Linovė“; jis sau iš UAB „Jūrės medis“ nieko neužsakinėjo; jis pats žymėdavo kurią sutartį kuriam projektui priskirti; langus ir duris jo namui užsakė MB „Linovė“, jam nėra žinoma iš kur jie užsakyti; bylos medžiagoje, esančioje el. b. t. I, b. l. 48, laiške žodis „mano“ reiškia tie, kuriuos dizaineriai sugadino, žodis „paslėpti“ reiškia pastatyti po stelažais; G. A. darė jo namo konstruktyvo brėžinius, bylos medžiagoje, esančioje el. b. t. I, b. l. 78, pateiktas jo susirašinėjimas su tėvu, nežino ką turėjo omenyje rašydamas „mano žmonės“, dėl bylos medžiagos, esančios el. b. t. III, b. l. 125, paaiškino, kad galimai jo sklype buvo vykdomas perkrovimas.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys V. G. ir G. C.–G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti joms iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, pritardamos atsiliepime atsakovo išdėstytai pozicijai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovo ir trečiųjų asmenų atstovas papildomai paaiškino, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų; iš kadastrinių matavimų matosi, kad ekspertizė atlikta ne pagal atsakovo namo brėžinius, atsakovo name dominuoja mūras, be to, įmonė negali prašyti iš atsakovo žalos, didesnės nei atsakovo 3 mėnesių darbo užmokestis, todėl žala net ir negalėtų viršyti 10 000 Eur sumos.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. L. parodė, kad yra dirbęs įmonėje kartu su atsakovu, jis buvo atsakovui pavaldus darbuotojas, juos tuomet siejo darbiniai santykiai, dabar jis dirba Norvegijoje, jokių santykių su atsakovu nepalaiko; jis draugiškai padėjo, konsultavo atsakovą bei jo tėvą dėl atsakovo gyvenamojo namo statybos, važiuodavo į statybos objektą soduose, tuo metu atostogavo, matydavo ten dirbančius ir kitus UAB „Econdo Production“ darbuotojus, atsakovo namo statyba buvo komplikuota, namas buvo renkamas ne iš tam skirtų elementų, o iš nelikvidų, iš sandėlyje buvusių nenaudojamų elementų, bylos medžiagoje, esančioje el. b. t. III, b. l. 125, yra jo parašas ant važtaraščio; atsakovo namui galimai reikėjo 30–40 elementų, ką galima nuvežti 2–3 mašinomis.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. A. parodė, kad dirba pas ieškovę, atsakovas yra buvęs jo viršininkas; jis projektavo atsakovui namą, darė konstruktyvą, į bylą pateikti dokumentai – tai jo rengtas projektas atsakovo namui, atsakovas privačiai į jį kreipėsi dėl brėžinių gamybai parengimo jo asmeniniam namui, jis darbus atsakovui atliko už užmokestį; „Bikeden“ jo paties sugalvotas pavadinimas, atsakovas nurodė pavadinti „Volbek“, „Volbek“ buvo projektas skirtas Norvegijai, atsakovas buvo jo viršininkas ir liepė jam taip daryti; kokias jis projekte nurodė medžiagas, tokios turėjo būti gaminamos atsakovo namui, sunku būtų pritaikyti nelikvidus, reiktų perdarinėti, būtų dvigubas darbas, įmonėje jis matė tik garažo nelikvidus; rengdamas atsakovui brėžinius bendravo su UAB „Jūrės medis“, gavęs sutartį su UAB „Jūrės medis“, ją perdavė atsakovui; atsakovo name stoginės nebuvo, brėžiniuose yra stogo konstrukcijos.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. F. parodė, kad yra UAB „ARLANGA wood“ vadybininkas, atsakovo nepažįsta, bendravo su atsakovu tik elektroniniu paštu; žino apie projektą „be pavadinimo“, atsakovas jo prašė vieną užsakymą pridėti prie kito užsakymo, prašė neįtraukti specifikacijos, buvo iš viso trys projekto „be pavadinimo“ dalys, tai matyti bylos medžiagos, esančios el. b. t. III, b. l. 105 – iš jo apie už 5 000 Eur prekių skirta atsakovo namui, ši dalis buvo vežta į Gargždus, t. III, b. l. 110 – iš jo apie už 2 000 Eur prekių skirta atsakovo namui, t. III, b. l. 116 – už visą 17 934 Eur sumą prekės skirtos atsakovo namui, atsakovas pateikė brėžinius pagal kuriuos jiems reikėjo gaminti, jie matyti bylos medžiagoje, esančioje el. b. t. III, b. l. 123, 124, jo kolega važiavo į (duomenys neskelbtini) atlikti matavimus, ten buvo nuvežta antra dalis pagamintų langų (apie 20 langų), atsakovas pats prašė langus atvežti, davė adresą, sąskaitas apmokėjo UAB „Econdo Production“; tai buvo vienintelis atvejis kai buvo prašoma neįtraukti specifikacijos, jis dėl to tarėsi su savo (UAB „ARLANGA wood“) vadovu, jam buvo leista taip daryti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl darbuotojo įmonei padarytos žalos atlyginimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010-05-24 uždaroji akcinė bendrovė „Domex house“ (vėliau pavadinimu UAB „Econdo Production“) ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. DS-2010-05/24-01, pagal kurią atsakovas pradėjo dirbti logistikos vadybininku, nuo 2011-09-01 atsakovas dirbo projektų vadovu, nuo 2012-06-01 – vykdančiuoju direktoriumi, nuo 2016-03-16 – konsultantu projektų įgyvendinimui Norvegijoje, darbo santykiai su juo pasibaigė 2016-07-01 Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 125 straipsnio pagrindu, Darbo ginčų komisija skundžiamu sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

DK 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

DK 228 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.

DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.

Pagal DK 246 straipsnį, materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

DK 254 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio Kodekso 255 straipsnyje.

DK 255 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta tyčia.

DK 257 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos; DK 257 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai žala padaroma tyčia, turi būti atlyginama visa žala; DK 257 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia <...>.

DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą (toliau – prašymas) darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Dėl Darbo ginčų komisijos priimto sprendimo

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016-07-01 nutraukta tarp ieškovės ir atsakovo pasirašyta darbo sutartis DK 125 straipsnio pagrindu (šalių susitarimu), 2016-11-17 prašymu ieškovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl 144 550,67 Eur žalos iš atsakovo priteisimo, kuris Darbo ginčų komisijoje gautas 2016-11-21, Darbo ginčų komisija 2016-12-13 skundžiamu sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą dėl praleisto 3 mėnesių kreipimosi termino, laikydama, kad galima atsakovo padaryta įmonei žala paaiškėjo 2016 m. liepos mėn. nutraukus darbo santykius, su kuo ieškovė nesutinka, teigdama, kad tik po darbo santykių su atsakovu pasibaigimo ėmė aiškėti atsakovo veikimas prieš UAB „Econdo Production“, ištirti ir įvertinti (apskaičiuoti) žalą prireikė laiko, todėl mano, kad jos 2016-11-17 kreipimosi į Darbo ginčų komisiją negalima laikyti pavėluotu.

Teismas pažymi, kad būtent šalių susitarimu, o ne dėl drausminės nuobaudos skyrimo baigus darbo santykius su atsakovu, taip pat atsižvelgus į atsakovo eitas pareigas įmonėje (konsultantas projektų įgyvendinimui Norvegijoje) yra akivaizdu, kad ieškovei galimybės iš karto (atleidimo dieną) įvertinti atsakovo atliktus veiksmus įmonės veikloje nebuvo, todėl pagrįstas ieškovės teiginys, kad žalos ištyrimui ir apskaičiavimui prireikė laiko, vadinasi, kreipimasis į Darbo ginčų komisiją 2016-11-17 prašymu neturėjo būti vertinamas kaip pavėluotas ir Darbo ginčų komisija turėjo tokį ieškovės prašymą nagrinėti iš esmės, tačiau Darbo ginčų komisija situaciją vertino itin formaliai, neatsižvelgdama į konkrečios situacijos aplinkybes, pateikė nemotyvuotą išvadą, kad atsakovo galimai padaryta materialinė žala paaiškėjo 2016 m. liepos mėnesį, todėl ieškovės reikalavimas panaikinti Darbo ginčų komisijos skundžiamą sprendimą tenkinamas. Teismas naikina Darbo ginčų komisijos skundžiamą sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Kartu pažymėtina, kad visiškai nepagrįstas atsakovo teiginys, jog ieškovė turėjo atsakovui pateikti pretenziją ir nuo jos pateikimo turėjo būti skaičiuojamas terminas kreiptis į Darbo ginčų komisiją, kadangi joks teisės aktas tokios pareigos darbdaviui neįtvirtina.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatuoja, kad ieškovė trijų metų senaties termino kreiptis į teismą nepraleido, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu per vieną mėnesį kreipėsi į teismą, todėl teismas nagrinėja jos pateiktą ieškinį, laikydamas, kad ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ieškovė pasinaudojo.

Dėl žalos

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2010-05-24 atsakovas įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje „Domex house“, nuo 2011-02-11 pavadinimu UAB „Econdo Production“, kurio teisių ir pareigų perėmėja nuo 2016-12-30 yra ieškovė, nuo 2012-06-01 atsakovas dirbo UAB „Econdo Production“ vykdančiuoju direktoriumi, nuo 2016-03-16 – konsultantu projektų įgyvendinimui Norvegijoje. Ginčas, kad UAB „Econdo Production“ veikla buvo skydinių medinių namų gamyba (gamintos namų išorinės, vidinės sienos, perdangos, stogai), nekilo. Ieškovės teigimu, atsakovas tyčia, savavališkai, be darbdavės žinios ir neatlygintinai panaudodamas UAB „Econdo Production“ priklausančias medžiagas, lėšas, kitą turtą, taip pat darbuotojus pasistatė nuosavą gyvenamą namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), fiktyviai priskirdamas panaudotas medžiagas ir paslaugas kitiems realiai tuo metu UAB „Econdo Production“ įgyvendinamiems projektams, ir taip padarė 144 550,67 Eur žalos, su kuo atsakovas nesutiko, teigdamas, kad jis sudarė savo gyvenamojo namo statybos rangos sutartį su jo tėvo vadovaujama MB „Linovė“, kuri pirko medžiagas ir atliko statybos darbus, nėra jo materialinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų.

Pažymėtina, kad darbuotojo materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas pareigas. Ji kyla iš darbuotojo pareigos rūpestingai ir atsargiai elgtis su darbdavio turtu ir nepažeisti konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamybę. Nurodytos atsakomybės tikslas – kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka (DK 246 straipsnis). Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti, tačiau kaltės forma yra aktuali sprendžiant dėl darbuotojui taikomos atsakomybės apimties. DK 254 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio kodekso 255 straipsnyje. Pagal 255 straipsnio 1 dalies 1 punktą, darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei ji padaryta tyčia.

Byloje nustatyta, kad darbo UAB „Econdo Production“ laikotarpiu atsakovas ir G. C.–Giedraitė 2014-12-08 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą adresu: (duomenys neskelbtini); 2015-07-13 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), statyti vienbutį gyvenamąjį namą; po statybos leidimo gavimo buvo pradėti gyvenamojo namo statybos darbai ir pastatytas gyvenamasis namas, ginčas dėl to byloje nekilo; žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini), 2016-12-13 dovanojimo sutarties pagrindu buvo perleistas atsakovo motinai V. G., tai yra, sklypo dovanojimas įvyko tą pačią dieną kai Darbo ginčų komisija priėmė skundžiamą sprendimą – jau kilus ginčui dėl žalos atlyginimo tarp ieškovės ir atsakovo.

Atsakovas į bylą pateikė tarp jo ir MB „Linovė“, atstovaujamos direktoriaus atsakovo tėvo K. G., 2015-06-15 sudarytą namo statybos rangos sutartį Nr. MLB15-6-15 (vėliau nurodė, kad ši namo statybos rangos sutartis yra negaliojanti ir buvo pateikta per klaidą) bei 2015-06-15 namo statybos valdymo ir techninės priežiūros sutartį Nr. MBL15-6-15 (nurodė, kad būtent ši sutartis yra galiojanti). Pagal aukščiau nurodytas sutartis MB „Linovė“ įsipareigojo atlikti tokius gyvenamojo namo, sklype adresu: (duomenys neskelbtini), statybos darbus, kurie konkrečiai nurodyti priede Nr. 1 (sutarčių 2, 7, 8 punktai), už 39 772 Eur be PVM arba 48 124,12 Eur su PVM iki 2017-03-26. Pastebėtina, kad priede Nr. 1 nenurodyta, kad MB „Linovė“ atliks statybos darbams reikalingų medžiagų užsakymus; sutarčių 32 punkte kalbama tik apie MB „Linovė“ galimą savų medžiagų naudojimą, bet ne jų užsakymą, akivaizdu, kad užsakant tam tikras medžiagas su užsakovu (šiuo atveju – atsakovu) būtų derinamas tokių medžiagų kainų tinkamumas, tačiau tokių įrodymų į bylą pateikta nėra. Atsakovas į bylą pateikė 2015-11-19 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. DOMH101477, pagal kurią MB „Linovė“ iš UAB „Econdo Production“ 2015-11-19 įsigijo 3 medinius skydus už 9 075 Eur sumą, MB „Linovė“ 2016-12-05 darbų perdavimo–priėmimo aktu perdavė atsakovui medinių skydų montavimo darbus, nurodydama, kad medžiagų kaina 9 075 Eur su PVM, darbų kaina – 9 925 Eur su PVM, iš viso 19 000 Eur su PVM, atsakovas 2016-08-26 sumokėjo 13 000 Eur, 2016-08-29 sumokėjo 6 000 Eur, 2016-12-05 MB „Linovė“ išrašė atsakovui PVM sąskaitą–faktūrą 19 000 Eur sumai, tačiau atsakovas neįrodė, kad už MB „Linovė“ pirktų medinių skydų kiekį yra galimybė pastatyti konkretų gyvenamąjį namą ir kad būtent 2015-11-19 MB „Linovė“ įsigyti mediniai skydai buvo panaudoti atsakovo gyvenamojo namo statybai, apie atsakovo teigiamą MB „Linovė“ užsakymą jo gyvenamojo namo langams ir durims įrodymų taip pat nėra. Pastebėtina, kad MB „Linovė“ direktorius K. G. yra atsakovo tėvas, todėl jo (atsakovui itin artimo asmens) rengti teismui pateikti dokumentai vertinami kritiškai, be to, atsakovo poziciją apie gyvenamojo namo pastatymą iš MB „Linovė“ 2015-11-19 įsigytų 3 medinių skydų paneigia teismo toliau nustatytos bylos aplinkybės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad savo gyvenamojo namo statybos metu jis įmonėje ėjo vykdančiojo direktoriaus pareigas ir jis pats spręsdavo, kurią įmonės sudarytą sutartį kuriam projektui priskirti, vadinasi, turėjo valdingus įgaliojimus spręsti sutarčių priskyrimą konkretiems projektams. Pažymėtina, kad tiek liudytojų G. A., M. F. parodymai, tiek į bylą pateikti atsakovo rašyti elektroniniai laiškai (teismo posėdžio metu pats atsakovas patvirtino, kad juos pats asmeniškai rašė) patvirtina nesąžiningą, savavališką, tyčinį atsakovo elgesį darbo įmonėje metu.

Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „ARLANGA wood“ vadybininkas M. F. parodė, kad į jį kreipėsi atsakovas, prašydamas į kitus įmonės užsakymus įterpti projektą „be pavadinimo“, neįtraukiant specifikacijos sutartyse, ką jis, savo vadovo leidimu, ir padarė, atsakovas pateikė brėžinius, jo (liudytojo) kolega vyko į (duomenys neskelbtini) atlikti matavimus, pagal tai buvo pagaminta produkcija, dalis pagamintos produkcijos ten ir buvo nuvežta, nes taip prašė atsakovas, iš viso buvo trys projekto „be pavadinimo“ dalys – buvo išrašytos trys sąskaitos, iš kurių produkcija pagal vieną visą sąskaitą (17 934,30 Eur sumai) buvo skirta atsakovo namui, iš kitų dviejų sąskaitų produkcija vienoje apie 5 000 Eur, kitoje apie 2 000 Eur buvo skirta atsakovo namui, sąskaitas apmokėjo įmonė. Į bylą yra pateiktas M. F. 2016-12-09 elektroninis laiškas, kuriame jis yra paskaičiavęs ir konkrečiai nurodęs, kad pagal sutartį Nr. EP15-22 produkcija atsakovo namui yra 5 400,61 Eur sumai; nustatyta, kad pagal sutartį Nr. EP16-01 produkcija atsakovo namui yra nurodyta priede Nr. 2 – 2 501,17 Eur sumai. Aukščiau nurodytus liudytojo M. F. parodymus patvirtina ir atsakovo elektroninis susirašinėjimas su juo, pateiktas į bylą. Nustatyta kad UAB „ARLANGA wood“ ir įmonė, atstovaujama atsakovo, 2015-09-17 sudarė sutartį Nr. EP15-22, pagal kurią produkcijos kaina 32 003,64 Eur, 2016-01-06 sudarė sutartį Nr. EP16-01, pagal kurią produkcijos kaina 6 383,13 Eur, 2016-01-13 sudarė sutartį Nr. EP15-26, pagal kurią produkcijos kaina 17 934,31 Eur. Pagal 2016-02-12 krovinio važtaraštį Nr. KVA16-037 dalis užsakymo (produkcijos) iš UAB „ARLANGA wood“ 2016-02-12 buvo nugabenta adresu (duomenys neskelbtini), krovinio gavėju nurodyta įmonė, prekes priėmė įmonės darbuotojas R. L., ką jis pats patvirtino teismo posėdžio metu apklausiamas liudytoju, vadinasi, R. L., būdamas įmonės darbuotoju ir pagal į bylą pateiktą darbo laiko apskaitos žiniaraštį 2016-02-12 turėdamas 8 darbo valandų darbo dieną įmonėje Gargžduose, buvo atsakovo statomo gyvenamojo namo Vilniuje teritorijoje ir priiminėjo ten atvežtą krovinį iš UAB „ARLANGA wood“, nors teismo posėdžio metu, kai buvo apklausiamas liudytoju, R. L. parodė, kad pas atsakovą dirbo tik savo atostogų metu, todėl nustačius tokio asmens parodymų neatitikimus bylos medžiagos pagrindu, teismas kitus jo parodymus vertina kritiškai. Nustatyta, kad kita dalis atsakovo namui skirtos produkcijos iš UAB „ARLANGA wood“ buvo nuvežta į įmonės gamyklą, ką patvirtina atsakovo 2015-10-27 elektroninis laiškas R. L., kurio atsakovas prašo „paslėpti“ jo langus, kai jie bus atvežti, nurodydamas, kad kartu bus atvežti „Runni“ ir jo langai. Bylos medžiaga patvirtina, kad pagal aukščiau nurodytas tris sutartis UAB „ARLANGA wood“ išrašė tris PVM sąskaitas–faktūras įmonei: 2015-10-23 Nr. ABC08049 32 003,64 Eur sumai, 2016-02-02 Nr. ABC08240 6 383,13 Eur sumai, 2016-02-12 Nr. ABC08261 17 934,30 Eur sumai, kurias įmonė apmokėjo bankiniais pavedimais atitinkamai 2015-11-27, 2016-02-23, 2016-03-04. Nors atsakovas teigė, kad projektus „be pavadinimo“ jis vadindavo, kai būdavo pagaminta blogais matmenimis, ir tokių projektų buvo daug, tačiau teismas tokius jo pasisakymus laiko gynybine pozicija, kadangi pats atsakovas savo 2016-01-27 elektroniniame laiške M. F. patvirtino, kad projektas „be pavadinimo“ yra Vilniuje, kiti jo elektroniniai laiškai, krovinio pristatymo važtaraštis patvirtina konkretų atsakovo statomo gyvenamojo namo adresą projektui „be pavadinimo“, byloje nėra įrodymų, kad tuo metu įmonė (duomenys neskelbtini) būtų stačiusi kitus gyvenamuosius namus, atsakovas nepateikė jokių įrodymų pagrįsti savo teiginį, jog jo namo langai ir durys buvo įsigyti MB „Linovė“ lėšomis. Iš viso to, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad iš viso 25 836,08 Eur (17 934,30 Eur + 5 400,61 Eur + 2 501,17 Eur) suma įmonės sumokėta UAB „ARLANGA wood“ buvo suma, sumokėta būtent už atsakovo namui skirtą produkciją. Teismas sutinka su ieškovės teiginiu, jog atsakovas savo asmeniniam namui skirtus langus ir duris pirko įmonės vardu, priskirdamas juos kitiems tuo metu realiai įmonės įgyvendinamiems projektams. Aukščiau aptartais akivaizdžiai tyčiniais, savavališkais, nesąžiningais veiksmais, pasinaudodamas savo einamomis pareigomis, atsakovas padarė įmonei 25 836,08 Eur žalą.

Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas įmonės darbuotojas G. A. parodė, kad atsakovas buvo jo vadovas, jis privačiai už užmokestį projektavo jam namą, byloje esantį projektą atsakovo namui parengė jis, pagal jį turėjo būti gaminamos medžiagos, nelikvidus būtų sunku pritaikyti, nes reiktų viską perdarinėti ir gautųsi dvigubas darbas, be to, jis įmonėje matė tik garažo nelikvidus, atsakovas nurodė rengiamą projektą pavadinti taip, kaip yra projektas Norvegijoje („Volbek“), jis taip ir padarė, nes taip daryti jam nurodė atsakovas – jo vadovas, taigi, liudytojas G. A. patvirtino, kad atsakovas savo namo rengiamą projektą slėpė po kito įmonės projekto pavadinimu, akivaizdu, kad tikslu, pasinaudoti įmonės medžiagomis, lėšomis savo namo statybai; pagal parengtą atsakovo namo projektą nelikvidus naudoti būtų netikslinga, be to, liudytojas G. A. nurodė įmonėje egzistavus tik garažo nelikvidus, byloje nėra įrodymų apie įmonės turėtus kitokius nelikvidus. Išsami bylos medžiagos analizė, liudytojų parodymai, nustatyti atidžiai planuoti (nurodant kitų įmonės vykdomų projektų pavadinimus ar įvardijant projektą „be pavadinimo“ savo namo statybai reikiamų medžiagų gamybai ir užsakymams) tyčiniai atsakovo veiksmai patvirtina, kad atsakovas savo gyvenamojo namo statybai panaudojo įmonės gaminamas medžiagas, lėšas. Nors paskutiniojo teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad pagal kadastrinius matavimus atsakovo name dominuoja mūras, tačiau prieš tai buvusio teismo posėdžio metu tas pats atsakovo atstovas išreiškė nuostabą, kad į bylą įmonė pateikė atsakovo statomo namo nuotraukas, atsakovas neginčijo, kad byloje esančiose nuotraukose ne jo namas, iš byloje esančių nuotraukų akivaizdžiai matosi, kad namas buvo statomas iš medinių skydų, be to, kadastriniai matavimai, atlikti 2017-05-22 jau esant pastatytam namui su apdaila, nėra tas tinkamas įrodymas, kuris neginčijamai patvirtina namo statybai panaudotas medžiagas. Byloje teismo ekspertas doc. dr. Darius Kalibatas atliko statybos ekspertizę ir 2017-09-06 surašė ekspertizės aktą, pagal kurį atsakovo namui pastatyti (pirmo, antro aukštų lauko ir vidaus sienų, terasos virš garažo, perdangos, stogo, antro aukšto sienutės, sienos tarp balkių, terasos virš kiemo, stogo–perdangos, balkono, balkono ir stoglangio sienelių, metalo konstrukcijų, montavimo medžiagų, stogo skardos) reikalingų medžiagų, elementų, jų (elementų) projektavimo ir gamybos darbų kaina yra 64 896 Eur, aukščiau nurodytų medžiagų ir elementų transportavimo iš vietovės, esančios (duomenys neskelbtini), į vietovę, esančią (duomenys neskelbtini), kaina yra 3 751 Eur. Teismas neturi pagrindo abejoti kvalifikuoto teismo eksperto pateiktu ekspertizės aktu. Teismas laiko, kad ieškovės, kaip byla suinteresuoto asmens, skaičiavimai, patikimumo atžvilgiu negali būti svaresni už teismo eksperto pateiktus skaičiavimus. Atsakovo teiginys, kad ekspertas vadovavosi ne tuo projektu rengdamas išvadą, yra nepagrįstas, ekspertui buvo pateikta visa civilinės bylos medžiaga, matyti, kad ekspertas Darius Kalibatas vadovavosi paties atsakovo su 2015-06-15 namo statybos valdymo ir techninės priežiūros sutartimi Nr. MBL15-6-15 pateiktu savo namo projektu, o kaip teismas jau nurodė aukščiau, kadastriniai matavimai, atlikti 2017-05-22 jau esant pastatytam namui su apdaila, nėra tas tinkamas įrodymas, kuris neginčijamai patvirtina namo statybai panaudotas medžiagas. Kartu pastebėtina tai, kad liudytojas G. A. parodė, jog atsakovo name stoginės nebuvo, brėžiniuose yra stogo konstrukcijos, iš atsakovo namo brėžinių matyti, kad atsakovo name yra stogelis, kuriam turėjo būti naudotos dvi apdailos plokštės 1192×3050, ekspertas Darius Kalibatas vertino visas stogo konstrukcijas, vadinasi, buvo įvertintas tiek visas stogas, tiek ir brėžinyje minimas stogelis, vadinasi, papildomai spręsti dėl UAB „Jūrės medis“ teikto užsakymo stoginei pagrindo nėra. Taigi, teismas laiko, kad aukščiau aptartais akivaizdžiai tyčiniais, savavališkais, nesąžiningais veiksmais atsakovas, pasinaudodamas savo einamomis pareigomis, padarė įmonei 68 647 Eur (64 896 Eur + 3 751 Eur) žalą.

Byloje neginčijamų įrodymų apie kitą įmonės patirtą žalą dėl atsakovo veiksmų nėra.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad visa išsamiai įvertinta bylos medžiaga ir liudytojų parodymai patvirtina tyčinį, savavališką, nesąžiningą atsakovo elgesį darbo įmonėje metu – fiktyvų savo gyvenamajam namui sunaudotų įmonės medžiagų, įmonės pirktų prekių priskyrimą realiai įgyvendintiems įmonės projektams, ir tokiu būdu neteisėtą įmonės turto bei lėšų pasisavinimą, nustatytos visos atsakovo materialinės atsakomybės sąlygos, dėl darbuotojo tyčinių veiksmų darbdavė patyrė 94 483,08 Eur (25 836,08 + 68 647 Eur) žalą, todėl, esant nustatytiems darbuotojo tyčiniams veiksmams, vadovaujantis DK 255 straipsnio 1 punktu, 257 straipsnio 2, 5 dalimis, pagrindo žalos mažinimui nėra ir visa teismo nustatyta įmonės patirta 94 483,08 Eur žala įmonei priteisiama iš atsakovo.

Dėl palūkanų

Taipogi ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Teismas tokį ieškovės reikalavimą laiko pagrįstu CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl priteisia jai iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (94 483,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-01-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies – teismas priteisia ieškovei iš atsakovo 94 483,08 Eur žalos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (94 483,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-01-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą atsakovui, tretiesiems asmenims nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo 16 948,23 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš kurių 1 953 Eur sudaro žyminis mokestis, 1 000,20 Eur sudaro mokestis už ekspertizės atlikimą, 13 464,88 Eur sudaro atlygis advokatui už suteiktas teisines paslaugas, 530,15 Eur sudaro kitos išlaidos (už viešų registrų duomenis, vertimą, antstolio paslaugas, kurą). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, rengtų dokumentų išsamumą, kiekį, ieškinio tenkinimo apimtį ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia jai iš atsakovo 6 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati, pakankama nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi teismo 2017-01-18 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Domex Estate“ ieškinį patenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-12-13 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Domex Estate“ (į. k. 301737989) iš atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 94 483,08 Eur (devyniasdešimt keturių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų ir aštuonių euro centų) žalos atlyginimą, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (94 483,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-01-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo 2017-01-18 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė