- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-05
- Bylos Nr.
- 1-144-668/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-01076-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Kaltinamasis
- E. P.
- Nukentėjusysis
- N. U.
- Advokatai
- Mindaugas Vagonis
- Kategorijos
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 2.4.1.1Teisė apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka (BPK 312 str.)
- 2.4.1.2Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorui Kaziui Skėrui, kaltinamajam E. P., jo gynėjui advokato padėjėjui Mindaugui Vagoniui, nukentėjusiajam N. U., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. 2012-08-08 d. apie 7.20 val. viešoje vietoje –(duomenys neskelbtini) namo, Kaune, priėjęs prie automobilio ,,M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo N. U., pro pravirą automobilio langą, nieko nesakęs, sugriebė šiam už megztinio ir, timptelėjęs link savęs, vieną kartą kumščiu sudavė N. U. į veidą, tuo jis padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairiame žande, dešinio smilkininio žandikaulio sąnario sumušimą, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis E. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) namo pirmoje laiptinėje, kur yra įrengęs apšvietimą. Prie laiptinės tos laiptinės gyventojai stato automobilius ir moka už elektrą, sunaudojamą apšviesti aikštelei, kur statomi automobiliai. Kas atvažiuoja, tas ir pastato automobilį. Tvarko kiemą, kasa sniegą. Nukentėjusysis nuomojo butą ketvirtoje laiptinėje, prie kurios yra didesnė aikštelė, tačiau pradėjo prie jų laiptinės statyti savo automobilį, sakė, kur nori, ten statys. 2012-08-08 nukentėjusysis ėjo į automobilį, kaltinamasis pavažiavo atbulas, kad su juo pasikalbėti, kiek tai tęsis. Kaltinamasis greitai nevažiavo, nes kieme atbuline eiga nebuvo galima greitai važiuoti, rankomis nemosikavo. Seniai name gyvena, su visais gerai sugyvena, jokių problemų nebuvo. Dar ten dirbo valytoja. Nukentėjusiojo ėjo paklausti, kada jis baigs kenkti jų laiptinėj, tai buvo ne pirmas kartas, prieš tai jam ir per balkoną sakė, kad daugiau nestatytų. Nepriėjęs iki automobilio sakė, kiek čia galima statyti automobilį. Nukentėjusysis atsakė, kad dar parodys. Dabar suprato, ką parodys, kad parašė pareiškimą policijai. Tvirtina, kad nukentėjusiajam smūgių nesudavė. Jeigu būtų davęs, tai būtų sudavęs. Žmonėms netrikdė jokios rimties. Pasakė žodžiu. Nukentėjusysis įsijungė bėgį ir išvažiavo. Jo automobilis stovėjo antroje juostoje, ten galima laisvai išvažiuoti. Atvažiavo žmogus gyventi ir ką nori, tą daro. Jeigu būtų norėjęs kenkti, tai būtų ką nors mašinai padaręs, bet tokių minčių nebuvo. Jeigu būtų jį mušęs, būtų valytoja Eugenija mačiusi. Kaip jis nukentėjusiajam sakė, šis ėjo prie automobilio, apsižodžiavus, jis sėdo į automobilį ir išvažiavo. Žodinio konflikto metu nukentėjusysis jam grasino, sakė jam parodys, dar pašokdins. Bendraujant su nukentėjusiuoju, gal jo balsas ir buvo ryškesnis. Jų pokalbis buvo 7 ryto, tik valytoja valė, niekas nieko daugiau nedarė. Po mėnesio, kaip nukentėjusysis vėl čia pastatė automobilį ir kaimynai arčiau pastatė automobilį, jis išsikvietė policija, kad užstatė jo automobilį, nors ir galėjo išvažiuoti.
Nukentėjusysis N. U. parodė, kad tą rytą išėjo į budėjimą, išnešė šiukšles. Kaltinamasis pravažiavo, žvilgsniai susitiko. Jis nuėjo prie savo automobilio, kuris stovėjo prie jo laiptinės, prie pat kampo. Užvedęs automobilį, atsidarė langą, kad galėtų parūkyti. Stebėjo, kaip kaltinamojo automobilis važiuoja atbuline eiga. Galvojo, kad kažką namie paliko, net nesuvokė, kad prie jo automobilio eis. Nepavažiavo, tik ketino važiuoti. Pastatė automobilį pusė metro nuo mašinos, priėjo prie jo ir per atvirą langą timptelėjo jį už vasarinių marškinėlių. Nukentėjusysis suprato, kad kažkas bus, traukėsi ir be jokių žodžių gavo smūgį. Buvo suduotas smūgis su rankos kumščiu į veidą, į žandą. Sudavė vieną kartą, gal buvo keiksmažodžių. Sakė, kiek jis gali statyti mašiną prie jo laiptinės. Išsigandęs atsakė, kad kur jam reikia, ten ir statys. Buvo girdėjęs, kad ar tai kaltinamasis, ar kaimynė iš balkono sakė, kad nestatyti automobilių, bet realiai, jeigu nėra vietos prie jo laiptinės, kur nori, ten gali statyti. Jo laiptinė nėra atskira nuo to penkiaaukščio, kur būna laisva vieta. Jeigu pas jį būna laisva vieta, visada stato prie savo laiptinės ir piktybiškai ten nestato. Jeigu nėra kur pastatyt, tada stato ten, kur randa laisvą vietą. Jam pasirodė, kad kaltinamasis dar kartą nori prieiti, tada, įjungęs atbulinę pavarą, skubiai išvažiavo į darbą. Dirba nuo 7:30 val., negali vėluoti, nes dirba klinikose. Buvo išsigandęs ir nuo jo pabėgo. Nuvažiavęs į darbą, pasiskambino 112 ir klausė, ką jam daryti. Sakė, jeigu nukentėjo, kreiptis į gydymo įstaigą. Nuėjęs į priėmimo skyrių, pasidarė nuotrauką. Išoriškai jokių žymių nebuvo. Buvo žando patinimas ir skausmingas dešinys žandikaulio sąnarys, kadangi į tą vietą buvo smūgis ir skausmas ten perėjo. Buvo sunku kramtyti kietą maistą, jautė skausmą. Jo darbas yra intensyvus, gal dėl to nenuvažiavo pas ekspertus. Išrašus nusivežė ir išoriškai nieko nebuvo matyti, tik nedidelis patinimas, hematomų nebuvo. Matė, kad valytoja buvo, šlavė. Be valytojos daugiau nieko nematė. Po mėnesio buvo atvejis dėl užstatyto automobilio, kaip jis sako, kad buvo galima išvažiuoti, tai buvo jo automobilis apstatytas iš abiejų pusių, todėl kvietė policiją. Jiems turbūt nepatiko, kad jis vėl čia stovi ir nutarė užstatyti tą automobilį. Policija atvyko. Jis išėjo iš laiptinės. Sakė, gal gali automobilį patraukti, jis pajudėjo iš vietos nekreipdamas dėmesio į policijos pareigūnus. Šiuo atveju norėjo, kad patrauktų automobilį ir jis galėtų išvažiuoti į darbą. Buvo pokalbis su tyrėja dėl susitaikymo. Atsiprašęs iš darbo atvyko ir laukė kaltinamojo, bet šis neatvyko. Antrą kartą jis vėl neatvyko, jo laukė apie valandą laiko, išėjo iš darbo, derinosi. Byla atėjo į teismą, per tą laiką jie nesusitiko, buvo dvi progos taikytis, bet nepavyko susitikti. Nebuvo jokio kiemo susitikimo, nekas neaiškino, kur statyti automobilius. Tame kieme jis gyvena 7-8 metus, vidaus taisyklių jam niekas neaiškino. Būtų sutikęs taikytis tuos du kartus, bet jis neatvyko. Dabar negali pro jo laiptinę praeiti, jaučia baimę su juo susitikti, jeigu niekur nėra laisvų vietų, o prie jo laiptinės yra laisva vieta stato kitur, nes jam psichologiškai yra sunku. Eidamas į parduotuvę eina aplink namą, kad vengti kontaktų su kaltinamuoju. Kaltinamasis, prie jo priėjęs, sudavė smūgį ir pasakė pora keiksmažodžių. Nukentėjusysis nuvažiuodamas pasakė, kad dabar turės problemų. Turėjo omenyje, kad bus teisiškai sprendžiama. E. P. buvo agresyviai nusiteikęs nukentėjusiojo atžvilgiu, buvo pakeltas tonas. Kaltinamasis buvo pasakęs, kad, jei dar kartą pastatys, gaus į snukį. Tą dieną po įvykio savijauta buvo nenormali, buvo išsigandęs, nežinojo ką daryti. Ėjo budėti į skyrių ir turėjo savo laiką aukoti apžiūrai, tyrimams. Vienu metu norėjo skambinti policijai, bet pagalvojo, ką padarysi, kas čia ką matė ir nuvažiavo. Po įvykio buvo išsigandęs, skausmas atsirado gal po 40 minučių, gal valandos. Kitą dieną važiavo į policiją, nes tą dieną budėjo.
Ekspertė S. B. parodė, kad, suduodant smūgį į kairę pusę, kad būtų padarytas dešinys sąnario sumušimas, ne visais atvejais būna diagnozuojama tokia patologija, bet teoriškai galima, nes suduodant į kairį žandą, kadangi apatinis žandikaulis paslankus dėl jo šoninio judesio gali net lūžis įvykti. Skaitinės išraiškos smūgio jėgai pasakyti negali, bet turi būti pakankama. Tam, kad įvyktų lūžis, smūgis turi būti pakankamai stiprus, o čia susidarė vienoje pusėje kraujosruva, o kitoje pusėje sąnario sumušimas dėl šoninio žandikaulio poslinkio, judesio, jėga pakankama, kad išsivystytų poodinė kraujosruva, jėgos dydžio pasakyti negali. Sudavus smūgį į kairę veido pusę, išoriškai gali ir nesimatyti, bet šiuo atveju gydytojai aprašo, kad buvo poodinė kraujosruva kairiame žande. Išoriškai gali net nesimatyti, o realiai pas jį buvo nustatyta kairiame žande poodinė kraujosruva ir sąnario sumušimas. Kramtomieji visi raumenys dalyvauja kramtyme, čia kokiame kramtomajame raumenyje yra hematoma nėra įvardinta. Skausmą turėjo pajusti iš karto, bet jau smūgio sudavimo vietoje, ten kur susiformavo kraujosruva, sąnario sumušimas gali išsivysti iš karto ir vėliau, tai priklauso nuo sumušimo apimties.
Liudytoja D. Ž. parodė, kad N. U. pažįsta, jis jos bendradarbis, dirba Kauno klinikose skubios pagalbos skyriaus bendros praktikos slaugytoja. Atėjo N. U. iš kito skyriaus ir sakė, kad yra sumuštas. Ji dirbo registratūroje, jeigu kreipiasi žmogus jie apie įvykį praneša policijai, todėl ji pranešė policijai. N. U. norėjo užsirašyti pas gydytoją, pasakė, kad yra sumuštas. Prieš darbą buvo kažkoks konfliktas. Jų tikslas perduoti policijai, kaip faktą, kad sumuštas žmogus. Visus įvykius perduoda policijai, jeigu pasako, kad yra sumuštas. Pranešė, kad buvo sumuštas veidas, gavęs į kairį žandikaulį, paraudimas, patinimas, bet neprakirsta. Matė, kad yra patirtas smūgis. Nepamena, ką paaiškino B. U., labai seniai įvykis buvo. Labai retas atvejis, kad daktaras būtų sumuštas. Jie nesigilina. Pranešė policijai užregistravo ir viskas. Perdavė terapeuto konsultacijai. Pirma terapeutas apžiūri, po to rentgenogramą daro, po to ateina konsultantai, pasėkoje duoda išrašą. Skambina tam tikru numeriu į VPK, prašo sujungti su komisariatu pagal įvykio vietą, kur buvo sumuštas. Pasako, kad atvyko sumuštas žmogus, kokios pareigos, vardą pavardę, gimimo metus, telefoną, adresą, aplinkybes, kas sumušė. Jiems nereikia sakyti, kaip viskas vyko, neprivaloma sakyti, kokie asmenys sumušė, kartais sako, kad aplinkybes neaiškios. Gal ji pati asmeniškai interpretavo, kad iš matymo pažįstami asmenys sumušė. Smūgis buvo aišku, kad vieno žmogaus. Kaip išsireiškė – daugiskaita ar vienaskaita, nepamena. Policijai sakė, kad jis yra sumuštas vieno ar kelių asmenų, gal skubėdama taip pasakė.
Liudytoja E. B. parodė, kad dirba kiemsarge, čia yra jos darbo vietos kaimynai. Jos teritorija yra V. Krėvės pr. 67, 69, 61. Šlavė kiemą, gal prieš metus laiko rugsėjo, rugpjūčio mėnesį. Jokių įvykių, tik stovėjo, kalbėjosi šie salėje esantys vyriškiai. Liudytoja nuo jų buvo 20-30 metrų atstumu. Ji tik užmetė akį, dirbo savo darbą, valė teritoriją. Negali kategoriškai pasakyti, kad tai tie patys asmenys buvo. Nieko netipiško nebuvo. Nieko tokio nepastebėjo. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tuomet geriau viską prisiminė. Jų bendravimas nepasirodė agresyvus. Tai buvo nieko neišsiskiriantis pokalbis. Nematė, kad kaltinamasis savo kaimynui būtų sudavęs smūgį. Nekreipė dėmesio į jų bendravimą, dirbo toliau. Į tolį mato gerai, tik skaitymui reikalingi akiniai. Jos klausa gera.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 201-10-29 protokole užfiksuota, kad nukentėjusiajam N. U. buvo pateiktos 6 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis davė parodymus. N. U. iš jam pateiktų atpažinti asmenų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2. N. U. parodė, kad nuotraukoje Nr.2 yra vyriškis 2012-08-08 apie 07.15 prie (duomenys neskelbtini) namo Kaune jam vieną kartą sudavęs kumščiu į veido sritį. Nuotrauka Nr.2 yra E. P. (b. l. 26-27).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2506/12(02) nurodyta, kad N. U. padaryta poodinė kraujosruva kairiame žande, dešinio smilkininio žandikaulio sąnario sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai ranka, 1 ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2012-08-08 (b. l. 29).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. KG83/12(02) nurodyta, kad N. U. konstatuota poodinė kraujosruva kairiame žande, dešinio smilkininio žandikaulio sąnario sumušimas, padaryti kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai 2012-08-08. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti ir ranka, smūgiuojant kumščiu pro atvirą a/m langą nukentėjusiajam sėdint a/m prie vairo. Dešinio smilkininio žandikaulio sąnario sumušimas galėjo įvykti dėl smūgio į kairį žandą, apatinio žandikaulio šoninio poslinkio metu (b. l. 33-34).
N. U. 2012-08-09 pareiškime užfiksuota, jog 2012-08-08 apie 07.20 val. prie (duomenys neskelbtini) namo pareiškėjui nepažįstamas vyriškis, išlipęs iš automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo iš priekio buvo užblokavęs automobilį „Mitsubishi Galant“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo N. U., pro atvirą automobilio langą, nieko nesakęs sugriebė už megztinio ir timptelėjęs link savęs, vieną kartą kumščiu sudavė N. U. į veidą (b. l. 4).
Pagal BK 284 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šias normas, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Įžūlūs veiksmai, kuriais gali būti realizuojama aptariamo nusikaltimo objektyvioji pusė – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, žmogaus laisvės apribojimu, masinio renginio nutraukimu, transporto eismo sustabdymu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir kitais įžūliais veiksmais. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Visais atvejais, kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. būtina nustatyti, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką, tai yra kad kaltininko veika turėjo tam tikrų neigiamų padarinių visuomenei.
Nors kaltinamasis E. P. neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti ir nesiremti nukentėjusiojo N. U. parodymais, kad, jam sėdint savo automobilyje, kaltinamasis priėjęs per atvirą langą timptelėjo jį už vasarinių marškinėlių, o nukentėjusiajam traukiantis, kaltinamasis, nieko nesakydamas, sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veidą. Kad nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis, patvirtino ir ekspertė S. B., kuri parodė, kad pas nukentėjusįjį buvo nustatyta kairiame žande poodinė kraujosruva ir sąnario sumušimas, nors išoriškai sužalojimų gali net nesimatyti. Liudytoja D. Ž. parodė, kad, jai dirbant Kauno Klinikų registratūroje, iš kito skyriaus atėjęs N. U. ir sakė, kad yra sumuštas. Matė, kad yra patirtas smūgis. Policijai pranešė, kad N. U. buvo sumuštas veidas, gavęs į kairį žandikaulį, paraudimas, patinimas, bet neprakirsta.
E. P. nusikalstamus veiksmus atliko viešoje vietoje – prie namo laiptinės, adresu V. (duomenys neskelbtini), dėl menkaverčio preteksto –automobilio statymo, priėjęs prie automobilyje sėdinčio nukentėjusiojo N. U., pro pravirą automobilio langą, nieko nesakęs, sugriebė šiam už megztinio ir, timptelėjęs link savęs, vieną kartą kumščiu sudavė N. U. į veidą, tokiu savo chuliganišku elgesiu šiurkščiai pažemino nukentėjusįjį, jį išgąsdino ir taip sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį.
Pats kaltinamasis nepateikė jokių pagrįstų duomenų, leidžiančių abejoti nukentėjusiojo parodymais, surinktais rašytiniais įrodymais, todėl kaltinamojo savo kaltės neigimą teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma leidžia teigti, kad kaltinamasis E. P. viešoje vietoje – prie daugiabučio gyvenamojo namo, tyčia, nesant tam pagrindo, kilus nepagrįstam nepasitenkinimui dėl nukentėjusiojo automobilio statymo, taigi, pasinaudodamas menkaverte dingstimi, pavartojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusiajam buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo veiksmai viešoje vietoje – šalia daugiabučio gyvenamojo namo, kur nuolat vaikšto gyventojai ir, tik dėl ankstaus meto tuo metu nebuvo žmonių, vertintini kaip prieštaraujantys moralės ir pagarbos vienų kitiems principams, kuriais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šiais įžūliais veiksmais kaltinamasis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl kaltinamojo E. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis E. P. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, yra neteistas (73), neturi administracinių nuobaudų (b. l. 72), į psichiatrinę įskaitą neįrašytas (b. l. 69), priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 71). Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už įstatymo sankcijoje numatytą vidurkį.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 74,94 litų, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo E. P. žalą už nukentėjusiojo asmens gydymą. Civilinis ieškinys yra pagrįstas duomenimis apie nukentėjusiam suteiktas medicinines paslaugas ir jų kainą, todėl tenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendė:
E. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir nuteisti 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, jeigu tuo metu nėra būtina išvykti dėl darbo (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą).
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš E. P. Kauno teritorinei ligonių kasai 74,94 (septyniasdešimt keturis litus 94 ct) turtinės žalos atlyginimą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.