Telšių apylinkės teismo nutartis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė rašytinio proceso tvarka spręsdama UAB „Akmenės energija“ pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo priėmimo klausimą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skolininkas A. K. mirė 2006-03-12, t.y. vykdymo proceso metu. Po skolininko mirties į notarą dėl A. K. palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Duomenų apie palikėjo testamentą ar paveldėtojus nėra ir Testamentų registre. Kadangi egzistavo palikimą sudarantis skolininko nekilnojamasis turtas, o įpėdinių neatsirado, 2008-03-31 buvo kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl palikimo perėjimo valstybei procedūrų inicijavimo. Tačiau iš šios institucijos antstolė Elena Miliauskienė gavo 2012-05-07 raštą Nr.(28.4-08-4)-RNA-19787, kuriuo informuojama, jog „...Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, paveldėjimo santykiuose atstovaudama valstybę, nepaveldės po A. K. mirties likusio turto, kadangi butas, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas santuokoje su R. K. (dabar – U.), kuri faktiniu valdymu priėmė palikimą ...“

Atsižvelgdamas į savo pastangas susigrąžinti skolas ir į tai, kad nebuvo žinomas palikėjo turto paveldėtojas ir palikimo priėmimo būdas, o taip pat turėdamas omenyje, kad iki pat 2012-05-29 jam kaip išieškotojui nepavyko išsiaiškinti, jog A. K. sutuoktinė priėmė jo palikimą faktiniu valdymu, be to, nuo palikimo atsiradimo nėra praėję trys metai, pareiškėjas laiko, kad kreditorinių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir todėl prašo nustatyti naują kreditorinių reikalavimų pareiškimo terminą.

Pareiškimą priimti atsisakytina.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Tuo tarpu pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas, jei būtų nustatytas, dėl žemiau išdėstytų argumentų sukurtų teises ir joms koresponduojančias pareigas ne pareiškėjui, o suinteresuotam asmeniui R. U., t.y. pareiškėjo teisės atsirastų ne tiesiogiai iš nustatyto juridinio fakto, o būtų išvestinės iš R. U., kaip skolininko palikimą priėmusios įpėdinės, prievolių, atsiradusių iš jos vienašališkai sudaryto palikimo priėmimo sandorio.

Nors CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta galimybė nustatyti juridinį faktą dėl palikimo priėmimo, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnyje įtvirtintais lygiateisiškumo, nesikišimo į privačius santykius ir teisinio apibrėžtumo principais, kuriais grindžiamas civilinių santykių teisinis reglamentavimas, tokį pareiškimą turi teisę pateikti tik asmuo, pats priėmęs palikimą faktiniu valdymu, ar tokio asmens atstovas, o jei asmuo miręs – ir jo įpėdiniai. Analogišką išvadą suponuoja ir CPK 444 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 8 punkto bei CK 5.50 straipsnio 1 dalies ir 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas: pareiškėjas – net jei jo prašymu juridinis faktas būtų nustatytas – neįgytų palikimo, nes nėra CK 5.1 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų paveldėjimo teisinių santykių subjektas – įpėdinis, o tai reiškia, kad dėl juridinio fakto nustatymo konkrečiu atveju pareiškėjo teisės į palikimą neatsirastų, nepasikeistų ir nepasibaigtų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 1.63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių, 1.64 straipsnio 1 dalies, 5.50 straipsnio ir 5.51 straipsnio nuostatas palikimo priėmimas, taip pat ir palikimo priėmimas faktiniu valdymu, yra įpėdinio sudaromas vienašalis sandoris. Sandoriai, kaip tai nustatyta CK 1.64 straipsnio 1 dalyje, sudaromi tik laisva asmens valia, kuri gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Niekas negali būti verčiamas sudaryti sandorį, įskaitant ir palikimo priėmimo perimant palikėjo turto valdymą sandorį, sudaromą tik įpėdinio vienašališkais veiksmais asmeniškai ar per atstovą. Taigi konkrečiu atveju pareiškėjas apskritai nėra subjektas, galėjęs kreiptis dėl palikimo priėmimo užvaldant palikėjo turtą juridinio fakto nustatymo, nes toks reikalavimas prieštarauja palikimo priėmimo kaip vienašalio sandorio esmei.

Kaip matyti iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pateiktos rašytinės medžiagos, pareiškėjas į teismą kreipėsi, po to, kai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nusprendė nepradėti po A. K. mirties likusio turto perėjimo valstybei procedūrų, nes palikėjo vardu įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įsigytas santuokoje su R. K. (dabar – U.), kuri faktiniu valdymu priėmė palikimą.

Jei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra žinomi kokie nors palikėjo A. K. įpėdiniai, net ir vienokiu ar kitokiu būdu besinaudojantys jo palikimą sudarančiu turtu, tai savaime nereiškia, kad jie priėmė palikimą faktiniu valdymu. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje ir CK 5.51 straipsnyje nustatyto palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės. Vien naudojimasis palikėjo turtu taip pat, kaip ir iki palikėjo mirties, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą palikimą sudarančiu turtu kaip nuosavybe. Šiuo klausimu žiūrėti, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-600/2009.

Tik teismas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje, 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, 2 straipsnyje, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte, CPK 1 straipsnio 1 dalyje ir 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytą savo kompetenciją, išnagrinėjęs bylą ypatingosios teisenos tvarka, gali nustatyti palikimo priėmimo juridinį faktą.

Pagal CK 4.253 straipsnio 1 dalį nekilnojamieji daiktai yra registruojami daiktai. CK 4.254 straipsnio 1 ir 3 punktuose atitinkamai nustatyta, kad viešame registre turi būti registruojami sandoriai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas, o taip pat registruoto daikto paveldėjimas. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, todėl nesant registre įrašytų duomenų apie įregistruoto nekilnojamojo daikto, kuris įeina į palikimo sudėtį, paveldėjimą nėra pagrindo tvirtinti, kad palikimas priimtas užvaldant tą daiktą. Nesant teismine tvarka nustatyto juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikėjo A. K. palikimą faktiniu valdymu priėmė jo sutuoktinė R. U. ar kiti įpėdiniai, ir kartu esant duomenims, kad niekas nepriėmė palikimo paduodamas notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ar kreipdamasis į teismą dėl turto apyrašo sudarymo, gavusi antstolės pranešimą apie palikimą Valstybinė mokesčių inspekcija, teismo vertinimu, turėjo vadovautis CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir pradėti palikimo perėjimo valstybei procedūras nepaisant to, kad turėjo duomenų apie palikėjo įpėdinius, galimai besinaudojančius palikimą sudarančiu nekilnojamuoju turtu. Tokiu atveju būtų užtikrintas teisinio apibrėžtumo principo įgyvendinimas, nesikišimo į privačius santykius principo pažeidimas būtų proporcingas siekiamam tikslui, o palikimą faktiniu valdymu priėmęs, bet dėl atitinkamo juridinio fakto nustatymo į teismą vengęs kreiptis ir registruojamo daikto paveldėjimo neįregistravęs įpėdinis galėtų savo teises ginti ginčydamas valstybės paveldėjimo teisę. Tokia galimybė numatyta CK 5.8 straipsnyje.

Pareiškėjo reikalavimas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir nustatyti naują terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus iki 2012-08-22, toks, koks jis suformuluotas, nenagrinėtinas teisme, nes šiuo metu nėra palikimą priėmusių įpėdinių, be to, priešingai nei teigia pareiškėjas, yra suėjęs CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas trijų metų naikinamasis terminas, pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį skaičiuojamas nuo 2006-03-12, t.y. nuo palikėjo mirties momento. Naikinamieji terminai pagal CK 1.117 straipsnio 6 dalį negali būti teismo atnaujinti, be to, skirtingai nei ieškinio senaties terminai, teismo yra taikomi ex officio.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti UAB „Akmenės energija“ 2012-06-05 pareiškimą Nr.152 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo kaip nenagrinėtiną teisme.

Išaiškinti pareiškėjui, kad kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo perimant turto valdymą juridinio fakto nustatymo gali tik įpėdiniai, o praleisti naikinamieji terminai negali būti teismo atnaujinti, todėl toks reikalavimas nenagrinėtinas jokiame teisme.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.