Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Remeika, sekretoriaujant Jovitai Mikalajūnienei, dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui, kaltinamajai S. G., kaltinamosios gynėjui advokatui Sauliui Alysui, nukentėjusiajai D. S., nukentėjusiosios atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei, viešo teisiamojo posėdžio metu išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Telšių r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. 2008-09-21, apie 17 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto su D. S. metu, iš asmeninių paskatų turėtu rankoje pagaliu du kartus trenkė D. S. į nugaros sritį ir vieną kartą į galvos sritį, taip padarydama nukentėjusiajai D. S. galvos smegenų sukrėtimą, poodinę kraujosruvą kairėje veido pusėje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji S. G. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2008-09-21 atvažiavo į svečius pas dukrą E. M. Parbėgo namo sumuštas anūkas E. M. ir pasakė, kad sumušė teta. Jos kartu išėjo į kiemą, kuriame buvo daug vaikų, klausė kas sumušė, vaikai atsakė, kad Alano mama. Bendraujant su vaikais išgirdo, kad nukentėjusioji šūkauja pro buto langą sakydama „tegul tas snarglius nesirodo kieme, nes jam bus dar blogiau“. Ji klausė nukentėjusiosios, kodėl muša bejėgį vaiką, tegul ji išeina ir jos mušasi. Nukentėjusioji dar ilgai šūkavo pro langą. Ji dukrai pasakė, kad kviestų policiją. Atvyko įgaliotinis kartu su dar viena pareigūne, bet nukentėjusioji neįsileido policijos, taip pasakė sugrįžęs policijos pareigūnas. Ji sėdėdama policijos tarnybiniame automobilyje dukros vardu rašė pareikšimą, o nukentėjusioji žiūrėjo jau pro uždarytą langą. Kai parašė pareikšimą, ji su dukra ir anūku įėjo į kambarį. Ji nenaudojo smurto nukentėjusiosios atžvilgiu, kadangi jos nebuvo sutikusi. Bendravo tik per atstumą - ji buvo kieme, o nukentėjusioji per atidarytą buto langą. Ji neturėjo jokios lazdos. Nukentėjusiosios iš arti nematė, iš jos nerišlios kalbos, agresyvumo suprato, kad išgėrusi. Ji kieme buvusių vaikų nepažįsta. Nematė pagalių, tik anūkas sakė, kad po balkonu drožė pagalį. Nepilnamečio K. B. nepažįsta ir nežino, kodėl duoda tokius parodymus. Po savaitės sužinojo iš dukros, kad yra paduotas nukentėjusiosios pareiškimas jos atžvilgiu, tada pati atvyko pas apylinkės inspektorių išsiaiškinti. Ji šiuo metu dėl sveikatos būklės nedirba, registruota darbo biržoje. Paskutinį mėnesį gauna 625,00 Lt socialinę pašalpą iš darbo biržos, po to tvarkysis dokumentus dėl neįgalumo. Neįgalumo lygis dar nenustatytas, šiuo metu renkami dokumentai neįgalumo lygiui nustatyti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji neigia įvykdžiusi jai inkriminuojamą veiką, jos kaltė įrodyta:

nukentėjusiosios D. S. parodymais, kad 2008-09-21, apie 16.00 val. buvo savo bute, o jos vaikai žaidė kieme. Jos sūnus Alanas šaukė iš kiemo, kad jį skriaudžia E. M. Ji išbėgo į kiemą, priėjo prie Edvardo, paėmė už peties ir pasakė baigti lįsti prie Alano ir jis nubėgo. Ji pasisuko eiti į savo laiptinę namo ir pajuto porą smūgių į nugarą. Pasisuko ir jai pataikė į kairės pusės smilkinį, pradėjo bėgti kraujas, labai išsigando. Šalia jos buvo vaikai. Iš karto nematė kas trenkė, nes trenkė iš nugaros. Atsisukusi pamatė, kad jai trenkė kaltinamoji S. G., E. M. močiutė. Kitas asmuo negalėjo trenkti, nes prie jos buvo tik kaltinamoji. Kaltinamoji pati nustojo mušti, jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Įvykis buvo prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės. Ji buvo ties vidurine laiptine, kur gyvena E. M., kai pajuto smūgius į nugarą. Po to parėjo namo, vonioje plovėsi kraują, dėjo šaltą vandenį. Kai plovėsi kraują vonioje, girdėjo beldimą į buto duris, bet ji negalvojo, kad ten gali būti policija. Įvykį matė jos vaikai ir kiti kieme buvę vaikai: U. K., K. B.. D. S. ir kt. Ji nepažįsta K. B. tėvų. Jai smūgiai buvo suduoti šaka. Jos vaikai A. K. ir B. K. atnešė šaką ir pasakė, kad ta šaka ją mušė kaltinamoji. Vaikai sakė, kad matė kaip kaltinamoji numetė šaką prie laiptinės. Įvykio metu buvo blaivi. Ji blogai jautėsi po sumušimo: skaudėjo ir svaigo galva, pykino. Po penkių dienų kreipėsi į gydytojus. Grįžęs sugyventinis A. K. nuvežė ją pas gydytoją. Jai padarė galvos nuotrauką, konstatavo smegenų sutrenkimą, išrašė vaistų, turėjo nedarbingumą. Jos vaikai buvo išsigandę, verkė, neramiai miegojo. Civilinį ieškinį palaiko visiškai. Ji buvo pažeminta viso kiemo akivaizdoje, negalėjo eiti į darbą, įvykis ją paveikė psichologiškai, ant veido liko randas, todėl prašo priteisti 10000,00 Lt neturtinės žalos. Turėjo išlaidų vaistams, galvos nuotraukai, be to, turėjo nedarbingumo lapelį ir gavo mažiau pajamų, nei dirbdama, todėl prašo priteisti 300,00 Lt turtinės žalos. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas;

liudytojos V. G. parodymais, kad 2008-09-21 apie 19 val. atvežė nukentėjusiajai bulvių. Nukentėjusioji yra jos giminaitė, gyvena Žemaičių gatvėje penkiaaukščiame name, penktame aukšte. Kai pas ją užėjo, nukentėjusioji buvo susinervinusi, papasakojo, kad kieme buvo kažkoks vaikų konfliktas, o ji išėjusi į lauką juos išskyrė. Po to išėjo į kiemą vaiko močiutė ir trenkė nukentėjusiajai pagaliu per galvą. Pastebėjo sužalojimus, nes buvo prakirsta nukentėjusiajai ties smilkiniu kairėje galvos pusėje. Nesakė, kiek smūgių buvo suduota, sakė, kad smūgiai buvo suduoti pagaliu. Nukentėjusioji buvo blaivi. Nukentėjusiosios namuose buvo tik vaikai, sugyventinio nebuvo. Jai būnant pas nukentėjusiąją policija nebuvo atvažiavusi. Prieš tą įvykį nukentėjusiąją matė gal prieš savaitę, tada jos veide kraujosruvų nepamena. Be prakirsto smilkinio daugiau sužalojimų ant nukentėjusiosios veido nebuvo. Ji su nukentėjusiąją šnekėjo tarpduryje ir nukentėjusiosios bute pabuvo labai trumpai, tik padėjo bulves ir išvyko. Tik vėliau nukentėjusioji smulkiai papasakojo apie įvykį, o tą vakarą smulkiai įvykio aplinkybių nepasakojo;

nepilnamečio liudytojo A. K. parodymais, kad D. S. yra jo mama. Jis žaidė kieme, o Edvardas pasuko jam ranką. Jis nubėgo prie balkono ir pašaukė mamą. Mama išėjo į lauką ir Edvardą truputį papurtė, sakė, kad nebelįstų prie jo. Išbėgo Edvardo močiutė, paėmė iš Edvardo pagalį ir pribėgusi prie jo mamos dėjo su pagaliu jai per nugarą ir dar per galvą. Viskas vyko namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Mama buvo nusisukusi ir nematė, kaip jai dėjo pagaliu. Dar buvo draugai, sesė Brigita. Edvardas rado pagalį ant žemės. Tas pagalys buvo apie pusę metro ilgio, apie dešimt centimetrų storio. Medžio pagalys buvo su žieve, su tokia kaip šaka. Jį Edvardo močiutė numetė prie krūmų, o jie dar ten žaidė ir pamatė tą pagalį ir matė kaip Brigita atnešė mamai. Mama tą pagalį kažkur pasiėmė. Mamai matėsi kraujas iš galvos, prie pakaušio. Mama skundėsi, kad skauda galvą ir truputį nugarą. Mama ilgiau gydėsi, buvo pas daktarą nuvažiavusi. Tėtis buvo darbe, išvažiavęs, grįžo po savaitės, nes dirba ne Joniškyje. Edvardo močiutė yra nesena, tamsiaplaukė, be akinių. Viskas buvo prieš kokius dvejus metus. Visko jau klausinėjo jo policija;

nepilnametės liudytojos B. K. parodymais, kad anksčiau policijoje buvo apklausta. Prieš dvejus metus buvo įvykis. Tą dieną buvo sekmadienis, po pietų, žaidė lauke prie savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tarp antros ir trečios laiptinės. Buvo daug draugų. Edvardas priėjo prie jos brolio Alano ir paprašė duoti ranką, Alanas padavė, o jis trūktelėjo ranką, pasuko. Alanas nubėgo prie balkono, pašaukė mamą, kuri nusileido žemyn, priėjo prie Edvardo, uždėjo ranką ant peties ir liepė baigtį lįsti prie Alano. Tada mama nuėjo link savo laiptinės, o Edvardas bėgo į savo laiptinę ir tuo metu išėjo Edvardo močiutė. Pagalį Edvardas turėjo rankoje, padavė močiutei, kuri pribėgo prie mamos ir kelis kartus trenkė per nugarą ir galvą pagaliu. Pagalys buvo pakankamai storas, buvo šaka atsikišusi, toks kaip rąstas apvalus su žieve. Mamai pradėjo bėgti kraujas, mama lipo į viršų į namus. Jai buvo šokas, kai pamatė kraują, visi kieme matė įvykį. Edvardo močiutė pagalį numetė į krūmus. Ji nubėgo ir pasakė mamai, kad numetė tą pagalį, mama liepė atnešti. Ji paėmė tą pagalį ir parnešė mamai. Po įvykio mama dėjo kompresus ant smilkinio, galvoje buvo sužalota. Vakare paskambino tėtis, klausė kas atsitiko, tada jis buvo išvažiavęs dirbti į Vilnių. Mama išgyveno dėl to įvykio, nervuojasi, jaudinasi dėl teismo procesų;

liudytojo A. N. parodymais, kad apie 2008-09-21 įvykį nieko nežino. 2008-09-16 išvyko uždarbiauti su A. K. į Vilnių, kur dirbo prie statybų, pagal verslo liudijimą. Po to trečiadienį A. K. išvyko namo autobusu, sakė, jog namie yra problemų. Kai grįžo į darbą pirmadienį A. K. pasakė, kad sugyventinė buvo sumušta kieme, su kaimyne susipyko dėl vaiko ir kad nukentėjusiajai uždavė su pagaliu per galvą;

liudytojos E. M. parodymais, kad 2008-09-21, po pietų, ji su savo motina S. G. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), o jos dešimtmetis sūnus E. M. žaidė kieme. Jis parbėgo namo verkdamas, apdraskytas, ištampytais rūbais, išsigandęs, sumuštas ir pasakė, kad jį sumušė Alano ir Brigitos mama. Ji su kaltinamąją ir sūnumi iš karto išbėgo į kiemą, nukentėjusiosios kieme jau nebebuvo, tuo momentu ji jau ėjo į savo laiptinę, o kieme buvę vaikai pasakė, kad girta nukentėjusioji mušė Edvardą. Su nukentėjusiąja gyveno skirtingose laiptinėse. Nukentėjusioji, išlindusi pro savo buto langą penktame aukšte, pradėjo grasinti jos sūnui, kad jis neišeis daugiau į kiemą, vadino negražiais žodžiais. Ji tuo tarpu skambino policijai pranešti apie įvykį. Kaltinamoji visą laiką buvo kieme šalia jos. Jai žinoma, kad nukentėjusiąją buvo primušęs jos sugyventinis prieš dvi ar savaitę iki įvykio. Nukentėjusioji turėjo nedarbingumą dėl vaiko ligos, nors vaikas po lauką lakstė, o ji visą savaitę girtavo ir nėjo į darbą. Ji irgi matė nukentėjusiąją einančią iš parduotuvės, buvo patinusiu veidu ir su mėlynėmis ant veido. Tvirtina, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios nebuvo jokio fizinio kontakto, jos tik apsižodžiavo. Nukentėjusioji iš buto plūdosi necenzūriniais žodžiais, o jos buvo lauke. Su nukentėjusiąja visiškai nebuvo susitikusios. Ji visą laiką po konflikto buvo su kaltinamąją, jos vienu metu kartu išbėgo į kiemą ir kartu grįžo namo. Kieme suaugusiųjų nebuvo, tik vaikai. Kiti nepilnamečiai liudytojai sakė, kad nukentėjusioji buvo sumušta kieme todėl, kad nukentėjusioji ėjo pas kaimynus ir prašė, kad vaikai liudytų jos naudai, nuteikinėjo vaikus prieš jas. Tai jai sakė patys vaikai, sūnus pasakojo parėjęs iš kiemo. Taip nebuvo, kad kaltinamoji paėmė iš jos sūnaus rankų pagalį ir juo sumušė nukentėjusiąją. Nei ji, nei sūnus, nei kaltinamoji, būdami kieme, jokio pagalio neturėjo. Iki įvykio sūnus kieme žaidė karą, drožė stiklu pagalį, po to parėjo namo tuščiom rankom, jokio pagalio neturėjo. Policija ilgai neatvažiavo, todėl skambino antrą kartą. Kai atvyko policijos pareigūnai, neturėjo alkotesterio, išvyko jo atsivežti. Visą tą laiką nukentėjusioji žiūrėjo pro langą ir neatidarė policijai durų. Mano, kad nukentėjusioji kerštauja už pareiškimą, kurį ji parašė dėl sūnaus sumušimo. Kitoje byloje nukentėjusioji buvo kaltinamoji ir buvo nuteista;

nepilnamečio liudytojo E. M. parodymais, kad buvo ruduo, su draugais sėdėjo, žaidė karą su pagaliais, jis drožė pagalį ir atėjo nukentėjusiosios vaikas paklausti, ar gali kartu žaisti, pasakė, kad ne. Jis gal nuėjo mamai pasakyti, kad jie jam ką nors padarė. Tada atėjo nukentėjusioji, jis sėdėjo po balkonu, ji pasilenkė prie jo, ištempė ir pradėjo tampyti. Nukentėjusioji buvo išgėrusi, nes nuo jos sklido alkoholio kvapas. Po to jis parbėgo namo ir pasakė močiutei, kad jį sumušė. Tada mama iškvietė policiją ir jie kartu su močiute ir mama išėjo į kiemą palaukti policijos. Močiutė neturėjo pagalio rankose. Nukentėjusiosios kieme jau nebebuvo, ji tik pro langą šaukė, kad jis neitų į lauką, nes dar blogiau jam bus. Močiutė su nukentėjusiąja nesusimušė, nes pastaroji buvo namie, lauke jos nebebuvo. Kai policija atvažiavo nukentėjusioji nebuvo išėjusi į lauką. Atvykę pareigūnai ėjo nukentėjusiosios ieškoti į penktą aukštą, bet ji durų neatidarė, taip sakė pareigūnai mamai. Kai žaidė, jis turėjo nedidelį pagalį. D. S. pažįsta, o K. B. nepažįsta;

liudytojo A. K. parodymais, kad nukentėjusioji jo sugyventinė. Jis 2008-09-21 nebuvo namie, tuo metu dirbo Vilniuje statybose pagal verslo liudijimą. Į Vilnių su keliais bendradarbiais išvyko 2008-09-16 ryte. 2008-09-21 paskambino į namus, atsiliepė dukra Brigita, kuri pasakė kas įvyko. Po to telefoną perėmė nukentėjusioji ir papasakojo jam, kad ji išėjusi į kiemą, pasiaiškinti dėl kaimynų vaiko elgesio, sudrausmino kaltinamosios anūką, kad neskriaustų jų sūnaus. Jai begrįžtant į laiptinę, pribėgo kaltinamoji ir trenkė pagaliu du kartus - į nugarą ir į galvą ir prakirto smilkinį. Jis grįžo namo trečiadienį 2008-09-24. Sugyventinės savijauta buvo bloga, ją pykino, negalėjo nieko valgyti, viską išvemdavo. Iš pradžių į gydytoją nesikreipė, galvojo, kad praeis, bet penktadienį būklei nepagerėjus, kreipėsi į medikus. Nuo rugsėjo 16 iki 24 d. grįžęs namo nebuvo. Smurtavimo atvejų pas juos šeimoje nebūdavo. Nukentėjusioji neturi problemų su alkoholiu;

nepilnamečio liudytojo K. B. parodymais, kad viskas vyko Žemaičių kvartale. Jis žaidė su draugais Mindaugu, Eligiu ir Deivydu karą, ginklai buvo pagaliai, jie laukė Edvardo eiti pažaisti. Pagaliai mėtėsi ant žemės. Edvardas kažką padarė nukentėjusiosios vaikui ir įvyko kivirčas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios. Iš pradžių nukentėjusioji buvo viduje, po to nuėjo jos vaikas jai pasisakyti, kad jam kažkas buvo. Išėjusi į lauką nukentėjusioji trenkė Edvardui. Po to Edvardas nuėjo pasiskųsti savo mamai, ar močiutei ir tada jos atėjo aiškintis su nukentėjusiąja. Pykosi, rėkė vieni ant kitų. Pagalys buvo plonas, mėtėsi prie laiptinės. Galėjo būti, kad tas pats pagalys su kuriais jie žaidė. Neatsimena, kiek kartų kaltinamoji sudavė su lazda, galėjo apie porą kartų. Kai sudavė su lazda, nukentėjusioji užsidengė, gynėsi. Edvardo mama nieko nedarė su lazda. Po įvykio nepastebėjo, kad nukentėjusioji būtų šaukusi pro savo buto langą. Iki įvykio nematė, kad nukentėjusioji būtų buvus sužalota. Įvykio metu nepastebėjo, kad bėgtų nukentėjusiajai kraujas. Patinimų ant veido nebuvo, gal po paties įvykio atsirado;

nepilnamečio liudytojo D. S., apklausto pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymais, kad E. M. jo draugas. Datos tikslios nepamena, jau buvo sutemę, kai kartu su K. B., E. M. sėdėjo po daugiabučio namo balkonu ir šukėmis skuto pagalius. Pagaliai turėjo būti jų ginklai, nes ruošėsi žaisti karą. Po kiemą bėgiojo D. S. sūnus, jo sesė ir dar viena mergaitė. E. M. šaukdamas sakė atiduoti pagalius D. S. vaikui, prie jo priėjęs nebuvo. Tada D. S. vaikas pradėjo šaukti savo mamą, kuri buvo namuose. Iš namo išėjo D. S. ir jos vaikas priėjęs parodė į E. M., tada D. S. E. M. išsitraukė iš po balkono. Jis su Karoliu buvo šalia. Jis girdėjo kaip D. S. sakė E. M. „dar prilįsi prie mano vaiko“ ir jie su Karoliu nubėgo už namo. Kad daugiau ką nors D. S. būtų sakiusi negirdėjo. Po maždaug minutės laiko pamatė, kad E. M. eina namo. Matėsi, kad E. M. ties pakaušiu bėga kraujas ir tuo metu iš gyvenamojo namo laiptinės išbėgo E. M. močiutė ar kaimynė. D. S. su savo vaikais ėjo į namus. E. M. močiutė ar kaimynė vijosi D. S. ir trenkė jai pagaliu per nugarą. Eidamas į namus E. M. verkė. E. M. galva buvo praskelta po pokalbio su D. S.. Jam atrodė, kad D. S. buvo išgėrusi, nes svirduliavo (1 t., 66 b. l.);

2008-10-03 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra daugiabučio namo, esančio Joniškio m., (duomenys neskelbtini), kiemas (1 t., 14–17 b. l.);

2008-10-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji D. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė 0,05 m skersmens medžio kamieno 0,40 m ilgio dalį (1 t., 37–38, 39–42 b. 1.);

Joniškio r. PK 2008-11-20 kvitu B serija AAC Nr. 006133, iš kurio matyti, kad medžio kamienas, saugomas Joniškio r. PK saugykloje, kaip daiktas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti (43 b. l.).

Joniškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, 2009-01-14 ieškiniu ir prie jo esančiais dokumentais, iš kurių matyti, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai D. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta 233,00 Lt (1 t., 112–114 b. 1.);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2010-12-21 ekspertizės aktu Nr. EKG 89/10(01), kuriame nurodyta, jog D. S. nustatyta: kraujosruvos kaktoje ir kairio skruosto srityje, žaizda kaktos kairėje pusėje, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti dėl trauminio poveikio kietu, buku bei ribotą paviršių turinčiu daiktu. D. S. sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Visi sužalojimai gali būti paaiškinti vienu trauminiu poveikiu į veido kairę pusę tyrimui pateiktu daiktiniu įrodymu – medžio kamieno (šakos) dalimi, kontaktuojant ta vieta, kuri yra arčiau 6 atšakų liekanų. Sugijus minėtai žaizdai kaktos kairėje pusėjo galėjo likti randas (2 t., 2–7 b. l.);

Įvertinęs šiuos byloje surinktus duomenis teismas laiko, jog kaltinamosios S. G. padaryta nusikalstama veika iš BK 138 str. 1 d. perkvalifikuotina į 140 str. 1 d., kadangi remiantis ekspertizės aktu įrodyta, kad nukentėjusiajai D. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamosios S. G. parodymus, kad ji nenaudojo smurto D. S. atžvilgiu, kadangi jos nebuvo sutikusi, bendravo tik per atstumą - ji buvo kieme, o nukentėjusioji per atidarytą buto langą, teismas atmeta ir remiasi objektyviu įrodymu – ekspertizės aktu, kuria D. S. buvo nustatyta kraujosruvos kaktoje ir kairio skruosto srityje, žaizda kaktos kairėje pusėje, galvos smegenų sukrėtimas, jog sužalojimai gali būti paaiškinti vienu trauminiu poveikiu į veido kairę pusę tyrimui pateiktu daiktiniu įrodymu – medžio kamieno (šakos) dalimi, taip pat, teismas remiasi ir nepilnamečių liudytojų A. K., B. K., K. B., D. S. parodymais, nes jų parodymai patvirtina teismo medicinos eksperto ir specialisto pateiktą ekspertizės aktą. Teismas nesivadovauja kaltinamosios dukros E. M. ir anūko E. M. parodymais, nes šie parodymai sutampa su kaltinamosios S. G. parodymais, dėl to galima daryti išvadą, kad artimi giminaičiai kaltinamąją gina. Kaltinamosios S. G. parodymus teismas vertina, kaip jos gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo atsakomybę.

Kaltinamosios S. G. nusikalstama veika yra perkvalifikuotina iš BK 138 str. 1 d. į 140 str. 1 d., nes kaltinamoji panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios D. S. atžvilgiu, padarydama D. S. kraujosruvas kaktoje ir kairio skruosto srityje, žaizdą kaktos kairėje pusėje, galvos smegenų sukrėtimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktą medžiagą, vadovaujasi BK 54 str. suformuluotais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Skirdamas bausmę kaltinamajai S. G., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nusikalstamos veikos stadiją – baigtinė, kaltinamosios asmenybę – neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai, į tai, kad kaltinamoji neigė savo kaltę, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti kaltinamajai paskyrus straipsnio sankcijose numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas kaip nukrypstantis nuo bausmės vidurkio ją didinant bei įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai.

Tenkintinas Joniškio rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinys ir iš kaltinamosios S. G. priteistina 233,00 Lt žala, padaryta Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajai D. S. nuo 2008-09-26 iki 2008-10-02 suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Joniškio ligoninėje.

Nukentėjusioji D. S. pateikė civilinį ieškinį reikalaudama priteisti 308,05 Lt turtinės ir 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pilnai tenkinti pareikšto civilinio ieškinio.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo. Gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau- CK) 6.249 straipsnis). Teismas turi pagrindo priteisti iš kaltinamosios 308,05 Lt turtinę žalą nukentėjusiajai D. S. dėl išlaidų vaistams bei negautų pajamų, nes nukentėjusioji pateikė minėtas išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtina nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnis) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad D. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, turėjo kreiptis į medikus, todėl D. S. turi būti priteista ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala. Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, į kaltinamosios turtinę padėtį ir vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį, sukeltas pasekmes, atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus, į teismų praktiką tokios kategorijos bylose, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, daro išvadą, kad nukentėjusiajai D. S. priteistina 1500,00 Lt neturtinės žalos.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 106 straipsnio 2 dalį iš kaltinamosios priteistinos nukentėjusiosios atstovei sumokėtos teisinės pagalbos išlaidos. Pagal byloje esančius mokėjimo nurodymus matyti, kad nukentėjusioji sumokėjo advokatei 1815,00 Lt.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajai S. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina (1 t., 74–75 b. l.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Perkvalifikuoti S. G. nusikalstamą veiką iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį.

S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 1 (vienerių) metų 5 (penkerių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausme.

Paskirti S. G. įpareigojimą per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą 308,05 Lt (trijų šimtų aštuonių litų 05 ct) turtinę žalą D. S.

Nurodyti S. G., kad ji privalo: 1) vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą; 2) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimą.

Laisvės apribojimo bausmę vykdyti teismo nuosprendžiui įsiteisėjus. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamosios S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 308,05 Lt (tris šimtus aštuonis litus 05 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamosios S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 233,00 Lt (du šimtus trisdešimt tris litus 00 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1815,00 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika litų 00 ct) bylos procese turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

S. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 0,05 m skersmens medžio kamieno 0,40 m ilgio dalį - saugomus Joniškio rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.