Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-06-04 · Byla Nr. N-63-3567-10

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-04
Bylos Nr.
N-63-3567-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63-3567/2010Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.3; 45.4.7(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Kelmės rajono apylinkės teismas V. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 2700 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir septyniems mėnesiams, o už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą - 100 litų baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinės jam paskirtos administracinės nuobaudos - 2700 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir septyniems mėnesiams. Nuobaudos paskirtos už tai, kad 2009 m. gegužės 2 d. jis vairavo automobilį, būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis 1,89 promilių girtumas), neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Teismas įvertino policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, asmens blaivumo testo rezultatus, pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo. V. J. atstovė neginčijo, kad automobilį jis vairavo, būdamas neblaivus, tačiau nurodė, kad jis vairavo būtinojo reikalingumo būklėje, skubiai važiavo į pagalbą sergančiai žmonai. Teismas įvertino ATPK 17 straipsnio nuostatas, nurodė, kad tam, jog būtinojo reikalingumo aktas būtų teisėtas, reikia tam tikrų įstatyme nurodytų sąlygų, viena kurių yra ta, kad iškilęs pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Atstovė pateikė medicininius pažymėjimus (b.l.58-60), patvirtinančius, kad V. J. sutuoktinė L. J. 2009 m. gegužės 2 d., 12 val., kreipėsi į Tauragės UAB „ Šeimos medicinos klinika“ dėl ligos, jai buvo suteikta pagalba ir ji išleista į namus ambulatoriniam gydymui. Tačiau teismas pažymėjo, kad medicininis pažymėjimas išduotas ne gydytojų komisijos, nėra duomenų, kad ligonė buvo labai sunkioje būklėje, negalėjo išsikviesti greitosios medicinos pagalbos ir pan., todėl konstatuoti, kad V. J. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad transporto priemonės vairavimas, esant vidutinio girtumo laipsnio, yra pavojingiausias Kelių eismo taisyklių pažeidimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, jog V. J. jokių įrodymų, kad jo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta, nepateikė. Atstovės teiginys, kad 2009 m. pradžioje V. J. jai pasakė, jog automobilis yra apdraustas ir žadėjo teismui pateikti draudimo polisą, įvertintas kritiškai, kadangi pažeidimas padarytas 2009 m. gegužės mėnesį, neaišku, apie kokio automobilio draudimą buvo kalbama 2009 m. pradžioje ir kaip tai susiję su šia byla.

Teismas laikė įrodytu, kad V. J. pažeidė KET 14 ir 238 punktų reikalavimus. Pažymėta, kad bylos nagrinėjimo ir nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas vieneriems metams, terminą skaičiuojant nuo pažeidimo padarymo dienos (b.l.6).

V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė įvertinta tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Teismas nurodė, kad V. J. vairuotojo stažas yra nuo 1998 metų, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis baustas 9 kartus (tame tarpe du kartus už vairavimą esant neblaiviam), tai rodo, kad anksčiau taikytos poveikio priemonės reikiamo poveikio jam neturėjo.

II.

V. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad žmona, su kuria jis kartu negyvena, be jo žinios susitarė su advokatu dėl jo atstovavimo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jo niekas neinformavo, todėl jis negalėjo pateikti teismui įrodymų bei paaiškinimų, suderinti gynybos pozicijos su advokatu (buvo pažeistos jo teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje, Administracinių bylų teisenos įstatymo 53, 73 straipsniuose, 78 straipsnio 1 dalyje). Nežinodamas apie Kelmės rajono apylinkės teisme pradėtą procesą, apeliantas nurodo negalėjęs pranešti teismui apie savo adreso pasikeitimą. Apeliantas pažymi, kad su vėliau Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu jis nesutiko, nurodydamas, kad šį dokumentą turi surašyti pradėjusi administracinį procesą institucija - Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, šio protokolo nematė ir jo kopijos negavo, todėl nežinojo apie jame nurodytą bylos nagrinėjimo laiką (tai nurodoma policijos pareigūnės D. E. tarnybiniame pranešime). Apeliantas mano, kad 2009 m. spalio 30 d. nutarime pratęsti bylos nagrinėjimo terminą nenurodžius pagrindų, numatytų ATPK 35 straipsnyje, šis nutarimas yra neteisėtas. Tai, kad 2009 m. spalio 30 d. administracinio teisės pažeidimo medžiaga buvo ir Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, ir Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, apeliantas vertina kaip rimtą teisės pažeidimą (tuo metu Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate priimtas nutarimas pratęsti bylos nagrinėjimo terminą). Apeliantas nurodo, kad advokatas pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius jo sutuoktinės L. J. staigų susirgimą ir būtinumą jam skubėti į namus (jis su draugu buvo išvykęs žvejoti, vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau, žinodamas apie sutuoktinės sunkią ligą, nepaisydamas neblaivumo, išvyko pas ją, nes manė, kad niekas kitas jai nepadės). Apeliantas teigia padaręs pažeidimą būtinojo reikalingumo sąlygomis. Nurodo, kad medicininis pažymėjimas pateikti teismui Tauragės medicinos įstaigoje niekada nerašomas gydytojų komisijos, jis rašomas tik medicininę pagalbą suteikusio gydytojo, nurodant ligos kodą. Apelianto manymu, teismas paskubomis išnagrinėjo bylą, pažeidė ATPK 248 straipsnį, ATPK 280 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktus, nepagrįstai neišsiaiškino, kokios aplinkybės lėmė pažeidimo padarymą. Apeliantas paaiškina, kad apie skundžiamo teismo nutarimo priėmimą jį informavo bendradarbis.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu teismo nutarimu V. J. paskirtos administracinės nuobaudos už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje bei 126 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. ATPK 123 straipsnio 5 dalis (2007 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. X-1381 redakcija) numato, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo 80 iki 120 litų, ATPK 126 straipsnio 4 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) – transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) <...> neblaivumo (girtumo) laipsnis, <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 iki 3000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

V. J. neneigia padaręs nurodytus pažeidimus, kurių padarymą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, tačiau pažymi, kad jis nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, neblaivus vairavo automobilį, nes reikėjo vykti pas staiga susirgusią sutuoktinę (būtinojo reikalingumo situacijoje). Apeliantas taip pat nurodo, kad 2009 m. spalio 30 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą turėjo surašyti ne Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (pradėjusi procesą institucija).

ATPK 281 straipsnio 2 dalis numato, kad šio kodekso 119, 122–130, 130², 131, 132, 133, 134, 136², 142⁴–142⁸, 142¹⁰ straipsniuose, 145 straipsnio antrojoje dalyje, 148 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylos gali būti nagrinėjamos pagal pažeidimų padarymo vietą, pažeidėjo gyvenamąją vietą arba pagal transporto priemonių įskaitos vietą. Kadangi šiuo atveju pažeidimai buvo užfiksuoti kaip padaryti Kelmės rajone, o pažeidėjas nurodė gyvenantis Tauragės mieste, konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą pagrįstai surašė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas (policijos pareigūnės D. E. tarnybiniame pranešime paaiškinama, kad tai padaryta siekiant išvengti didesnių išlaidų, efektyviau ir greičiau pašalinti teismo nurodytus administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumus; b.l. 9), o bylą išnagrinėjo Kelmės rajono apylinkės teismas. Kadangi 2009 m. spalio 30 d. nutarimu administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas iki vienerių metų, terminą skaičiuojant nuo pažeidimo padarymo dienos (b.l. 6), apeliantui paskiriant administracines nuobaudas Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu, administracinių nuobaudų skyrimo terminai nebuvo pažeisti.

Iš policijos pareigūnės D. E. 2009 m. spalio 30 d. tarnybinio pranešimo (b.l. 9) matyti, kad V. J. dalyvavo Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, teisės ir pareigos jam buvo išaiškintos, tačiau pasirašyti protokole ir paimti protokolo nuorašą jis atsisakė. Protokole buvo nurodyta bylos nagrinėjimo vieta ir laikas. Įteikti šaukimą į teismo posėdį V. J. nepavyko (b.l. 38, 42, 46), policijos pareigūnės A. S. 2009 m. gruodžio 7 d. tarnybiniame pranešime (b.l. 43) paaiškinama, jog šaukimą įteikti buvo vykta ne kartą, tačiau durų niekas neatidarė, o telefonu V. J. nurodė, kad yra išvykęs iš Tauragės (b.l. 47). Policijos pareigūno R. L. tarnybiniame pranešime (b.l. 48) nurodoma, kad V. J. namuose neradus, pranešimas apie 2009 m. gruodžio 16 d. teismo posėdį buvo įteiktas buvusiai jo žmonai L. J., kuri nurodė, jog V. J. apie įvyksiantį teismo posėdį žino. Apie savo adreso pasikeitimą V. J. teismui nepranešė (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnis). Nustatęs išdėstytas aplinkybes, kad šaukimas buvo įteiktas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytu adresu jo žmonai, be to, byloje dalyvaujant šio asmens atstovei advokatei A. Ž., teismas pagrįstai padarė išvadą, kad apie 2009 m. gruodžio 16 d. teismo posėdį V. J. pranešta tinkamai, ir, negavus iš V. J. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad nors apeliantas nurodo automobilį neblaivus vairavęs dėl būtinojo reikalingumo, būtinybės vykti pas staiga susirgusią žmoną, aptariamas ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytas pažeidimas, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, Kelmės rajone buvo padarytas 2009 m. gegužės 2 d., 16.39 val., tuo tarpu pagal pateiktą medicininį pažymėjimą L. J. į UAB „Šeimos medicinos kliniką“ Tauragėje dėl medicininės pagalbos suteikimo buvo atvykusi jau minėtos dienos 12 val. (b.l. 60). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra duomenų, kad ligonė buvo labai sunkioje būklėje, negalėjo išsikviesti greitosios medicinos pagalbos ir pan., todėl šią informaciją laikyti pakankama ir konstatuoti, kad V. J. veikė būtinojo reikalingumo būklėje, nėra pagrindo.

Išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas