- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-03
- Bylos Nr.
- P-146-80-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. D., H. A.
- Kategorijos
- 80.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. J. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-1670-12/2005 pagal pareiškėjų A. D. ir H. A. prašymą dėl termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Pareiškėjos A. D. ir H. A. prašymu dėl termino atnaujinimo (b. l. 4-5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamos atnaujinti terminą paduoti prašymą nuosavybės teisėms atkurti ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikti.
Nurodė, kad jų senelis A. D., kuris jau yra miręs, iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą - (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisėmis valdė žemę. Nurodė, kad jo duktė, pareiškėjų mama, M. V. yra mirusi. Į A. D. turėtą nuosavybę pretenduoja pareiškėjos ir jų brolis A. V.. Pažymėjo, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymą, pareiškėjos yra žemės paveldėtojos, tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracija atsisako atkurti nuosavybę į minimą žemę, motyvuodama tuo, kad yra praleistas įstatymo nustatytas terminas pateikti prašymą dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo. Nurodė, kad šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių. A. D. 2000 m. kovo 5 d. einant šaligatviu buvo partrenkta automobilio ir patyrė sunkią traumą, dėl ko visus metus turėjo gydytis, gavo invalidumą. H. A. slaugė seserį, jai padėjo. Dėl to pareiškėjos susitarė su broliu A. V., kad jis sutvarkys senelio – A. D. nuosavybės atkūrimą. Nurodė, kad jos visus giminystę įrodančius dokumentus atidavė broliui A. V. ir tik dabar sužinojo, kad A. V. jas apgavo ir joms nepranešė, kad A. D. nuosavybę atkūrė savo vardu ir svetimos moters V. A. vardu (b. l. 4-5).
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į prašymą dėl termino atnaujinimo (b. l. 13-14) nurodė, kad vienos iš pareiškėjų liga galėtų būti pateisinama priežastimi ir dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo neprieštaravo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 15 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. I-1670-12/2005, kurioje nutarė patenkinti pareiškėjų prašymą ir atnaujinti įstatymo praleistą terminą pateikti prašymą ir kitus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus į buvusio savininko A. D. turėtą žemę (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymą (2004 m. spalio 12 d. Nr. IX-2490), kuriame nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Teismas nurodė, kad pareiškėjų pateikti argumentai dėl termino atstatymo įrodyti pateiktais rašytiniais įrodymais: invalidumo pažymėjimu Nr. 595941, medicinine pažyma, išrašu iš ekspertizės akto (b. l. 6-9). Nurodė, kad iš bylos medžiagos (b. l. 24-28) matyti, jog pareiškėjos gali pretenduoti į A. D. turėtą žemę (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjų brolis A. V. 2001 m. gruodžio 28 d. pateikė prašymą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl senelio A. D. turėtos nuosavybės, buvusios (duomenys neskelbtini). Prašyme, nurodytoje pretendentų į žemę grafoje, jis buvo nurodytas kaip vienintelis paveldėtojas (b. l. 24). Konstatavo, kad tokiu atveju galėjo būti pažeistos pareiškėjų teisės į prašomą atkurti nuosavybę.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuosavybės atkūrimo procesas jau buvo pradėtas atkuriant pareiškėjų brolio A. V. teises į senelio A. D. turėtą nuosavybę ir į tai, kad pareiškėjas dėl ligos negalėjo laiku pateikti prašymų ir kitų dokumentų atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. D. turėtą nuosavybę, taip pat į tai, kad institucija, tvarkanti nuosavybės atkūrimą, tinkamai neišsiaiškino galimus pretendentus į atkuriamą nuosavybę, šias aplinkybes laikė svarbiomis ir konstatavo, kad pareiškėjos pateikti prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir kitus papildomus dokumentus įstatymo nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių.
III.
T. J. prašymu dėl proceso atnaujinimo prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-1670-12/2005.
Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartis Nr. I-1670-12/2005 priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas. Pažymi, kad P. V. buvo jos ir pareiškėjų tėvas, o M. V. tėvas buvo A. D.. A. D. iki žemės nacionalizacijos Vilniaus rajone, Karklėnų kaime, nuosavybės teisėmis valdė 10 ha dydžio žemės sklypą, tačiau 1968 m. rugpjūčio 9 d. mirė. Dėl to pagal piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnį ji ir pareiškėjos yra minėtos žemės paveldėtojos ir turi lygias teises į A. D. žemę. Pabrėžia, kad sprendžiant bet kokius nuosavybės atkūrimo klausimus apie tai turi būti informuota. Neįtraukus jos į bylos procesą, buvo pažeistos jos teisės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas.
Proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą), griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir tvarkos. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Pagal šio skirsnio nuostatas procesas gali būti atnaujintas jei prašymą pateikė turintis tokią teisę subjektas (ABTĮ 154 straipsnis), prašymas paduotas įstatyme numatytu pagrindu (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis) ir per įstatymu nustatytą terminą (ABTĮ 154,155,156 straipsniai).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 158 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Jei prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus įstatymu nustatytą terminą, tokį prašymą teismas gali nagrinėti iš esmės tik tuo atveju, jei asmuo kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikia prašymą dėl praleisto termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir teismas tokį prašymą patenkina.
T. J. 2008 m. liepos 15 d. pateiktu prašymu prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-1670-12/2005, kurioje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl terminų atnaujinimo patenkino. Ši nutartis apeliacine tvarka apskųsta nebuvo, todėl įsiteisėjo per 14 dienų. T. J., kuri šioje administracinėje byloje nebuvo šios bylos proceso šalis, prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė 2008 m. liepos 15 d. (daugiau negu po dviejų metų nuo nutarties įsiteisėjimo), t.y. praleidus ABTĮ 156 straipsniu nustatytą prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimą terminą. ABTĮ 157 straipsnis, nustatančio prašymo dėl proceso atnaujinimo turinį, be kita ko reikalauja prašyme nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas 156 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas. T. J. prašyme dėl proceso atnaujinimo terminų skaičiavimo klausimas iš viso neaptartas (nenurodyta sužinojimo apie administracinėje byloje Nr. I-1670-12/2005 priimtą 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartį data, nepateikti argumentai dėl ABTĮ 156 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų taikymo, neprašoma atnaujinti prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą).
Atsižvelgus į tai, jog T. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidusi įstatymu nustatytą terminą, prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas (ABTĮ 159 straipsnio 1, 2 dalys).
Teisėjų kolegija pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-1670-12/2005, kuria teismas patenkino pareiškėjų A. D. ir H. A. prašymus atnaujino praleistus terminus dėl prašymo ir dokumentų atkurti nuosavybės teises pateikimo, nepanaikino T. J. teisės jai pačiai su savarankišku prašymu kreiptis į pirmosios instancijos administracinį teismą su prašymu dėl praleistų terminų pateikti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo atnaujinimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
T. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-1670-12/2005 pagal pareiškėjų A. D. ir H. A. prašymą dėl terminų atnaujinimo.
Nutartis neskundžiama.