- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-06
- Bylos Nr.
- AN2-32-768/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00700-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Pažeidėjas
- B. U.
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. U., jos atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,
nedalyvaujant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato atstovui,
apeliacine žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs B. U. (toliau – Pažeidėja) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Skundžiamu nutarimu Pažeidėja nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį 340 Eur dydžio bauda už tai, kad 2018 m. lapkričio 29 d. 19.50 val., iškvietė policijos pareigūnus nesant pagalbos poreikio, o būtent: jog lauke, prie namų, adresu (duomenys neskelbtini), ją ką tik kažkas sumušė, tačiau policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu - nieko nerasta. Paskambinus nurodytu telefono numeriu atsiliepusi Pažeidėja paaiškino, kad šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) k., jos niekas neužpuolė, todėl policijai tikrai neskambino.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu prašoma skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną Pažeidėjos atžvilgiu nutraukti.
2.1. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika administracinių nusižengimų bylose, ANK 566, 569, 593 straipsniais, administracinio nusižengimo protokolo pildymo taisyklėmis, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 640 bei Lietuvos Respublikos Konstitucija nurodoma, kad Pažeidėjos kaltė konstatuota atsižvelgus tik į du bylos įrodymus (administracinio nusižengimo protokolą bei pareigūnų tarnybinius pranešimus). Pabrėžiama, kad protokolas surašytas nuvykus į įvykio vietą, po telefoninio skambučio Pažeidėjai, tačiau jos neapklausus ir nenustačius asmens tapatybės, taip pat kitų privalomų administracinio nusižengimo protokolo pildymui privalomų duomenų, neišaiškinus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui jo teisių. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog Pažeidėja šaukiama neatvyko, jai buvo siųstas protokolas ANK nustatyta tvarka.
2.2. Cituojant ANK 493 straipsnio 2 dalį, sutinkama, jog Pažeidėjos paaiškinimai nebuvo visiškai nuoseklūs, tačiau teigiama, jog viso proceso metu ji vieningai tvirtino, kad policijai neskambino ir jokios pagalbos neprašė. Neigiant kaltę dėl Pažeidėjai inkriminuoto nusižengimo, manoma, kad teismas negalėjo remtis vien protokolu, kuris, beje, neatitinka jam keliamų reikalavimų, tarnybiniais pranešimais, neišreikalaujant kitų įrodymų, t. y. pokalbio (iškvietimo) įrašo, kuris padėtų nustatyti asmens tapatybę iš balso ir pan.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Patrulių kuopos vadas E. R. prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir Pažeidėjos apeliacinio skundo netenkinti, kadangi teismas pagrįstai pripažino Pažeidėją kalta pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį.
4. Apeliacinis skundas netenkinamas.
4.1. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiamo nutarimo motyvais bei apeliacinio skundo argumentais, taip pat įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei savarankiškai atlikęs naujų įrodymų tyrimą, sprendžia, jog tiek apylinkės teismo išvados, tiek ir administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės atitinka byloje nustatytų faktinių duomenų visetą, todėl abejoti Pažeidėjos kalte dėl jai inkriminuoto nusižengimo buvimo nėra jokio pagrindo. Naikinti ar keisti skundžiamo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
4.2. Iš tiesų, ANK 567 straipsnis įtvirtina, kad Institucija (pareigūnas), atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir kiek įmanoma greičiau ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat Institucija (pareigūnas) <...> privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis nusižengimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 5 dalis įtvirtina, kad teismas ir Institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Be to, ANK 636 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad administracinio nusižengimo byloje priimtame procesiniame sprendime, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai ir kt.
4.3. Taigi, sistemiškai aiškinant pirmiau išvardytas teisės normas matyti, kad procesinis sprendimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tuomet, kai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Tirdama administracinius nusižengimus Institucija (pareigūnas) privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti (išklausyti) proceso dalyvius arba paimti jų rašytinius parodymus, išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ar dokumentus, atlikti kitus teisingam bylos išnagrinėjimui būtinus veiksmus. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Svarbu tai, jog nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Be to, įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
4.4. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame išdėstomi kaltinimai konkrečiam asmeniui padarius konkretų nusižengimą, todėl šis procesinis dokumentas turi būti surašytas tik ištyrus visas aplinkybes ir neginčijamai nustačius, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuotą nusižengimą. Tai reiškia, kad administracinio nusižengimo protokolas byloje paprastai surašomas vėliausiai, prieš tai atlikus visus kitus procesinius veiksmus ir pašalinus visas abejones dėl atsakomybėn trauktino asmens kaltės. Analizuojamu atveju akivaizdu, jog įvykio dieną policijos pareigūnai surašė tik tarnybinius pranešimus, kurie iš esmės analogiški bei administracinį nusižengimo protokolą Pažeidėjai (b. l. 5-6, 7, 8). Sutinkama su apeliacinio skundo argumentu, kad protokole nebuvo nurodytas nei vienas galimas liudytojas, nors pagal Pažeidėjos parodymus bei paaiškinimus telefonu, buvo galima spręsti, jog įvykio metu ji nebuvo viena, tačiau įvykį tyrę policijos pareigūnai šių aplinkybių tinkamai neįvertinto ir netyrė. Iš tiesų pastebėtina ir tai, kad policijos pareigūnai preziumuodami Pažeidėjos kaltę bei turėdami pareigą išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ar dokumentus, neišreikalavo iš bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) skambučio garso įrašo, kurio pagrindu taip pat būtų buvę galima bent jau spręsti apie skambinusįjį asmenį ar tiesiog patvirtinti ar paneigti ne tik Pažeidėjos versiją, tačiau ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ANK numato tik 3 atvejus, kuomet administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašomas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, šiuo atveju iš byloje esančių duomenų tikrai matyti, kad protokole Pažeidėjos parašo nėra, nurodant, jog ji pasirašyti atsisakė, kadangi ji nenurodė vietos, kurioje ji tuo metu buvo, tačiau toks pareiškimas iš tiesų negali būti prilyginamas atsisakymui pasirašyti protokolą, kuomet Pažeidėjai netgi nebuvo žinoma apie protokolo jai surašymą. Taigi ir šioje situacijoje policijos pareigūnams kilo pareiga šaukti asmenį protokolo surašymui (jos gyvenamoji vieta buvo žinoma) ir tik tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo ne mažiau kaip du kartus šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą, surašyti protokolą jam nedalyvaujant. Duomenų, apie protokolo Pažeidėjai įteikimą, jos šaukimą atvykti protokolo surašymui byloje nėra.
4.5. Nors ir nustačius protokolo surašymo reikalavimų pažeidimus, dauguma minėtų pažeidimų buvo ištaisyti pirmosios instancijos teismo (nustatė Pažeidėjos asmenybę, supažindino ją su administracinio nusižengimo protokolu, išklausė jos parodymų, pagarsino ir ištyrė byloje buvusius įrodymus), todėl šie pažeidimai apygardos teismo nuomone, nelaikytini esminiais, sutrukdžiusiais priimti teisingą sprendimą byloje.
4.6. Taip pat, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ne tik byloje esančių, pirmosios instancijos teismo išanalizuotų, duomenų visumą, tačiau ir savarankiškai ištyręs naujus įrodymus (papildomai apklausęs Pažeidėją, išsireikalavęs iš BPC 2018 m. lapkričio 29 d. skambučio garso įrašą, paskyręs fonoskopinę ekspertizę, įvertinęs Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini)), neabejoja Pažeidėjos kalte ir visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog būtent Pažeidėja skambino specialiosioms tarnyboms nesant pagalbos poreikio.
4.7. Visų pirma, nors tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose Pažeidėja kategoriškai neigė savo kaltę, tačiau pastebėtina, jog nurodyti ar įvardinti asmenis, galėjusius pasinaudoti jos turimu telefonu, ji negalėjo. Pažeidėja kitų asmenų, kurie galbūt galėjo pasinaudoti jos telefonu, nenurodė ir pažeidimo padarymo dieną, kuomet į jos naudojamą mobilųjį telefoną paskambino policijos pareigūnai, tačiau pareigūnams prisistatė kaip B. U. bei patvirtino, jog minėtas telefonas numeris (nurodytas budėtojų pranešime) priklauso ne kam kitam, o būtent jai. Antra, nelieka nepastebėta ir tai, kad paskambinusi į BPC, Pažeidėja pranešė, kad prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas būtent prie jos namų, nurodydama tikslų savo gyvenamosios vietos adresą, o tai savaime suponuoja išvadą, kad tikslų gyvenamosios vietos adresą iš esmės gali pasakyti tik pats asmuo, gyvenantis tuo adresu, tuo labiau, kaip jau minėta, šioje situacijoje nebuvo nurodyti kiti asmenys, galėję paskambinti BPC telefonu. Trečia, iš Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikto ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog atlikus Pažeidėjos lyginamųjų balso pavyzdžių bei garso įraše į BPC užfiksuotos moters balso audityvinę analizę, gauta tikėtina išvada, kad garso įraše į BPC dėl užpuolimo (duomenys neskelbtini), yra užfiksuotas Pažeidėjos balsas bei kalba.
4.8. Atsižvelgus į tai kas aptarta, daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, t. y. kad būtent Pažeidėja skambino numeriu 112 į BPC nesant būtino pagalbos poreikio, nėra jokio pagrindo.
4.9. Apygardos teismo įsitikinimu, sprendžiant Pažeidėjos atsakomybės klausimą, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, nepadarė. Vien tai, kad Institucija parengė administracinio nusižengimo bylą ne itin kokybiškai, Pažeidėjos kaltės nešalina ir tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių nepaneigia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir B. U. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.