- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-21
- Bylos Nr.
- A2-1052-259/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Ramūnas Mitkus, Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- Š. M., Š.
- Advokatai
- Rimantas Prėskienis
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Raimondo Buzelio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Š. M. atstovo advokato Rimanto Prėskienio atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr.A2-733-713/2010, kuria atmestas pareiškėjo Š. M. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5510-568/2007,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2007-12-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5510-568/2007 buvo patenkintas ieškovų Š. M., J. K., A. M. ieškinys atsakovui 107-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai, tretiesiems asmenims J. M., J. G. M., V. M., V. S., D. J. V., R. C., R. C., G. L. M., S. D., R. A., M. P., N. M., A. K., D. M., L. D., R. R., V. J. J., A. R., R. S., R. M., N. M., N. M. dėl 2007 m. vasario 2 d. susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir 2007 m. vasario 2 d. susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiu (prijungtos civ. bylos Nr. 2-5510-568/2007 t.2, b.l.54-57).
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-05-08 sprendimu atsakovo 107-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos apeliacinį skundą tenkino, Kauno miesto apylinkės teismo 2007-12-13 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - ieškinį atmetė (prijungtos civ. bylos Nr. 2-5510-568/2007 t.2, b.l.112-117).
2008-11-17 pareiškėjas Š. M. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5510-568/2007 (t.1, b.l.3-6, 13-16).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010-03-22 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5510-568/2007 pagal ieškovų Š. M., J. K., A. M. ieškinį atsakovui DNSB Nr. 107, priteisė ir pareiškėjo Š. M. atsakovui DNSB Nr. 107 1250 Lt advokato atstovavimo išlaidų, taip pat 80,56 Lt pašto išlaidų valstybei (t.1, b.l.188-191).
Teismas nustatė, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas grindžia naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, t.y. kad: pirma, Kauno miesto VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje atliktas ikiteisminis tyrimas, kuriame 107-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkui J. M. buvo pareikšti įtarimai dėl keleto nusikalstamų veikų įvykdymo, tvarkant bendrijos ūkinius dokumentus ir vykdant bendrijos buhalterinę apskaitą; antra, kad pareiškėjui 2008 m. spalio 1-15 dienomis atsitiktinai tapo žinoma, jog bendrijos narys S. D. turėjo žmoną, jai po vyro mirties perėjo nuosavybės teisė į butą, esantį Žemgulio g. 10-9, Kaune, kuri nebuvo įtraukta į bendrijos narių skaičių ir bylos nagrinėjimą. Iš civilinėje byloje Nr. 2-5510/568/2007 esančio Kauno apygardos teismo sprendimo (t.2, b.l.112-117), Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2006-05-02 rašto ieškovams Š. M., A. M., J. K. (t.2, b.l.26-27), šių asmenų 2008-02-04 rašto Kauno apygardos teismo pirmininkui (t.2, b.l.84-85), pranešimo apie įtarimą (t.2, b.l.86-88) teismas nustatė, kad pareiškėjui ir ieškovams dar 2006 m. gegužės mėnesį buvo žinoma apie tai, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-032-06 dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, sukčiavimo, turto iššvaistymo, didelės vertės turto pasisavinimo. Suinteresuotas asmuo J. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jo veiksmuose nebuvus nusikaltimo sudėties. Teismas nurodė, jog rašytinių įrodymų apie pradėto ikiteisminio tyrimo baigtį pareiškėjas nepateikė, tačiau ir neginčijo, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Be to, teismo vertinimu ikiteisminis tyrimas neturi nieko bendro su civilinio ieškinio reikalavimu – dėl 2007-02-02 susirinkimo protokolo pripažinimo neteisėtu ir jo pripažinimo negaliojančiu. Todėl teismas sprendė, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo nėra tokia svarbi, kad dėl jos reikėtų atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, be to, apie šią aplinkybę šalims buvo žinoma ir Kauno apygardos teismui nagrinėjant apeliacinį skundą.
Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė ir antrosios aplinkybės - jog jam nebuvo žinoma, kad miręs S. D. turėjo žmoną, kuriai po vyro mirties perėjo nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Iš civilinėje byloje Nr. 2-5510/568/2007 esančių rašytinių įrodymų – mirties įrašo Nr.(duomenys neskelbtini), išduoto 2006-09-13 (t.2, b.l.37), Bendrijos narių registracijos knygos (t.2, b.l.100), kurioje nurodyta, kad S. D. narystė pasibaigė 2006-09-10, 2007-11-12 pareiškėjo Š. M. pasirašyto pranešimo (t.2, b.l.43), suinteresuoto asmens I. D. paaiškinimų teismo posėdžio metu, kad ji pažįsta pareiškėją, teismas nustatė, kad pareiškėjas pažįsta I. D., o ši aplinkybė pareiškėjui buvo žinoma dar iki Kauno apygardos teismui priimant 2008-05-08 sprendimą byloje. Be to, teismas nustatė, kad I. D. bylos nagrinėjimo metu nebuvo bendrijos narė, kadangi nebuvo pateikusi bendrijai prašymo dėl jos priėmimo į bendriją. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, dėl ko 2007-02-02 daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimas buvo neteisėtas ir kodėl jo protokolą Nr. 07-01 reiktų pripažinti negaliojančiu, nenurodė, kokias teisines pasekmes jam sukeltų jo prašomo proceso atnaujinimas.
Teismas taip pat nustatė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus CPK 368 str. nustatytą trijų mėnesių terminą. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog apie mirusiojo S. D. sutuoktinę jis sužinojo tik 2008 m. spalį. I. D. patvirtinus, kad ji pažįsta pareiškėją kaip namo gyventoją, teismas padarė išvadą, kad ir pareiškėjas ją pažinojo, o tai paneigia pareiškėjo vieną iš argumentų, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo turi būti skaičiuojamas nuo 2008 m. spalio mėnesio pradžios. Teismas nurodė, jog pareiškėjas neįvardino dienos, o abstraktus terminų skaičiavimas negalimas (CPK 73 str. 3 d.). Todėl teismas sprendė, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo turi būti skaičiuojamas nuo apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo dienos, t.y. nuo 2008-05-08. Šis terminas pasibaigė 2008-08-08, todėl teismas pripažino, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus procesinį terminą.
Atskiruoju skundu (t.2, b.l.2-3) pareiškėjo Š. M. atstovas advokatas Rimantas Prėskienis su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti nutartį atnaujinti civilinės bylos Nr.2-5510-568/2007 nagrinėjimą, dėl šių motyvų:
1) bylos nagrinėjimo metu buvo ne kartą pažeista CPK 21 str. nuostata, numatanti, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. 2008-12-15 teisėja Vidutė Liubševičiūtė šioje byloje priėmė nutartį, kuria nutarė pareiškėjo Š. M. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-5510-568/2007 laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (t.1, b.l.19). Kauno apygardos teismas šią nutartį panaikino kaip neteisėtą (t.1, b.l.30-32). LR teismų įstatymo 3 str. 2 d. numato, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, privalo būti nešališki ir klausyti tik įstatymų. Aplinkybė, kad teisėja priėmė nutartį, kuri yra panaikinta kaip neteisėta, t. y. priimta vadovaujantis ne įstatymu, o kitais pagrindais, leidžia teigti, kad ji yra šališka ir negali nagrinėti šios bylos. Šiuo pagrindu buvo pareikštas pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo, tačiau jis buvo atmestas (t.1, b.l.94). 2010-03-08 vykusio teismo posėdžio metu, vadovaujantis CPK nuostatomis, buvo daromas teismo posėdžio garso įrašas. Ieškovas A. M. CPK 171 str. nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į teismą su prašymu pateikti jam 2010-03-08 vykusio teismo posėdžio protokolo kopiją (t.1, b.l.200), kad galėtų su juo susipažinti ir pareikšti pastabas dėl protokolo. Posėdžio protokolo kopija jam pateikta nebuvo, motyvuojant tuo, kad teisėja rašo nutartį ir negali leisti daryti protokolo kopijos. Taigi, vien ši aplinkybė leidžia teigti, kad teisėja buvo šališka, kadangi pakartotinai pažeidė CPK nuostatas, juo labiau, kad neleisdama proceso šaliai pareikšti pastabas dėl protokolo, priėmė nutartį, vadovaudamasi galimai neteisingai užfiksuotomis aplinkybėmis, kas sudaro galimybę kilti absurdiškai situacijai, kuomet teisingumas vykdomas ne teismo, o teismo sekretorės. Tokia teismo praktika, kuomet neleidžiama susipažinti su teismo posėdžio protokolu dėl to, kad teismas 14 dienų rašo teismo sprendimą ar nutartį, yra ydinga ir iš esmės panaikinanti teisės pareikšti pastabas dėl protokolo prasmę, kadangi teismo sprendimas ar nutartis yra rašoma tame pačiame teismo posėdyje atlikus įrodymų tyrimą ir proceso dalyviams pasakius baigiamąsias kalbas. Tai reiškia, kad proceso dalyviai negali įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pareikšti pastabų dėl esminių bylos metu nustatytų aplinkybių užfiksavimo teismo posėdžio protokole. Toks teismo elgesys, kuomet pažeidžiamos proceso šalių teisės, nustatytos įstatymuose ir Konstitucijoje, leidžia daryti pagrįstas prielaidas, kad teismas yra šališkas ir todėl jo priimti nutarimai yra neteisėti ir naikintini. Susipažinus su teismo posėdžio protokolu ir skundžiama nutartimi, pasitvirtino aplinkybės, kad protokole yra neteisingai užfiksuoti šalių ir jų atstovų parodymai. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodo, kad „suinteresuoto asmens J. M. teigimu, teismo posėdžio metu, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nebuvus jo veiksmuose nusikaltimo sudėties. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų apie pradėto ikiteisminio tyrimo baigtį, tačiau ir neginčijo, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas". Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio protokole ši informacija visiškai neužfiksuota, tačiau teismas ja vadovaujasi. Be to, tame pačiame protokole nurodyta, kad pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau teismas vadovaujasi jo pareiškimais teismo posėdžio metu. Apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą pasisakė tik pareiškėjo atstovas, kuris informavo teismą, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, J. M. prisipažinus įvykdžius nusikaltimą, laidavus už jį trečiajam asmeniui ir nustačius jam pareigą dirbti viešuosius darbus, kas vėl gi nėra užfiksuota teismo posėdžio protokole;
2) teismas nepagrįstai vertino, jog prašymas pateiktas praleidus procesinį terminą. Teismas privalėjos vadovautis ne CPK 73 str. 3 d., o CPK 73 str. 2 d. nuostatomis, nustatančiomis, kad terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodomas įvykis, kuris būtinai turėjo įvykti, arba laiko tarpas. Pastaruoju atveju veiksmas gali būti atliekamas per visą laiko tarpą. Nustačius, jog aplinkybė, kuri yra proceso atnaujinimo pagrindas, atsirado nuo 2008 spalio 1 d. iki 2008 m. spalio 15 d., proceso atnaujinimo terminas turi baigtis 2009-01-01, todėl prašymas yra paduotas nepraleidus procesinio termino. Be to, teismas, nurodydamas, jog I. D. patvirtinus, kad ji pažįsta pareiškėją kaip namo gyventoją, darytina išvada, kad ir pareiškėjas ją pažinojo, vadovavosi prielaidomis, o ne nustatytomis aplinkybėmis, kadangi tai, kad I. D. pažinojo pareiškėją, negali būti įrodymu, patvirtinančiu, kad ir pareiškėjas pažinojo I. D.;
Šalies argumentai
3) CPK 141 str. išimtinę teisę keisti ieškinio pagrindą suteikia tik ieškovui. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nurodė, kad „2008-09-26 Š. M. atstovui advokatui R. Prėskieniui susipažinus su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, tapo žinoma, kad nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad J. M. būtų turėjęs teisę vykdyti bendrijos pirmininko pareigas laikotarpyje nuo 2004-05-26 iki 2007-02-02, nors būtent šiuo laikotarpiu jis veikė kaip bendrijos pirmininkas ir būtent jo iniciatyva buvo sušauktas bendrijos narių susirinkimas, kuriame priimti sprendimai buvo ieškinio dalyku šioje civilinėje byloje“. Taigi, akivaizdu, kad pagrindas proceso atnaujinimui buvo nurodyta konkreti aplinkybė ir sužinojimo apie ją data. Aplinkybė, kad nėra žinoma, kas buvo bendrijos pirmininkas bendrijos susirinkimo, kuriame priimti sprendimai yra ginčijami, metu yra naujai paaiškėjusi, o ne naujai atsiradusi, kaip teigiama nutartyje. 2010-03-08 teismo posėdžio protokole (t.1, b.l.183) užfiksuota, kad pareiškėjo atstovas prašo bylą nagrinėti pagal patikslintą prašymą (t.1, b.l.13-16), kas patvirtina, kad teismas iškraipo, t.y. iš esmės pakeičia vieną iš prašyme nurodytų pagrindų ir pasisako kaip apie pareiškimo pagrindą apie patį ikiteisminio tyrimo faktą, tačiau nepasisako dėl svarbių naujai paaiškėjusių aplinkybių sužinojimo ikiteisminio tyrimo metu, todėl tokia teismo nutartyje nurodyta motyvacija akivaizdžiai patvirtina, kad teismas peržengė savo kompetencijos ribas ir pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, kas patvirtina, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą (t.2, b.l.12-15) suinteresuotas asmuo 107-oji daugiabučių namų savininkų bendrija su atskiruoju skundu nesutiko, prašė atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti jam iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
Šalies argumentai
1) pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad teisėja yra šališka ir negalėjo nagrinėti šios civilinės bylos, kadangi Kauno apygardos teismas panaikino jos byloje priimtą nutartį. Tokie skundo argumentai nepagrįsti, kadangi teismas nepažeidė CPK 71 str. 1 d., numatančios, jog teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti pakartotinai nagrinėjant tą bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas buvo priimtas jam dalyvaujant. Nors teisėjos Vidutės Liubševičiūtės 2008-12-15 nutartis ieškovo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui ir buvo panaikinta apeliacinės instancijos teismo, tačiau tai nebuvo teismo sprendimas, priimtas išnagrinėjus šią civilinę bylą iš esmės. Kadangi teismas buvo priėmęs tik nutartį, vėliau apeliacinės instancijos teismo panaikintą, o ne sprendimą, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, pripažinti, kad buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą, nėra jokio teisinio pagrindo;
2) CPK 171 str. numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su protokolu, teismo posėdžių stenogramomis, garso įrašais ir per tris dienas nuo protokolo pasirašymo dienos gali pareikšti rašytines pastabas dėl protokolo. Pastabose turi būti nurodoma, kas yra neteisingai įrašyta į protokolą, ir siūlymai, kaip turi būti įrašyta. Todėl skundo teiginiai, kad pareiškėjui nebuvo leista susipažinti su protokolu, kol teisėja rašė skundžiamą nutartį ir kol pas ją buvo byla, taip pat kol nebuvo pasirašytas teismo posėdžio protokolas, nepagrįsti, prieštarauja CPK normoms. Proceso dalyviai galėjo susipažinti su protokolu ir pareikšti jam pastabas, kai protokolas buvo pasirašytas, tačiau to nedarė;
3) teismas pagrįstai vadovavosi įstatymo nuostatomis dėl terminų skaičiavimo, teisingai padarė išvadą, kad I. D. ir Š. M. yra kaimynai ir vienas kitą pažįsta, kad apie S. D. mirtį buvo žinoma jau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ir tai paneigia vieną iš Š. M. argumentų, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo turi būti skaičiuojamas nuo 2008 m spalio pradžios (kai jis, neva, sužinojo, apie S. D. mirtį ir kad S. D. turėjo žmoną). Teismas pagrįstai nustatė, kad terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo turėjo būti skaičiuojamas nuo apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo dienos, t.y. nuo 2008-05-08, ir pasibaigė 2008-08-08;;
4) skunde nepagrįstai nurodoma, jog teismas pažeidė CPK 141 str. nuostatas, kurios ieškovui suteikia išimtinę teisę keisti ieškinio pagrindą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio pagrindas galėtų būti keičiamas tik atnaujinus procesą išspręstoje byloje, o ne sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo. Be to, skunde nurodomos aplinkybės, kad J. M. laikotarpyje nuo 2004-05-26 iki 2007-02-02 neturėjo teisės eiti bendrijos pirmininko pareigų, nesusijusios su šios bylos nagrinėjimu. Jau apeliacinės instancijos teismas 2008-05-08 nutartyje yra pasisakęs: „ieškovų atsiliepime į apeliacinį skundą yra nurodomi ir kiti neva padaryti pažeidimai, dėl kurių susirinkimas jų nuomone neteisėtas, kaip pvz. Susirinkimas sušauktas netinkamo organo (laikinosios komisijos), neteisėtai išrinktas valdybos pirmininkas. Tačiau šios naujai nurodytos aplinkybės nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi jos nebuvo nurodytos ieškinyje ir nesudarė ieškinio pagrindo". Taigi, vien ši apeliacinio teismo išvada rodo, kad Š. M. buvo žinoma, jog susirinkimą sušaukė laikinoji komisija, o ne J. M., todėl argumentas, kad jis sužinojo, jog J. M. nebuvo pirmininku susirinkimo sušaukimo laikotarpiu, nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė. Prašyme dėl proceso atnaujinimo Š. M. nepateikė nei vieno pagrįsto argumento, dėl ko turėtų būti atnaujintas procesas. Jo nurodomos (naujai sužinotos) aplinkybės nesusijusios su išnagrinėta byla ir negali būti pagrindu procesui atnaujinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija spęsdama dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-22 nutarties teisėtumo ir atskirojo skundo pagrįstumo, pažymi, kad proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) nagrinėjimo atnaujinimas, esant įstatymo numatytiems pagrindams, numatytiems CPK 366 str. Įstatymas numato, kad procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių priimti teismo procesiniai dokumentai užbaigtose bylose gali būti neteisėti ar nepagrįsti.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad 2008-11-17 pareiškėjas Š. M. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5510-568/2007 (t.1, b.l.3-6, 13-16). Pareiškėjas savo prašymą grindė LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2punkto nuostatomis ir jam naujai paaiškėjusiomis faktinėmis aplinkybėmis, jog 2008 09 26 jo atstovui advokatui R. Prėskeniui susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga tapo žinoma, jog nėra jokių dokumentų, jog J. M. būtų turėjęs teisę vykdyti bendrijos pirmininko pareigas laikotarpyje nuo 2004 05 26 iki 2007 02 02, nors būtent tuo laikotarpiu jis ėjo bendrijos pirmininko pareigas, jo iniciatyva buvo sušauktas susirinkimas, , kurio sprendimai ir buvo ieškinio dalyku baigtoje civilinėje byloje. Taip pat pareiškėjui 2008 m spalio 1-15 dienomis tapo žinoma, jog miręs S. D. turėjo žmoną, kuriai po vyro mirties perėjo nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėjas nurodė, jog nagrinėjant civilinę bylą nebuvo nustatytas bendrijos narių skaičius, o teismas nagrinėję bylą sukūrė teises ir pareigas asmeniui, nedalyvavusiam bylos nagrinėjime. Kauno miesto apylinkės teismas 2010-03-22 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5510-568/2007 pagal ieškovų Š. M., J. K., A. M. ieškinį atsakovui DNSB Nr. 107, priteisė ir pareiškėjo Š. M. atsakovui DNSB Nr. 107 1250 Lt advokato atstovavimo išlaidų, taip pat 80,56 Lt pašto išlaidų valstybei (t.1, b.l.188-191).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamoje apeliacine tvarka teismo 2010-03-22 nutartyje teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo nutarties išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas nenurodė pareiškime naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios sudarytų įstatymo numatytą pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje (CPK 366 str. 1 d.). Pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodomos faktinės aplinkybės: jog nėra jokių dokumentų, jog J. M. būtų turėjęs teisę vykdyti bendrijos pirmininko pareigas laikotarpyje nuo 2004 05 26 iki 2007 02 02 ir miręs S. D. turėjo žmoną, kuriai po vyro mirties perėjo nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune paneigiamos civilinėje byloje Nr. 2-5510/568/2007 esančiais rašytiniais įrodymais - Kauno apygardos teismo sprendimu (t.2, b.l.112-117), Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2006-05-02 raštu ieškovams Š. M., A. M., J. K. (t.2, b.l.26-27), šių asmenų 2008-02-04 raštu Kauno apygardos teismo pirmininkui (t.2, b.l.84-85), pranešimu apie įtarimą (t.2, b.l.86-88), mirties įrašu Nr. 3026, išduotu 2006-09-13 (t.2, b.l.37), Bendrijos narių registracijos knygos išrašu (t.2, b.l.100), kurioje nurodyta, kad S. D. narystė pasibaigė 2006-09-10, 2007-11-12 pareiškėjo Š. M. pasirašytu pranešimu (t.2, b.l.43). Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje konstatavo, jog pareiškėjui ir ieškovams dar 2006 m. gegužės mėnesį buvo žinoma apie tai, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-032-06 dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, sukčiavimo, turto iššvaistymo, didelės vertės turto pasisavinimo J. M. atžvilgiu. Teisėjų kolegija sutinka su Kauno miesto apylinkės teismo išvada, jog minėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-032-06 dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, sukčiavimo, turto iššvaistymo neturi nieko bendro su civilinio ieškinio reikalavimu – dėl 2007-02-02 susirinkimo protokolo pripažinimo neteisėtu ir jo pripažinimo negaliojančiu, o aplinkybės apie S. D. žmoną ir jos narystę (kad ši nebuvo bendrijos narė) - dar iki Kauno apygardos teismui priimant 2008-05-08 sprendimą byloje.
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija sutinka su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 03 22 nutarties motyvais, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje nurodomu pagrindu pateikti. Pirmosios instancijos teismas iš nustatytų faktinių byloje aplinkybių pagrįstai sprendė, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo turi būti skaičiuojamas nuo apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo dienos, t.y. nuo 2008-05-08. Šis terminas pasibaigė 2008-08-08, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus terminą.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo motyvų, kuriuose nurodoma, jog bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka ir negalėjo nagrinėti šios bylos ir pareiškėjui nebuvo leista laiku susipažinti su teismo posėdžio protokolu, kadangi šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės skundžiamos apeliacine tvarka teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Teisėjų kolegija laiko, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2010 03 22 priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodomais motyvais pagrindo nėra.
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 03 22 nutartį palikti nepakeistą.