Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Institucijos) atstovei Alvydai Jatulienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. P., gim. „(duomenys neskelbtini)“, gyv. „(duomenys neskelbtini)“, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 184 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P., būdamas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Perkančioji organizacija) viešojo pirkimo komisijos, sudarytos Perkančiosios organizacijos generalinio direktoriaus 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. „(duomenys neskelbtini)“, (toliau – ir Komisija) nariu, 2018 m. birželio 21 d. vykusio Komisijos posėdžio dėl derybų būdu vykdyto viešojo pirkimo „Projektavimo ir su projektų parengimu susijusios paslaugos“, pirkimo Nr. „(duomenys neskelbtini)“, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbto 2018 m. vasario 8 d., (toliau – ir Pirkimas), metu, vertindamas tiekėjo UAB (duomenys neskelbtini), veikiančio jungtinės sutarties pagrindu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pašalinimo pagrindų nebuvimą, nevertino fakto, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinės sistemos viešai skelbiamais duomenimis tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 21 d. turėjo 120 512,94 Eur skolą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir iš nurodytos skolos tik 78 721,73 Eur skolos sumos mokėjimo terminas yra atidėtas ir dar nesuėjęs, t. y. tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 21 d. turėjo 41 791,21 Eur skolą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nepašalino tiekėjo UAB (duomenys neskelbtini), veikiančio jungtinės sutarties pagrindu su UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš skelbiamų derybų procedūrų ir pakvietė minėtą tiekėją teikti pasiūlymą atnaujinto varžymosi procedūroje, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 46 straipsnio 3 dalį ir 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Šiais veiksmais E. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 184 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. P. kaltę dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo pripažino. Paaiškino, kad tai buvo pirmas atvejis, kuomet tiekėjas pateikė informaciją apie susitarimą su Sodra dėl skolos. Gavus dokumentą iš tiekėjo, jis buvo patikrintas Sodros duomenų bazėje, ar skola atitinka susitarimą. Tikrinant buvo nustatyta, kad tiekėjo reali skola yra mažesnė negu susitarime. Tačiau paaiškėjo, kad surašant Komisijos posėdžio protokolą, skola jau buvo padidėjusi ir jau viršijo susitarimo sumą. Iš Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) gavo pranešimą, kad tiekėjas reikalavimų neatitinka, nes skola yra didesnė. VPT išvadą gavo po sutarties pasirašymo. Jei būtų gavę išvadą prieš sutarties pasirašymą, būtų į tai atkreipę dėmesį. Jie nesutiko su VPT, tačiau neginčijo sprendimo. Vyko susirašinėjimas su VPT. Atsižvelgė į VPT rekomendacijas ir nutraukė sutartį. Jų įmonė vykdo labai daug pirkimų, šis pirkimas lyginant jį su kitais nebuvo stambus ar skubus, todėl gali būti, kad jam skyrė mažiau dėmesio. Tačiau VPT nustatytas pažeidimas yra jų įmonei gera pamoka, kaip toliau reikia organizuoti pirkimus. Jis pirkimų komisijoje dirba jau 2,5 metų, anksčiau nėra turėjęs nuobaudų, jų įmonė taip pat nebuvo padariusi pažeidimų, nors vykdo daug didelių pirkimų.

Motyvuojamoji dalis

ANK 184 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą.

VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, jeigu perkančioji organizacija sužino, kad tiekėjas už tai nuteistas, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, arba turi kitų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą. Tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu: 1) tiekėjas yra įsipareigojęs sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu šioje dalyje nurodytus įsipareigojimus; 2) įsiskolinimo suma neviršija 50 Eur (penkiasdešimt eurų); 3) tiekėjas apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu metu, kad iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sudaryti mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl jų sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad atitiktų šios dalies 1 punkto nuostatas. Tiekėjas šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu, perkančiajai organizacijai reikalaujant pateikti aktualius dokumentus pagal šio įstatymo 50 straipsnio 6 dalį, jis įrodo, kad jau yra laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu.

E. P. kaltę padarius nurodytą administracinį nusižengimą, be jo paties prisipažinimo, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš E. P. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės. Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga: Viešųjų pirkimų tarnybos 2019 m. balandžio 3 d. pirkimų vertinimo išvada Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodyta, kad skelbiamų derybų vykdymo metu, vertindamas tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, Perkantysis subjektas nevertino fakto, jog Atidėjimo sutartyje nurodyta atidėto valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo suma neatitinka Sodros informacinėje sistemoje viešai skelbiamų duomenų; paaiškinama, jog Sodros informacinės sistemos duomenimis, tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 21 d. (vadovaujantis Skelbiamų derybų specialiųjų sąlygų 3.6.2 punktu, jei tiekėjas yra juridinis asmuo, iš jo nereikalaujama pateikti jokių dokumentų, duomenys yra tikrinami Perkančiojo subjekto, taip pat Perkantysis subjektas nurodė, kad tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys buvo tikrinami būtent šią dieną) turėjo 120 512,94 Eur skolą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir iš nurodytos skolos tik 78 721,73 Eur skolos sumos mokėjimo terminas yra atidėtas ir dar nesuėjęs, t. y. tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 21 d. turėjo 41791,21 Eur skolą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui; Perkantysis subjektas informavo, jog prieš pirkimo pradžią, kviečiant tiekėjus pateikti pasiūlymus Pirkime (atnaujintame tiekėjų varžymesi), tikrino EBVPD nurodytą informaciją, kuri buvo pateikta Perkančiajam subjektui, teikiant pasiūlymą dėl preliminariosios sutarties sudarymo ir nustatė, kad ji nepasikeitusi, papildomai argumentuodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skelbiamų derybų metu pateiktuose dokumentuose buvo nurodęs, kad jis skolingas Sodrai, tačiau tiekėjas buvo pateikęs Atidėjimo sutartį, t. y. kaip ir skelbiamų derybų atveju, Perkantysis subjektas, vertindamas tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, nevertino to fakto, jog Atidėjimo sutartyje nurodyta atidėto valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo suma neatitinka Sodros informacinėje sistemoje nurodytos skolos; remiantis Perkančiojo subjekto pateikta informacija, vykdant pirkimą, tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys dėl mokestinių įsipareigojimų įvykdymo buvo tikrinti 2018 m. rugsėjo 6 d.; šiai datai, pagal Sodros informacinėje sistemoje nurodytą informaciją, tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 93 623,45 Eur skolą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir iš nurodytos skolos tik 44 983,73 Eur skolos sumos mokėjimo terminas yra atidėtas ir dar nesuėjęs, t. y. tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 6 d. turėjo 48 639,72 Eur skolą Sodrai; tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad buvo pateikta Atidėjimo sutartis, kurioje įsiskolinimo atidėjimo terminas buvo iki 2018 m. gruodžio 21 d., Perkantysis subjektas priėmė sprendimą, jog pašalinti tiekėją iš Pirkimo procedūrų nėra pagrindo; tiek skelbiamų derybų atveju, tiek pirkimo atveju, Perkančiojo subjekto sprendimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Atidėjimo sutartį vertinti kaip atitinkančią VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimą, atitinkamai pagrindžiančia, kad jis įsipareigojęs sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje nurodytus įsipareigojimus, yra nepagrįstas; Perkantysis subjektas tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pašalinimo pagrindų nebuvimą VPĮ 46 straipsnio 3 dalies prasme vertino netinkamai, nes iš esmės buvo vertinamas tik faktas, jog pateikta Atidėjimo sutartis, pagal kurią įsiskolinimo atidėjimo terminas yra iki 2018 m. gruodžio 21 d., tačiau nebuvo vertinama aplinkybė, jog tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo įsiskolinimų viršijančių Atidėjimo sutartyje numatytą įsiskolinimą, kurį tiekėjas įsipareigojo sumokėti iki 2018 m. gruodžio 21 d.; paminėtina ir tai, kad tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek sudarant Preliminariąją sutartį, tiek Pagrindinę sutartį, tiek išvados rašymo metu (Sodros informacinės sistemos duomenimis), atitiko/atitinka Skelbiamų derybų specialiųjų sąlygų 3.6.2 punkte nustatytą pašalinimo pagrindą; be to, Tarnybai buvo pateikta informacija, jog Atidėjimo sutartis Sodros „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus 2018 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė Atidėjimo sutartyje numatytų sąlygų, t. y. prieš sudarant Pagrindinę sutartį (2018 m. spalio 25 d.), atitinkamai Pagrindinės sutarties sudarymo momentu, tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo galiojančios Atidėjimo sutarties, todėl Pagrindinė sutartis negalėjo būti sudaryta; Preliminariosios sutarties 9.1-9.3 punktų nuostatomis, tiekėjas turi atitikti Skelbiamose derybose nustatytus kvalifikacijos ir kitus reikalavimus (t. y. ir tiekėjų pašalinimo pagrindus), Preliminariosios sutarties ir Pagrindinės sutarties galiojimo metu (b. l. 6–7); Sodros informacija apie draudėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešus duomenis (b. l. 9, 10), VĮ „(duomenys neskelbtini)“ raštas Dėl informacijos pateikimo (b. l. 13–14), VĮ „(duomenys neskelbtini)“ bendrosios ir specialiosios pirkimo sąlygos (b. l. 31–35, 45–53); Preliminarioji paslaugų sutartis (b. l. 82–86).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, E. P. paaiškinimą ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad E. P., būdamas Komisijos nariu, pažeidė VPĮ 46 straipsnio 3 dalį ir 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį. Svarbu tai, kad pašalinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tiekėjų, pirkimo konkursą būtų laimėjusi kita įmonė, taigi pažeidimo negalima vertinti kaip visai formalaus.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika), pasekmes (padarytas pažeidimas sąlygojo, kad konkursą laimėjo subjektas, kuris turėjo būti pašalintas iš konkurso, tačiau po VPT išvados reaguota nedelsiant ir sutartis nutraukta), į kaltės formą (nusižengimas padarytas iš neatsargumo, informacija apie tiekėją buvo tikrinta Sodros sistemoje, tuo metu tiekėjas atitiko sąlygas, tačiau vėliau, jau priimant sprendimą, informacija nebuvo papildomai patikrinta, tai ir sąlygojo pažeidimą) į E. P. asmenybę (dirbantis, turi keturis nepilnamečius vaikus, byloje duomenų apie asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn nėra, pirkimų komisijoje dirba jau 2.5 metų, tačiau panašių pažeidimų niekada nebuvo nustatyta), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, E. P. skirtina ANK 184 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia administracinė nuobauda – įspėjimas (ANK 34 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.