Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-12-12 · Civilinė byla Nr. 2S-2030-538/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-12-12Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-02-19Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-12
Bylos Nr.
2S-2030-538/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09489-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Atsakovas
UAB „Hidruonis“
Ieškovas
UAB „BMGS“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2030-538/2012(Proceso Nr. 2-06-3-09489-2012-6)Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 110.4;122.4;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gruodžio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Hidruonis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11893-676/2012 pagal ieškovės UAB „BMGS“ ieškinį atsakovei UAB „Hidruonis“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2012-08-13 nutartimi tenkino ieškovės prašymą bei taikė laikinąsias apsaugos priemonės – turto areštą atsakovės turtui 20 000 Lt sumai. Ieškovė kreipėsi į antstolį dėl teismo 2012-08-13 nutarties vykdymo, tačiau ieškovė praleido 14 dienų laikinųjų apsaugos galiojimo terminą. Dėl to prašė pratęsti laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo terminą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-05 nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės UAB „BMGS“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovei UAB „Hidruonis“ priklausančias ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis pingines lėšas ar turtines teises, kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai - atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, neviršijant arešto sumos – 20 000 Lt. Teismas leido vykdyti privalomuosius mokėjimus, įskaitant darbo užmokesčio išmokėjimą bei sumokėti skolą ieškovei.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Hidruonis“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-05 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nepanaikinus skundžiamos nutarties, prašo ją pakeisti ir taikyti areštą negyvenamajai patalpai – garažui, adresu Veiverių g. 9B–43, Vilniuje. Nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų ar bent tikėtinų duomenų, kad apie atsakovės slapstymąsį, ar panašius veiksmus, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė siekia apsunkinti būsimą teismo sprendimo įvykdymą. Taip pat nurodo, jog ieškovė siekia sutrikdyti atsakovės normalią ūkinę veiklą. CPK 145 straipsnyje numatyta, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsakovui priklausančiam nekilnojamajam turtui, kilnojamiesiems daiktams ir tik nesant nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų reglamentavimui skirta CPK 144 str. 1 d., kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tais atvejais, kai jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, jeigu prašoma priteisti suma yra didelė, tai yra pakankamai rimtas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes akivaizdu, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Dėl to nebūtina nustatyti skolininko slapstymosi fakto ar kitų aplinkybių, jeigu suma, kuria užtikrinamas ieškinio reikalavimo įvykdymas, yra didelė. Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma priteisti suma yra didelė, o tai suteikia pagrindo preziumuoti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

Remiantis CPK 145 str. 2d. laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Vadovaujantis šiais principais, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu ir nesukeltų atsakovei nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Todėl, atsižvelgus į šiuos principus bei į ankstesnius argumentus, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos neperžengiant ieškinio sumos ribų bei areštuojant atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar esant nepakankamai, areštuotinos piniginės lėšos, priklausančios atsakovei ir esančios pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas šio eiliškumo nesilaikė, dėl to pažeidė ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl arešto eiliškumo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 4 p.), areštuojant atsakovei UAB „Hidruonis“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, priklausančias ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 20 000 Lt sumos, uždraudžiant turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.

Pažymėtina, jog atsakovė atskirajame skunde nurodė konkretų turtą, kurį teismas galėtų areštuoti, tačiau šis prašymas nepagrįstas, kadangi teismui nėra žinoma reali prašomo areštuoti turto būklė ir tikroji jo vertė. Tuo labiau, kad iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų išrašo matyti, kad turto vidutinė rinkos vertė 6 841 Lt. Pažymėtina, jog turtą suras ir aprašys, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, ieškovės pasirinktas antstolis. Būtent, jis ir nustatys, ar reikalavimo įvykdymui užtikrinti užtenka areštuoti vien tik atsakovės nurodytą garažą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalį dėl arešto eiliškumo ir areštuoti atsakovei UAB „Hidruonis“ (į. k. 123718950, buveinė Minijos g. 164G–33, Klaipėda) priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, priklausančias ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 20 000 Lt sumos.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas Almantas Padvelskis