- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-31
- Bylos Nr.
- 2YT-4539-287/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00187-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybės įmonei Turto bankui
- Kategorijos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybės įmonei Turto bankui, nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. B. pateiktu teismui pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo mamos V. D., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai jį valdydama. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos mama buvo našlė ir mamai mirus ji liko vienintele pirmos eilės turto paveldėtoja pagal įstatymą, nes vienintelis jos brolis mirė (duomenys neskelbtini). Mama V. D. (duomenys neskelbtini) surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko jai. Po mamos mirties yra likęs turtas: 24/96 dalys žemės sklypo iš 0,9600 ha miškų ūkio, nes kitą turtą mama pardavė dar būdama gyva. Mama persikraustė gyventi pas ją, nes buvo silpnos sveikatos ir iki pat savo mirties pas ją gyveno. Ji manydama, kad po mamos mirties dėl paveldėjimo į notarų biurą privalo kreiptis per 6 mėnesius, 2019 m. vasario 15 d. kreipėsi į notarų biurą. Notarė savo nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nes kaip jai paaiškino, ji praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti (LR CK 5.50 str.). Tuo pačiu notarė išdavė liudijimą, patvirtinantį faktą, kad po mamos mirties notarų biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla ir niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo, bei paaiškino, kad reikia kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes kito kelio gauti paveldėjimo liudijimą nėra. Įstatymas numato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu palikimą. Kaip jau minėjo, mama iki mirties gyveno pas ją, ji mama rūpinosi, vežiojo pas gydytojus, palaidojo, prižiūri kapą. Po mamos mirties liko asmeniniai jos daiktai: pačios austos staltiesės, senovinė komoda, sieninis laikrodis, todėl mano, kad palikimą ji yra priėmusi, faktiškai jį valdydama. Kadangi rašytinių įrodymų teismui pateikti negali, todėl juridinę reikšmę turintį faktą įrodinės liudytojų pagalba.
Pareiškėja V. B. teismo posėdžio metu savo pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad ji mamą pas save parsivežė ir prižiūrėjo nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki mamos mirties. Per tą laiką ji su vyru prižiūrėjo mamos sodybą, esančią (duomenys neskelbtini): pjovė žolę, turėjo daržą, sodą, mokėjo mokesčius už sodybą ir žemės sklypus. Metus laiko, po to, kai mama apsigyveno pas ją, sodybą prižiūrėjo jos brolis A. D., kuris savaitgaliais nuvažiuodavo, pabūdavo, prižiūrėdavo. Turėtą visą turtą mama 2017 metais pardavė, liko tik miškas. Žemės sklypus pardavė ūkininkui J., kuriam ir nuomojo žemę, o sodybą pardavė kitiems pirkėjams. Mišką ji su vyru visą laiką taip pat prižiūrėjo ir prižiūri: gamina malkas, sodina medelius. Mama, apsigyvendama pas ją, pasiėmė visus reikalingus daiktus: lovą, spintą, rūbus, patalynę ir kitus asmeninius daiktus. Tie visi daiktai, be jau išvardintų pareiškime, po mamos mirties liko jai. Kadangi ji mama rūpinosi ir prižiūrėjo iki mirties, jai paliko mamos daiktai, ji toliau prižiūri likusį miško plotą, todėl mano, kad mamos palikimą priėmė, faktiškai valdydama turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad mokesčių inspekcija nėra pradėjusi V. D. turto paveldėjimo procedūrų. Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, bei vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, informuoja, jog neprieštarauja, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas būtų patenkintas. Prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra pagal byloje esančius duomenis ir pareiškimą nagrinėti valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta jų atstovui nedalyvaujant, kadangi apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta teismo šaukimu ir atsiliepime buvo išreikštas prašymas dėl bylos nagrinėjimo, nedalyvaujant atstovui.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, jog kaip valstybės atstovė nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos V. D. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos paveldimo turto priėmimą valdyti, todėl teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir įsitikinus, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo patenkinimui ir prašo teismo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta jų atstovui nedalyvaujant, kadangi apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta teismo šaukimu ir atsiliepime buvo išreikštas prašymas dėl bylos nagrinėjimo, nedalyvaujant atstovui.
Suinteresuotas asmuo nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių V. D. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, nacionalinės žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta jų atstovui nedalyvaujant, kadangi apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta teismo šaukimu ir atsiliepime buvo išreikštas prašymas dėl bylos nagrinėjimo, nedalyvaujant atstovui.
Liudytoja A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad ji su pareiškėja yra bendradarbės, pažinojo ir pareiškėjos mamą, kuri gyveno pas dukrą (pareiškėją) ir kuri paliko dukrai (pareiškėjai) turtą. Žino, kad pareiškėjos mama gyveno (duomenys neskelbtini), turėjo sodybą, žemės, miško. Pareiškėja mamą prižiūrėjo, rūpinosi iki pat mirties. Žino, kad pareiškėja mamos turtą paveldėjo. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl palikimo, nes praleido terminą palikimui priimti.
Liudytoja I. B. teismo posėdžio metu parodė, kad V. B. yra jos bendradarbė, kad mama ateidavo pas V. į darbą. Žino, kad V. mama gyveno (duomenys neskelbtini) gražioje sodyboje. V. mamą prižiūrėjo labai nuoširdžiai ir mama pas ją dar išgyveno keturis metus. Ji žino, kad V. mama, dar būdama gyva, pardavė visą turtą, liko tik miškas. V. su šeima pastoviai važiuodavo žiūrėti mamos sodybos. V. po mamos mirties labai pergyveno, todėl ir praleido trijų mėnesių terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo. Gali patvirtinti, kad V. B. faktiškai paveldėjo mamos turtą.
Iš gimimo liudijimo ir santuokos liudijimo matyti, kad V. D. (Burkienė) yra V. D. ir A. D. dukra.
Iš Pakruojo rajono 2-ojo notarų biuro patvirtinto testamento matyti, kad V. D. (duomenys neskelbtini) surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą savo mirties atveju paliko dukrai V. B..
Iš medicininio mirties liudijimo matyti, kad V. D. mirė (duomenys neskelbtini) ligoninėje, gyvendama nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).
Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad V. D. vardu yra registruota 24/96 dalys žemės sklypo iš 0,9600 ha miškų ūkio ploto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Iš Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad po V. D. mirties nebuvo užvesta paveldėjimo byla ir niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo.
Iš Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro nutarimo matyti, kad notarė atsisakė išduoti V. B. paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą po motinos V. D. mirties, kadangi ji pateikė prašymą praleidusi trijų mėnesių terminą palikimui priimti, taip pat nepateikė notarų biurui jokių įrodymų apie tai, kad ji faktiškai palikimą yra priėmusi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgys tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 8 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.
Šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo metu galiojantis 2000 m. Civilinis kodeksas, kurio 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas (CPK 42 str. 4 d.), todėl jie privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.), kadangi teismas turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu ar prašymas nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą netenkinamas, ir priimti argumentuotą sprendimą (CPK 270 str. 4 d., 448 str. 1 d.).
Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus šioje byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjos V. B. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėja V. B., įrodinėdama savo mamos V. D. palikimo priėmimo pagal testamentą, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, kad mamą pasiėmė gyventi į savo namus 2014 m. gruodžio mėnesį ir iki mamos mirties ją prižiūrėjo ir rūpinosi, nes mama dėl silpnos sveikatos viena savarankiškai savo sodyboje kaime gyventi nebegalėjo, kad visą laiką važiuodavo ir tvarkydavo mamos sodybą, mokėjo mokesčius už žemę, kol mama 2017 m. sodybą ir žemės sklypus pardavė, kad likus miško daliai, ją prižiūri iki šiol, gamindami su šeima malkas, sodindami medelius. Pareiškėja nurodė, kad per nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, nes manė, kad terminas kreipimuisi yra šeši mėnesiai ir per tuos šešis mėnesius padavė pareiškimą notaro biurui. Pareiškėjos V. B. pareiškime bei teismo posėdyje nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų A. D. ir I. B. parodymai.
Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamas namas ir žemės sklypai, faktiškas jų valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo ir žemės sklypų priežiūra, prievolių, susijusių su namu ir žeme, vykdymas. Šioje byloje aukščiau išdėstytais įrodymais yra įrodyta, kad pareiškėja V. B. po mamos V. D. mirties toliau prižiūrėjo ir prižiūri mamos vardu registruoto, jai testamentu palikto miško dalį, faktiškai valdė mamos jai paliktus kilnojamuosius daiktus, kurie buvo perkraustyti kartu su mama į jos namus, todėl konstatuotina, jog palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), po savo mamos V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.