Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, suinteresuoti asmenys Bigbank AS ir E. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į antstolį su skundu dėl 2014 m. balandžio 15 d. antstolio patvarkymo Nr. Sl-340740 dėl skolos išieškojimo panaikinimo. Pareiškėja nurodė, kad išieškoma skola yra ne jos, o sutuoktinio E. V.. Minėta skola atsirado dar iki jų santuokos, todėl ji negali būti išieškota iš jos turto. E. V. paskolą gavo ir ją naudojo savo tikslams prieš santuokos įregistravimą, todėl ji už sutuoktinio skolas negali būti atsakinga. Nėra jokio teismo sprendimo, nurodančio, kad ji privalo mokėti už sutuoktinio skolas.

Antstolis 2015 m. gegužės 6 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad pareiškėjos iškeltas klausimas dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjos sutuoktinio (skolininko) turto dalies, esančios bendroje jungtinėje nuosavybėje su pareiškėja, jau buvo nagrinėtas teisme. ( 2013-09-19 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartis Nr. 2-12057-889/2013). Pareiškėja apie nutartyje išdėstytus paaiškinimus žino, todėl skundo padavimas yra suprantamas kaip siekis vilkinti išieškojimo procesą ir norą piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog nustačius skolininko turto dalį pareiškėjos turte antstolis negalėjo vykdyti išieškojimo iš šios dalies, nes šalys sudarė povedybinę sutartį. CK 3.102 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktos sutarties 6.1 punkto, ji įsigalioja nuo jos sudarymo ir pasirašymo momento. Ši nuostata reiškia, jog šalių sutartyje nustatytas teisinis režimas galioja tik nuo sutarties pasirašymo momento, t.y. nuo 2013-09-27, tuo tarpu skolininko dalis pareiškėjos turte buvo nustatyta 2013-09-19 dar iki šalims pakeičiant turto teisinį režimą. Pažymėtina, jog šalys sutartimi negali pakeisti turto teisinio rėžimo, kuris buvo nustatytas teismo nutartimi. Apeliacinio teismo vertinimu, šalių aptartas teisinis rėžimas galios prievolėms atsiradusioms po šios sutarties sudarymo. Dėl to nepagrįsta pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šalių sudaryta sutartis galioja tik tarp jų pačių, ir sutarties nuostatos, pakeičiančios šalių turtinį režimą, yra negaliojančios, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pažymėtina, jog tiek vedybinės, tiek povedybinės sutarties panaudojimas prieš trečiuosius asmenis yra siejamas su jos registracija (CK 3.103 straipsnio 2 ir 3 dalys). Tuo tarpu teismui motyvuose nurodant, jog atitinkama sutarties nuostata prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, turėjo būti aiškiai nurodoma, kokiai imperatyviai teisės normai prieštarauja sutarties nuostata. Tokiu atveju turėjo būti atskleistas imperatyvios normos turinys ir sutarties nuostatos priešingumas imperatyviam reguliavimui. Pirmosios instancijos teismo cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurios pagrindu teismas padarė išvadą dėl povedybinės sutarties prieštaravimo imperatyvioms normoms, nėra susijusi su tais teisiniais santykiais, kurie nagrinėjami šioje byloje. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Vis dėlto šie pirmosios instancijos teismo motyvai neturi įtakos galutiniam procesiniam rezultatui. Civilinė byla dėl antstolio veiksmų išspręsta teisingai, todėl šis formalus netikslumas nėra pagrindas panaikinti iš esmės teisingą nutartį (CPK 328 straipsnis).

Taip pat apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais apeliantės argumentus, jog paskolą jos sutuoktinis gavo dar iki santuokos sudarymo ir panaudojo savo poreikių tenkinimui. Pažymėtina, jog nustatant skolininko turto dalį pareiškėjos turte nereiškia, jog skola išieškoma iš jos lėšų. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai su skolininku E. V. sudarius santuoką pasikeitė sutuoktinių turto – piniginių įplaukų teisinis režimas, tai reiškia, kad šiuo atveju aktualios skolininko ir pareiškėjos kartu gaunamos lėšos traktuotinos kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai).

Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirasis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.