Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Artūro Ridiko, teisėjų Valdo Petro Meidaus ir Evaldo Vanago,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. P. (A. P.), a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1999-12-16 pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 272 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams su 200 Lt vertės turto konfiskavimu; 2) 2001-10-23 pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, 272 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 7 metams su ½ turto konfiskavimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2003-08-05 nutartimi paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 1 mėnesiui; 3) 2007-12-20 pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; 4) 2010-09-17 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 10 MGL bauda; 5) 2010-10-28 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 MGL bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis bausmę subendrinus su 2010-09-17 teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė – 16 MGL dydžio bauda; 6) 2011-01-18 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams su 14 MGL dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2012 m. lapkričio mėnesį, laikotarpyje nuo 18 d. 21 val. iki 19 d. 03.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, būdamas neblaivus, tyčia peiliu keturis kartus dūrė nukentėjusiajam J. K. į kaklą ir dešinę ranką, padarydamas jam kaklo dešinės pusės durtinę – pjautinę žaizdą su dešinės miego arterijos ir jos šakų pažeidimais, kaklo dešinės pusės durtinę – pjautinę aklą žaizdą, kaklo kairės pusės pjautinę žaizdą, dešinės rankos V piršto pjautinę žaizdą, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau, kaip keturis kartus J. K., padarydamas jam nugaros, dešinės blauzdos, kairės rankos II piršto kraujosruvas, VII, X ir XI šonkaulių lūžimus, dėl ko, nuo kaklo dešinės pusės durtinės – pjautinės žaizdos su dešinės miego arterijos ir jos šaknų pažeidimo ir ūmaus išorinio nukraujavimo nukentėjusysis J. K. mirė, po to, tyčia du kartus peiliu dūrė ir pjovė nukentėjusiajam S. G. kaklą ir pasmakrę, padarydamas jam kaklo pjautinę žaizdą su abiejų miego arterijų ir kaklo organų pažeidimais, pasmakrės žaizdą, bei sudavė ne mažiau kaip 18 kartų rankomis ir kojomis nukentėjusiajam S. G. į veidą, galvą, krūtinę, rankas, kojas, padarydamas jam daugybinius abipusius šonkaulių lūžimus su kraujo išsiliejimu krūtinės ertmėse, kaukolės skliauto ir pamato lūžimą su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, nosies nugarėlės, kairio viršugalvio, liežuvio žaizdas, kraujosruvą ir nubrozdinimą kairio smilkinio – kaklo – kairės akies vokų srityse, kraujosruvas kairio skruosto – ausies – apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, dešinės akies voke, dešiniame petyje, krūtinės dešinėje, kairio raktikaulio – krūtinkaulio sąnario srityje, krūtinės kairėje pusėje, kairiuose: žaste, dilbyje, rieše, plaštakoje, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, kairės šlaunies nubrozdinimą, dėl ko nuo kaklo priekinės dalies pjautinės žaizdos su abiejų miego arterijų ir kaklo organų (stemplės ir gerklų) pažeidimų ir ūmaus išorinio nukraujavimo nukentėjusysis S. G. mirė, tokiu būdu nužudė du žmones – J. K. ir S. G..

Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012 m. lapkričio 18 d. su broliu A. P. užėjo pas pažįstamus J. K. ir S. G.. jis atsinešė brendžio ir visi išgėrinėjo. 21 val. vakaro jis paskambino A. D. ir pakvietė ateiti. A. D. atėjo po 20-30 minučių ir jie visi toliau išgėrinėjo. Vėliau su J. K. vieną ar kelis kartus ėjo į parduotuvę. Pradžioje jokių konfliktų nebuvo, tačiau po 23 val. A. D. ir J. K. pradėjo ginčytis ir A. D. sudavė J. K., po ko pastarasis nukrito ant žemės, o A. D. kelis kartus sudavė į kūną, spyrė. Jis J. K. bandė pakelti, tačiau šis pradėjo ant jo šaukti ir jis pastebėjo, kad J. K. rankoje turi peilį. Jis norėjo tą peilį atimti ir pradėjo grumtis su J. K.. Besigrumiant, jis sužeidė J. K. tuo peiliu, tačiau dūris buvo negilus. Po to jis tuo peiliu dešine ranka dūrė vieną kartą J. K. į kaklo sritį iš kairės pusės. Taip padarė tikriausiai dėl to, kad buvo išsigandęs bei susijaudinęs. Dūrio metu jis buvo pusiau pritūpęs, o J. K. pusiau sėdėjo. Viskas vyko ant grindų. A. D. buvo kambaryje, viską matė, tačiau į konfliktą nesikišo. Po to kas buvo, jis gerai neatsimena. Pamatęs, ką padarė su J. K., jis labai pasimetė. Lyg ir suprato savo veiksmu, bet nelabai. Jis neatsimena, kas toliau vyko su S. G.. S. G. tuo metu sėdėjo, atsirėmęs į sieną. Neatmeta galimybės, kad jis galėjo nužudyti S. G., tačiau to nepamena. Atsimena tik, kad norėjo pakelti ir išsivesti brolį, kuris gulėjo ant sofos. Po to jis, A. D. ir jo brolis išėjo iš buto ir nuėjo pas jį į namus. Iš kalbų suprato, kad jis nužudė S. G.. Kur liko peilis, kuriuo dūrė, jis negali pasakyti, mano, kad numetė kambaryje. Po įvykio jo namuose visi dar vartojo alkoholį, o vėliau jis grįžo į tą patį butą paimti paliktos brolio striukės, tačiau negalėjo patekti į butą ir tame name aukštu žemiau miegojo iki ryto, o apie 7 val. grįžo namo pas motiną. Po to su broliu ėjo į banką nuimti brolio pinigų ir buvo sulaikytas.

Pirmų apklausų metu davė ne visiškai tikslius parodymus. Jis prisipažino viską padaręs, nes kriminalistai jam sakė, kad bus geriau jei jis prisipažins. Tada jis prisipažino nužudęs abu. Parodymai keitėsi, nes pradžioje jautė psichologinį spaudimą, viskas buvo susipainioję. Pradžioje sakė taip, kaip norėjo išgirsti kriminalistai. Parodymų patikrinimo vietoje metu viską rodė savo noru. Pas jį rasti sužalojimai galėjo atsirasti tik grumtynių su J. K. metu. Kumštis buvo ištinęs dėl to, kad išeidamas iš buto jis kumščiu trenkė į sieną. Daugiau jis su niekuo nesimušė. Vėliau jis A. D. sudavė, nes buvo supykęs, jog dėl pastarojo viskas įvyko.

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. P. parodė apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (2 t., 174-175 b.l.).

Liudytojas K. V. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2012-11-18 su patruliu E. P. apie 23.50 val. iš budėtojų dalies gavo pranešimą, kad triukšmaujama (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu ir pasikėlus į aštuntą aukštą, negalėjo patekti į butų koridorių, kadangi aukštas buvo užrakintas kodine spyna. Per duris jokio triukšmo nesigirdėjo. Jie bandė skambinti prie durų esančius skambučius, tačiau durų jiems niekas neatidarė. Apie tai jie pranešė budėtojui ir išvyko patruliuoti. Tik vėliau sužinojo, kad buvo įvykdyta žmogžudystė, tačiau apie jos aplinkybes nieko nežino.

Liudytojas A. D. parodė, kad A. P. jis pažįsta apie 5 metus, su juo santykiai geri. 2012 m. lapkričio 18 d. apie 21.30 val. jam paskambino A. P. ir pasiūlė kartu išgerti, nes jo brolis A. miega, o J. K. ir S. G. jau girti. Jis nuėjo į butą (duomenys neskelbtini). Bute buvo A. ir A. P., A. miegojo, J. K. ir S. G.. Kažkuriuo metu J. K. pradėjo girtis, kad tarnavo Afganistane. Jis jam priekaištavo, kad koks jis afganistanietis, juk seniai prasigėręs. J. K. tai žeidė, tačiau jam tik žodžiais atsakė, kad jis kalba nesąmones. Bute jis asmeniškai su niekuo nekonfliktavo. Jam būnant niekas su niekuo nesimušė. Pas nieką jis jokių mėlynių nematė. Visi išgėrė butelį viskio ar brendžio, butelį vyno. Visi kiti buvo stipriai apgirtę. Apie 24 val., jis nuėjo į virtuvę, eidamas prasilenkė su iš vonios ar iš tualeto išėjusiu S., kuris taisėsi ar movėsi kelnes ir buvo labai girtas. Tuo metu A. miegojo lovoje. A. ir J. buvo kambaryje. A. sėdėjo ant fotelio prie stalo, o J. vaikščiojo kambaryje prie spintos, ar netoli lovos kur miegojo A. Jam matant jokių muštynių nebuvo. Butas yra vieno kambario ir virtuvės. Jei buvo muštynės, jis galėjo negirdėti, kai buvo virtuvėje, nes kambaryje per televizorių garsiai grojo muzika. Virtuvėje pjaustydamas šokoladukus ar sūrelius atsisuko ir pamatė, kad A. stovi tarpduryje tarp kambario ir koridoriaus. Jis išgirdo kaip kažkas nugriuvo. Pagalvojo, kad griuvo S. Tada jis atsisuko ir pamatė kambaryje tarpduryje stovintį A. Šalia jo stovėjo J. Jie buvo vienas priešais kitą, veidais vienas į kitą ir kažką kalbėjo. Apie ką kalbėjo nesuprato, nes buvo įjungtas televizorius. Jis į juos stovėjo pasisukęs nugara, virtuvėje prie stalo. Po kelių sekundžių jis atsisuko ir pamatė, kad A. traukia peilį J. iš kaklo. Kas tarp jų atsitiko, jis nežino, nes prieš tai jis negirdėjo jokių barnių. J. suklupo. Jis nutarė eiti greičiau iš buto, nes nežinojo, kas gali pasirodyti A., bijojo, kad sužalos ir jį. Eidamas iš buto matė, kad kambaryje ant grindų gulėjo S.. A. buvo pasilenkęs prie S., prie galvos. A. buvo atsisukęs į jį nugara, todėl jis nematė, ką jis darė S. Jis matė, kad A. pasilenkęs prie S. galvos ir kad jo dešinė ranka juda į kairę ir dešinę pusę. A. lovoje nebebuvo. Kaip A. išėjo iš buto, nežino. Prie gulinčio J. buvo kraujo. Jis susirinko alkoholinius gėrimus ir išėjęs į laiptinę iškvietė liftą. Lifto laukė apie 30-50 sekundžių. Belaukiant atėjo A., su kuriuo nuėjo į pastarojo namus (duomenys neskelbtini). Einant A. pasakė, kad „dviejų jau nėra“, ką jis suprato, kad A. nužudė ir S. Namuose buvo A. mama N. D., jo patėvis A. D. ir A. Pas A. bute jie gėrė, begeriant A. pasakė, kad nužudė du žmones. Ėjo kalba apie J. ir S. ir A. pasakė „atrodo aš jį nužudžiau“. Ryte atsikėlus A. jam trenkė kažkokia tai lazda per galvą. Kodėl jis taip padarė, nežino. Pas A. buvo visą naktį ir pusę dienos. Paskui pareigūnai jį paėmė. A. su A. buvo išėję, norėjo eiti į banką, paskui į parduotuvę. Ėjo į banką, nes norėjo nuo A. kortelės pinigų nuimti. Kaip ant jo batų atsirado kraujas, negali paaiškinti, nes po įvykio jis į kambarį nebuvo užėjęs, gali būti, kad A. P. kraują išnešė savo batu į koridorių.

A. D., apklaustas įtariamuoju, savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., 110-119 b.l.)

Liudytojas A. Š. parodė, kad kaltinamojo jis nepažįsta. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2012-11-18, apie 17 val. buvo užėjęs pas kaimynus J. ir S., gyvenančius (duomenys neskelbtini). Pas kaimynus buvo dar vienas rusiškai kalbėjęs asmuo, kurio jis nepažįsta. Jis bute pabuvo trumpai, išgėrė keletą stiklelių ir išėjo. Jam būnant tame bute, jokių konfliktų nebuvo, visi sėdėjo taikiai ir gėrė. Nakties metu jokio triukšmo tame bute jis negirdėjo. 2012-11-19 rytą, einant į darbą, jis pamatė ant laiptų miegantį asmenį, kuris, kaip jam pasirodė, iš vakaro buvo (duomenys neskelbtini). Tas asmuo laiptinėje miegojo apsigaubęs galvą, o rankoje laikė montiruotę. Jis pagalvojo, kad montiruotė reikalinga buvo atidaryti duris, kurios yra užrakinamos. Parodymo atpažinti metu jis tą asmenį atpažino. Vėliau jam paskambino žmona ir pasakė, kad nešdama kaulus šuniui į (duomenys neskelbtini), rado du negyvus žmones. Jis žmonai liepė skambinti policijai.

Liudytoja L. Š. parodė, kad kaltinamojo ji nepažįsta. Ji yra J., kuris gyveno (duomenys neskelbtini) kaimynė ir J. šuniui dažnai nuneša maisto likučių. 2012-11-19, po 11 val. ji J. šuniui nešė maisto, tačiau pabeldus į duris, niekas durų neatidarė. Šiek tiek pravėrusi buto duris, ji pamatė koridoriuje žmogaus kojas. Labiau atidariusi duris pamatė, kad koridoriuje kniūbsčias guli J., o aplink jį daug kraujo. Kambaryje ant žemės kraujo klane gulėjo kitas vyriškis. Tada ji paskambino vyrui, kuris liepė pranešti policijai, ką ji ir padarė. Išvakarėse ji iš J. buto jokio triukšmo negirdėjo.

Liudytoja N. R. parodė, kad kaltinamojo ji nepažįsta. Ji gyvena virš buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau šiame bute gyvenusių kaimynų nepažinojo, tik žino, kad ten gyveno du pagyvenę vyriškiai gana dažnai vartojantys alkoholį. Dažnai iš to buto girdėdavosi triukšmai, keiksmai. 2012-11-18, apie 21 val. Išgirdo iš to buto sklindantį triukšmą – bute buvo girtaujama, garsiai leidžiamas televizorius. Girdėjosi, kad vyriškiai tame bute kalba rusų kalba. Jai pasirodė, kad vienas vyriškis buvo labai aktyviai šnekantis, kažką garsiai aiškino. Tas triukšmas ir klegesys vyko iki 23.30 val. Tuo metu jai pasirodė, kad bute kažkas nuvirto, kaip jai pasirodė stalas, nes girdėjosi stiklų barškesys. Po to ji girdėjo kažkokius keiksmus. Neapsikentusi, apie 23.40 val. apie triukšmą pranešė policijai. Po 5 minučių per langą pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai ir užėjo į namą. Po kelių minučių triukšmas nutilo ir pagalvojo, kad pareigūnai nuramino kaimynus. Po keliolikos minučių išgirdo, kad tame bute lygtai kažkas kažką spardytų ar muštų, tartum girdėjo, kad kažkas sakytų „bolno, chorošo“. Po to viskas nutilo ir ji užmigo. Kiekviename namo aukšte yra kodinė spyna. Jei durys uždarytos, patekti į tą aukštą negalima. Buto savininkas patenka su raktu, o kiti – paskambinę į duris. Ar po jos pranešimo į tą butą buvo patekę policijos pareigūnai, ji nežino.

Liudytojai N. D., A. D. ir A. P. parodymus duoti teisme atsisakė.

Iš 2012-11-19 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad butą sudaro kambarys ir virtuvė. Apžiūros metu kambaryje rasti J. K. ir S. G. kūnai. Virtuvėje rasta striukė su banko kortele A. P. vardu ir pinigine. Rasti ir nukopijuoti rankų pėdsakai. Taip pat kambaryje rasti kruvini batų pėdsakų fragmentai, kurie nufotografuoti (1 t., 8-23 b. l.).

Iš 2012-12-14 specialisto išvados Nr. 140-(6637)- IS1-6993 matyti, kad du rankos pirštų pėdsakai rasti įvykio vietos apžiūros metu 2012-11-19 apžiūrint butą (duomenys neskelbtini) yra palikti A. D. dešinės rankos didžiuoju ir bevardžiu pirštais, vienas delno pėdsakas yra paliktas A. P. dešinės rankos delnu (2 t., 47-48 b. l.).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vietos apžiūros metu bute (duomenys neskelbtini), rasta striukė su banko kortele A. P. vardu ir piniginė (1 t., 25 b. l.).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad A. P. pateikė savo batus (1 t., 183 b. l.).

Iš 2013-05-30 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2012-11-19 įvykio vietos apžiūros metu rasti ir nufotografuoti batų pėdsakų fragmentai palikti ne iš A. P. ir A. D. paimta, o kita avalyne. Tie pėdsakai galėjo būti palikti iš A. P. paimtos avalynės kairės kojos bato pado puspadžio dalimi arba kita avalyne, kurios padų rašto elementų forma, lokalizacija ir tarpusavio išsidėstymas yra toks pat (2 t., 16-23 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant A. P. priklausančio dešinės kojos bato yra žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą gautas S. G. profilis su 99,9999999999 proc. tikimybe. Ant A. D. dešinės kojos bato yra žmogaus kraujas, atlikus DNR tyrimą, gautas S. G. profilis su 99,9999999999 proc. tikimybe. Ant A. P. kairės kojos bato rastas žmogaus kraujas, atlikus DNR tyrimą, gautas J. K. profilis su 99,9999999999 proc. tikimybe (2 t., 40-43 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. G. nustatyti kūno sužalojimai: kaklo pjautinė žaizda su abiejų miego arterijų ir kaklo organų pažeidimais, ūmiu išoriniu nukraujavimu; daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžimai su kraujo išsiliejimu krūtinės ertmėse; kaukolės skliauto ir pamato lūžimai su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais; pasmakrės, nosies nugarėlės, kairio viršugalvio, liežuvio žaizdos; kraujosruva ir nubrozdinimas kairio smilkinio – kaktos – kairės akies vokų srityje; kraujosruvos kairio skruosto – ausies – apatinio žandikaulio kairio kampo srityse, dešinės akies vokų, dešinio peties, krūtinės dešinės, kairio raktikaulio – krūtinkaulio sąnario srities, krūtinės kairės pusės, kairio žasto, kairio dilbio, kairio riešo, kairės plaštakos, dešinio dilbio, dešinės plaštakos, kairės šlaunies srityse; kairės šlaunies nubrozdinimas. Sužalojimai padaryti pjaunančiais daiktais (kaklo, pasmakrės žaizdos) bei bukais kietais – bukabriauniais daiktais (kairio viršugalvio, nosies nugarėlės, liežuvio žaizdos), bukais kietais daiktais (kraujosruvos ir nubrozdinimai), kontakto su kūnu metu, neužilgo prieš mirtį. S. G. kraujyje rasta 2,83 promilių etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti mažiausiai dvidešimčia trauminių poveikių. S. G. mirties priežastis yra kaklo priekinės dalies pjautinė žaizda su abiejų miego arterijų ir kaklo organų (stemplės ir gerklų) pažeidimais, ūmus išorinis nukraujavimas. Nukentėjusiojo mirtis galėjo įvykti 2-3 dienos iki lavono tyrimo pradžios 2012-11-21 11 val. (1 t., 85-92 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. K. nustatyti tokie kūno sužalojimai: kaklo dešinės pusės durtinė – pjautinė žaizda su dešinės miego arterijos ir jos šakų pažeidimais, ūmus išorinis nukraujavimas; kaklo dešinės pusės durtinė – pjautinė akla žaizda; kaklo kairės pusės pjautinė žaizda; dešinės rankos V piršto pjautinė žaizda; dešinių VII ir X-XI šonkaulių lūžimai, nugaros, dešinės blauzdos, kairės rankos II piršto kraujosruvos; nugaros dešinės pusės nubrozdinimas. Sužalojimai padaryti duriančiais – pjaunančiais daiktais (žaizdos) bei bukais kietais daiktais (kraujosruvos ir nubrozdinimas), kontakto su kūnu metu, neilgai prieš mirtį. J. K. lavono kraujyje rasta 3,70 promilių etilo alkoholio atitinka sunkų girtumo laipsnį. Teismo cheminio tyrimo metu kraujyje ir šlapime stipriai veikiančių, nuodingų ir narkotinių medžiagų nerasta. Kadangi nukentėjusiojo lavono tyrimo metu buvo konstatuotos keturios atskiros žaizdos, trys kraujosruvos ir vienas nubrozdinimas, tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais. Nukentėjusiajam kūno sužalojimai padaryti kietais daiktais: žaizdos duriančiais – pjaunančiais daiktais, o kiti (kraujosruvos ir nubrozdinimai) bukais kietais daiktais. J. K. mirties priežastis yra kaklo dešinės pusės durtinė – pjautinė žaizda su dešinės miego arterijos ir jos šakų pažeidimais, ūmus išorinis nukraujavimas. Nukentėjusiojo mirtis galėjo įvykti prieš 2-3 dienas iki jo lavono tyrimo pradžios 2012-11-21, 08.00 val. (1 t., 101-106 b. l.).

Iš 2012-11-19 asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus A. P., ant jo kūno nustatyti šie sužalojimai: du nubrozdinimai kaklo dešinėje pusėje, paraudimas kaklo srityje, nubrozdinimas kairėje pusėje po akimi apatinio voko srityje, nubrozdinimas kaklo dešinėje pusėje, nubrozdinimas dešiniame žaste, nubrozdinimas nugaroje, ties juosmeniu, žaizda ant kario dilbio plaštakoje, ant pirmo delnakaulio patinusi plaštaka tarp 3-4 delnakaulio, paviršinė žaizda ant kairės plaštakos antro piršto, nubrozdinimas kairiame dilbyje, nubrozdinimas dešinio dilbio lenkiamojoje dalyje, kraujosruva ant dešinio žasto alkūnės, nubrozdinimas krūtinės ląstos dešinėje pusėje išoriniame paviršiuje (1 t., 147-152 b. l.).

Iš 2012-11-19 asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus A. P., ant jo kūno nustatyti šie sužalojimai: kaktos ir dešinio smilkinio srityje nubrozdinimas, dešinės plaštakos 5 delnakaulio patinimas (nurodė, jog anksčiau buvo lūžis) ir žaizda po nudegimo dešiniame dilbyje (nurodė, kad apsidegino prieš 5 dienas) (1 t., 154-156 b. l.).

Iš 2012-11-19 asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus A. D., jo viršugalvyje rasta muštinė žaizda (1 t., 158-160 b. l.).

Iš 2012-11-19 asmens kratos protokolo matyti, kad pas A. P. rasti ir paimti du raktai (2 t., 151 b. l.), kurie buvo apžiūrėti (2 t., 152 b. l.).

Iš teismo psichiatrijos skyriaus 2013-09-20 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. P. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus. A. P. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojama psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, dėl psichikos būklės jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jam nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. A. P., atsižvelgiant į jo intelektą, jam būdingas individualias psichologines ypatybes bei jo emocinę būseną (nėra duomenų, kad įvykio metu jis buvo stipraus emocinio susijaudinimo būsenoje), byloje nagrinėjamo įvykio metu galėjo teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus (3 t., 132-135 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Teismas įrodymus vertino remdamasis Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, juos sugretinęs tarpusavyje, teismas konstatuoja, kad A. P. kaltė įrodyta ir jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Pats kaltinamasis teisme duodamas parodymus prisipažino nužudęs J. K.. Neneigia galėjęs nužudyti ir S. G., tačiau tvirtina to neprisimenantis. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu A. P. savo parodymus nuolat keitė. Jo parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Iš karto po sulaikymo 2012-11-19 apklausiamas įtariamuoju jis parodė, kad su J. K. konfliktavo ir peiliu dūrė A. D. (2 t., 159-160 b.l.). Sekančią dieną A. P. parašė nuoširdų prisipažinimą, kad tiek J. K., tiek S. G. nužudė jis (2 t., 161-162 b. l.), tas pačias aplinkybes nurodė ir apklausiamas įtariamuoju 2012-11-20, 2012-11-22, 2012-11-27 (2 t., 164-165, 167-169 b. l.) ir tokius parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., 174-175 b. l.). Tačiau 2013-04-22 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją jau pakeitė savo parodymus ir teigė apie S. G. nužudymo aplinkybes nieko nepamenantis. Tačiau byloje surinktų įrodymų visuma įrodo, jog tiek J. K., tiek S. G. nužudė būtent A. P..

Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo A. D. parodymais, kurie nuo pat pirmų apklausų iš esmės nesikeitė ir kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Šis liudytojas nuo pat pirmųjų apklausų tvirtino nenaudojęs jokio fizinio smurto prieš nužudytuosius ir matęs, kaip A. P. jau ištraukia peilį iš J. K. kaklo bei kaip kaltinamasis buvo pasilenkęs prie S. G. galvos, o dešinė kaltinamojo ranka juda į kairę ir dešinę pusę.

Jokių objektyvių duomenų, kad A. D. būtų naudojęs fizinį smurtą prieš žuvusiuosius, nėra. Apžiūrint A. D., ant jo kūno nerasta jokių sužalojimų, kurie galėjo atsirasti muštynių metu, išskyrus muštinę žaizdą viršugalvyje (1 t., 158-160 b. l.), kuri, tiek pagal A. D., tiek pagal A. P. parodymus galėjo atsirasti jau po įvykio nuo A. P. suduoto smūgio. Tuo tarpu ant kaltinamojo A. P. kūno nustatyti daugybiniai sužalojimai – nubrozdinimai ir kraujosruvos bei patinusi plaštaka (1 t., 147-152 b. l.). Teisme kaltinamasis tvirtino, jog ranką susižalojo trenkdamas kumščiu į sieną, tačiau 2012-11-22 apklausiant įtariamuoju, jis parodė, jog kumštis ištino nuo J. K. į krūtinę suduoto smūgio (2 t., 167 b. l.). Tokius A. P. parodymus atitiktų ir J. K. nustatytų sužalojimų pobūdis, kaip VII ir X-XI šonkaulių lūžimai, kadangi tie šonkaulių lūžiai nustatyti dešinėje pusėje, o smūgis, pagal minėtus parodymus, buvo suduotas kaire ranka.

Kaltinamasis tvirtina neprisimenantis ar kokius nors veiksmus atliko S. G. atžvilgiu, o A. D. parodė, jog nematė, kad kaltinamasis atliktų kokius nors konkrečius smurtinius veiksmus prieš šį nukentėjusįjį. Tačiau iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. G. nustatyti daugybiniai kūno sužalojimai ne tik pjaunančiais daiktais (kaklo, pasmakrės žaizdos) bei bukais kietais – bukabriauniais daiktais (kairio viršugalvio, nosies nugarėlės, liežuvio žaizdos), bukais kietais daiktais (kraujosruvos ir nubrozdinimai), kontakto su kūnu metu, neilgai prieš mirtį (1 t., 85-92 b. l.). Nė vienas iš teisme apklaustų asmenų nenurodė, jog S. G. iki įvykio būtų buvęs sumuštas, liudytojas A. D. teigė nematęs, kad jis būtų mušamas įvykio metu. Tačiau liudytoja N. R. parodė, kad 2012-11-18, apie 21 val. iš (duomenys neskelbtini) išgirdo sklindantį triukšmą – bute buvo girtaujama, garsiai leidžiamas televizorius. Girdėjosi, kad vyriškiai tame bute kalba rusų kalba. Tas triukšmas ir klegesys vyko iki 23.30 val. Tuo metu jai pasirodė, kad bute kažkas nuvirto, kaip jai pasirodė stalas, nes girdėjosi stiklų barškesys. Po to ji girdėjo kažkokius keiksmus. Neapsikentusi, apie 23.40 val. apie triukšmą pranešė policijai. Po 5 minučių per langą pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai ir užėjo į namą. Po kelių minučių triukšmas nutilo ir pagalvojo, kad pareigūnai nuramino kaimynus. Po keliolikos minučių išgirdo, kad tame bute lygtai kažkas kažką spardytų ar muštų. Tokias liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti bylos duomenys: Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad kambaryje netvarka, apversto dvi taburetės, rastas butelis brendžio su nudaužtu kakleliu, liudytojo apklausto policijos pareigūno parodymai apie iškvietimą. Šių nustatytų aplinkybių visuma bei specialisto nustatyti S. G. sužalojimai patvirtina, jog prieš S. G. nužudymo metu buvo naudojamas smurtas. Aukščiau minėtoje 2012-11-22 įtariamojo apklausoje A. P. pats parodė, kad jis S. G. nustūmė ar numetė nuo lovos, gulinčiam spyrė į kūną, po to keliu prispaudė prie žemės ir perpjovė kaklą (2 t., 167 b. l.). Būtent šie parodymai labiausiai atitinka byloje nustatytas aplinkybes.

Liudytojas A. D. tvirtina, jog po to, kai matė A. P. ištraukiant peilį iš J. K. kaklo, jis daugiau nebuvo įėjęs į kambarį. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad J. K. lavonas rastas tarpduryje tarp kambario ir virtuvės, o S. G. – kambario viduryje. Pagal minėto liudytojo parodymus, jis iš kambario į virtuvę išėjo dar prieš tai, kai buvo nužudyti abu asmenys, o eidamas į virtuvę prasilenkė su iš tualeto išėjusiu S. G., kuris movėsi ar tvarkėsi kelnes. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant A. D. dešinės kojos bato yra žmogaus kraujas, kuriame, atlikus DNR tyrimą, gautas S. G. profilis su 99,9999999999 proc. tikimybe (2 t., 40-43 b. l.). Tačiau tokia išvada nepaneigia A. D. parodymų ir iškeltos versijos, kad S. G. kraujas ant jo avalynės galėjo atsirasti išnešus tą kraują A. P. ant savo batų. Tuo labiau, kad įvykio vietos apžiūros metu buvo rasti kruvini batų pėdsakų fragmentai, o pagal 2013-05-30 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) tie pėdsakai galėjo būti palikti iš A. P. paimtos avalynės kairės kojos bato pado puspadžio dalimi (2 t., 16-23 b. l.). Be to, iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant A. P. priklausančio dešinės kojos bato yra žmogaus kraujo pėdsakai, kuriuose, atlikus DNR tyrimą gautas S. G. profilis su 99,9999999999 proc. tikimybe. Ant A. P. kairės kojos bato rastas žmogaus kraujas, o atlikus DNR tyrimą, gautas J. K. profilis su 99,9999999999 proc. tikimybe (2 t., 40-43 b. l.). Taigi A. P. savo avalyne galėjo išnešti tiek S. G., tiek J. K. kraujo pėdsakus, kurie jau vėliau galėjo patekti ir ant A. D. avalynės, net ir neįeinant šiam asmeniui į kambarį po to, kai buvo nužudyti abu nukentėjusieji.

Liudytojo A. D. parodymų teisingumą iš dalies patvirtina ir įvykio apžiūros metu aplinkybė, kad S. G. lavonas rastas gulintis su žemiau kelių nusmukusiomis kelnėmis. Pagal A. D. parodymus, jam einant iš kambario į virtuvę, jis prasilenkė su iš tualeto į kambarį einančiu S. G., kuris movėsi ar užsiseginėjo kelnes, o po to išgirdo, kaip kažkas nugriuvo – jam pasirodė, kad nugriuvo S. G..

A. P. parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs tiek dėl nužudymo aplinkybių, dėl smūgių sudavimo nukentėjusiesiems. Keisdamas parodymus jis negalėjo nurodyti objektyvių priežasčių, kodėl taip darė. Nurodė, kad jam darė poveikį kriminalistai, sakydami, kad jei jis prisipažins, tai bus lengviau. A. P. taip pat nurodė, kad parodymų patikrinimo vietoje metu jam parodė kriminalistai ką rodyti. Peržiūrėjus filmuotą vaizdo medžiagą su matyti, kad policijos pareigūnas neatlieka jokių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jie rodė A. P., ką pastarasis turi parodyti ar pasakyti. Be to, visų veiksmų metu dalyvavo gynėjas, jokių pastabų į protokolą įrašyta nebuvo. Taigi matyti, kad kaltinamasis savo noru parodė apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, kurias patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Todėl kaltinamojo paaiškinimas dėl neva daryto poveikio nėra nei logiškas, nei įtikinamas, tuo labiau, kad A. P. anksčiau buvo teistas 6 kartus, iš jų – 4 laisvės atėmimu ir atliko bausmes laisvės atėmimo vietose, todėl turėjo suprasti, kad už dviejų žmonių nužudymą numatyta griežtesnė bausmė ir jo parodymai vertintini kaip pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti griežtesnės atsakomybės.

Atsižvelgtina ir į tai, jog teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada patvirtina, kad A. P. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus. Šiuo metu jis lėtiniu psichikos sutrikimu taip pat neserga ir dėl psichikos būklės gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Taip pat nėra duomenų, kad įvykio metu jis buvo stipraus emocinio susijaudinimo būsenoje, byloje nagrinėjamo įvykio metu galėjo teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus (3 t., 132-135 b. l.).

Byloje yra nustatyta, kad bute, be nužudytųjų, buvo A. ir A. P. bei A. D.. Tas aplinkybes patvirtina įvykio vietos apžiūros metu rasti ir nukopijuoti rankų pėdsakai, kurie pagal specialisto išvadą, palikti A. P. ir A. D. (2 t., 47-48 b. l.) bei rasta striukė su A. P. daiktais. Jokių duomenų, kad bute būtų buvę kitų asmenų, nėra. Tiek pagal kaltinamojo, tiek pagal liudytojo A. D. parodymus, A. P. miegojo ir jokiuose konfliktuose nedalyvavo. Dėl aukščiau nurodomų motyvų, neturint jokio pagrindo netikėti liudytojo A. D. parodymais, darytina išvada, kad A. P. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė vienas.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Nors iš karto po nusikalstamos veikos padarymo A. P. girtumas nebuvo tikrinamas, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog dar iki nusikaltimo padarymo A. P. dvi dienas vartojo alkoholį ir nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, jog A. P. girtumas neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skiriant bausmę A. P., kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, taip pat į bausmių skyrimo taisykles, numatyta BK 61 straipsnyje.

A. P. anksčiau teistas šešis kartus, niekur nedirbo, nevedęs, į psichiatrinę ir narkologinę įskaitą neįrašytas, psichiatrijos ligoninėje negydytas (3 t., 141, 143 b.l.), sistemingai darė administracinius teisės pažeidimus (3 t., 93-99 b. l.). Jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkiems nusikaltimams (Lietuvos Respublikos BK 11 str.), savo kaltę pripažįsta tik iš dalies. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgtina, jog kaltinamojo padarytas nusikaltimas baigtas, nužudyti du žmonės. Įvertintini konkretūs vykdytojo veiksmai, darant nusikaltimą ir jo elgesys po nusikaltimo padarymo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, į tai, kad anksčiau skirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, kolegija nusprendžia, kad A. P. skirtina BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkto sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytos šios bausmės maksimaliam dydžiui.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Baudžiamojoje byloje taip pat yra pateikta Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, iš kurios matyti, jog kaltinamajam A. P. nagrinėjamoje byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba už 630,00 Lt. BPK 106 straipsnyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus <...>. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nors A. P. gynėjas buvo būtinas BPK 51 straipsnio 3 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais, teismas nusprendžia, jog šios išlaidos iš kaltinamojo neturi būti išieškotos, atsižvelgiant į tai, kad, siekiant užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą kaltinamajam yra būtinas gynėjas net dviem pagrindais ir šiems pagrindams esant negali būti priimtas jo atsisakymas nuo gynėjo. Nesant galimybės pasirinkti turėti gynėją ar ne, nėra pagrindo įpareigoti kaltinamąjį atlyginti ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307-308 str.,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir nubausti laisvės atėmimu 19 (devyniolikai) metų.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2014 m. gegužės 6 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012-11-19 iki 2014-05-05 įskaitytinai, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

A. P. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai nagrinėti (saugomus Visagino policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlyje) (2 t., 51-55 b. l.):

daktiloskopinę plokštelę paimtą 2012-11-19 įvykio vietos apžiūros metu iš buto (duomenys neskelbtini);A. P., A. P., A. D., J. K., S. G. daktiloskopines korteles;vokus su keturiomis tamsiai raudonomis nuoplovomis paimtomis 2012-11-19 įvykio vietos apžiūros metu iš buto (duomenys neskelbtini);lapelį su slaptažodžiu, paimtą 2012-11-19 įvykio vietos apžiūros metu iš buto (duomenys neskelbtini);piniginę ir banko sutartį paimtus 2012-11-19 įvykio vietos apžiūros metu iš buto (duomenys neskelbtini);savadarbį peilį, paimtą 2012-11-19 įvykio vietos apžiūros metu iš buto (duomenys neskelbtini);J. K. daiktus ir drabužius (pora vilnonių kojinių, sportiniai bateliai, laikrodis, trumpikės, marškinėliai, kelnės), kuriuos 2013-12-04 pateikė specialistas S. F.;S. G. drabužius (rudi batai, viena kojinė, trumpikės, kelnės, juodos kelnės, marškinėliai), kuriuos 2013-12-04 pateikė specialistas S. F.;du vokus su S. G. ir J. K. plaukų pavyzdžiais;peilį, rastą 2012-11-20 (duomenys neskelbtini) sąvartyne. kelnes, rastas 2012-11-20 (duomenys neskelbtini) sąvartyne;pirštinę, rastą įtariamojo A. P. parodymų patikrinimo metu 2012-11-21 bute (duomenys neskelbtini).

A. P. – rudos spalvos odinę striukę paimtą 2012-11-19 įvykio vietos apžiūros metu iš buto (duomenys neskelbtini), taip pat: megztinį, džemperį, džinsu ir batus;A. D. – jo pateiktus drabužius: striukę, marškinėlius, megztinį, džinsus, batus bei mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, paimtą 2012-11-19 asmens kratos metu;A. P. – jo pateiktus daiktus ir drabužius: džinsus, megztinį, striukę, mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) su SIM kortele;N. D. – juodosios spalvos striukę, kurią 2012-11-19 pateikė liudytoja N. D.;A. D. – kratos metu 2012-11-19 bute (duomenys neskelbtini), paimtus daiktus: rankšluostį, šviesios spalvos skiautę, vyriškas trumpikes, juodos spalvos puskojines, marškinėlius, kelnes, medžiagines skiautes, trejas džinsines kelnes, džemperį, megztinį, medinę lazdą ir kelnes, kurias 2012-11-19 pateikė liudytojas A. D..

Raktus, paimtus 2012-11-19 asmens kratos metu pas A. P., nesant teisėtų savininkų prašymo grąžinti, sunaikinti.

Nuosprendis apeliacine tvarka gali būti skundžiamas per 20 dienų, Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą. Suimtiems nuteistiesiems terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.