Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja Sigita Vainauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-727/2008

2008 m. rugsejo 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Sigitos Vainauskienes, teiseju Stasio Punio ir Vladislavo Lenciko, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorui Kestuciui Bieliauskui, gynejams Leokadijai Leikauskienei, Vidmantui Omileviciui, nuteistiesiems J. B., R. M., viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju J. B. ir R. M. apeliacinius skundus del Ukmerges rajono apylinkes teismo 2008 m. gegužes 22 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisves atemimu dvejiems metams ir šešiems menesiams, vad. LR BK 64 str. 3 d. bausme subendrinta su 2006 02 14 Ukmerges rajono apylinkes teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutine bausme paskirta treji metai šeši menesiai laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose; R. M. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. laisves atemimu vieneriems metams, pagal LR BK 180 str. 1 d. laisves atemimu dvejiems metams šešiems menesiams, pagal LR BK 187 str. 1 d. laisves atemimu keturiems menesiams, vad. LR BK 63 str. 2 d., 5 d. paskirtos bausmes pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. subendrintos apemimo budu ir paskirta subendrinta vieneriu metu laisves atemimo bausme; ši bausme, vad. LR BK 64 str. 4 d., 6 d. dalinio sudejimo budu subendrinta su bausme paskirta už plešima pagal LR BK 180 str. 1 d. ir subendrinta bausme paskirta treji metai laisves atemimo; vad. LR BK 64 str. šiuo nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudejimo budu subendrinta su 2007 10 03 Ukmerges rajono apylinkes teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutine bausme paskirta ketveri metai laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustate:

J. B. ir R. M. nuteisti už tai, kad pagrobe svetima turta, panaudojant fizini smurta, t.y. padare plešima, o kaltinamasis R. M. padare ir svetimo turto pagrobima, isibraunant i patalpa, ir sugadino svetima turta, o butent:

2007 m. lapkricio 12 d., apie 02⁴⁰ val., nakties metu, R. M. tikslu pagrobti svetima turta Ukmerges mieste, su plyta išdaužes lango stiklo paketa, pro langa isibrove i UAB (duomenys neskelbtini), kurios buveine yra adresu (duomenys neskelbtini), administracijos patalpas, iš kuriu slapta pagrobe M. Ž. priklausancius pinigus 240 Lt sumoje ir UAB (duomenys neskelbtini) priklausancius 15 vnt. raktu, kurie neturi materialines vertes, pagrobtus daiktus buvusius padetus spintoje, atskirose kartoninese dežutese, tuo padarydamas nukentejusiajai M. Ž. 240 Lt turtine žala.

2007 m. lapkricio 12 d., apie 02⁴⁰ val., nakties metu, R. M. vagystes iš UAB (duomenys neskelbtini), kurios buveine yra adresu (duomenys neskelbtini), administracijos patalpu metu, mesdamas plyta, tycia išdauže lango stiklo paketa, kurio verte yra 590 Lt, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 590 Lt turtine žala.

2007 m. lapkricio 29 d., apie 04¹⁵ val., nakties metu, J. B. ir R. M., budami apsvaige nuo alkoholio, bendrininkaudami grupeje, tikslu užvaldyti svetima turta Ukmerges mieste, (duomenys neskelbtini)gatveje, prie namo, pažymeto Nr. 3, užsipuole gatve ejusi M. T., po ko R. M. viena karta su kumšciu smugiavus nukentejusiajam i veida, o J. B. rankomis sudavus ne mažiau kaip penkis smugius nukentejusiajam M. T. i šonus, pastarasis buvo pargriautas ant žemes ir J. B. laikant nukentejusiji prispaudus prie žemes, tuo metu kitas R. M. ne mažiau kaip septynis kartus su koja ispyre nukentejusiajam M. T. i šonus, ko pasekoje nukentejusiajam buvo padarytos kraujosruvos kaires akies vokuose ir krutineje, sukele nežymu sveikatos sutrikdyma, bei iš pastarojo reikalavo atiduoti turimus pinigus, ir, tokiu budu panaudoto fizinio smurto pasekoje palaužus nukentejusiojo pasipriešinima, J. B. iš nukentejusiojo M. T. priekines kelniu kišenes pagrobe pastarajam priklausanti 140 Lt vertes mobilaus ryšio telefona „Nokia 3200“, ši svetima turta užvaldydami, tuo savo bendrais nusikalstamais veiksmais padarydami nukentejusiajam M. T. 140 Lt turtine žala.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistieji ir ju gynejai praše apeliacinus skundus tenkinti.

Prokuroras praše apeliacinus skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausme, Lietuvos Respublikos BK 54 str., 80 str., 91 str. reikalavimu nepažeide. Nors apeliantas nurodo, kad jam paskirta bausme yra per griežta, kolegija su tokiais argumentais sutikti negali. R. M. iki jo nuteisimo 2008 06 22 Ukmerges rajono apylinkes teismo nuosprendžiu jau buvo teistas du kartus: 1) 2007 05 14 Ukmerges rajono apylinkes teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. Šiuo nuosprendžiu, atsižvelgiant i tai, kad R. M. veika padare budamas nepilnametis, teismas LR BK 93 str. 1 d. 1,3 p. pagrindu ji nuo baudžiamosios atsakomybes atleido, skyre jam auklejamojo poveikio priemones – ispejima ir šešiu menesiu elgesio apribojima – nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto buti namuose, testi moksla, be elgesio apribojima kontroliuojanciu instituciju žinios uždrausti keisti gyvenamaja vieta. Pažymetina, kad 2007 09 14 Ukmerges rajono apylinkes teismo nutartimi buvo patenkintas pataisos inspekcijos teikimas (pataisos inspekcija, kaip nuosprendžio vykdyma kontroliuojanti institucija kreipesi i teisma su teikimu, prašydama spresti klausima del R. M. paskirtu auklejamojo poveikio priemoniu pakeitimo kitomis, motyvuojant tuo, kad R. M. nesilaiko jam paskirto elgesio apribojimo – tam tikru laiku buti namuose) ir R. M. paskirtos auklejamojo poveikio priemones – ispejimas bei elgesio apribojimas pakeistas jo atidavimu tevu, kurie rupinasi vaiku, ugdymui ir priežiurai iki jo pilnametystes; 2) 2007 10 03 Ukmerges rajono apylinkes teismo nuosprendžiu R. M. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. (devynios veikos) bei pagal LR BK 187 str. 3 d. (dvi veikos) galutine subendrinta 2 metu laisves atemimo bausme, atidedant bausmes vykdyma 2 metu laikotarpiui LR BK 92 str. 1 d., 2 d. pagrindu ji ispejant bei ipareigojant toliau testi mokslus (LR BK 82 str. 1 d. 1 p., 87 str. 2 d. 2 p.). Tokiu budu nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu 2008 05 22 nuosprendžiu, R. M. padare bausmes, paskirtos 2007 10 03 nuosprendžiu, vykdymo atidejimo metu (2007 10 03 Ukmerges rajono apylinkes teismo nuosprendis isiteisejo 2007 10 24), prieš tai dar ankstesniu 2007 05 14 nuosprendžiu R. M. jau buvo taikytos auklejamojo poveikio priemones. R. M. elgesys, t. y. nauju nusikalstamu veiku padarymas bausmes vykdymo atidejimo metu, leido teismui padaryti pagristas išvadas apie tai, kad nors ir budamas labai jauno amžiaus R. M. pozityviu išvadu nedaro, nekeicia savo nusikalstamo gyvenimo budo, toliau daro nusikalstamas veikas. Pirmos instancijos teismas pagristai konstatavo, kad visa tai rodo kaltinamojo nemaža pavojinguma visuomenei, nenora paklusti istatymu reikalavimams, nesistengima pasitaisyti. Teismas laike, kad kitos rušies nei laisves atemimas bausmes R. M. nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nebepakanka. Tokiai pirmos instancijos teismo išvadai pritartina. Paskirdamas laisves atemimo bausmes ruši R. M., teismas jos dydi parinko tinkamai, už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 187 str. 1 d. paskirdamas mažesnes nei sankcijose numatytu bausmiu vidurkiai (paskirtu bausmiu dydžiai yra artimesni minimaliai laisves atemimo bausmes ribai). Paskirtos bausmes nei savo rušimi, nei dydžiu negali buti laikomos per griežtomis. Skirdamas bausme teismas atsižvelge i R. M. atsakomybe lengvinancia aplinkybe, t. y. kad jis visiškai prisipažino padares nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. Švelninti ir taip švelniu pirmos instancijos teismo paskirtu bausmiu pagrindo nera. Nusikalstamu veiku, numatytu LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. padarymo metu R. M. buvo nepilnametis. Vienas iš istatymo reikalavimu, numatanciu nepilnameciu baudžiamosios atsakomybes ypatumus, numato, kad turi buti siekiama riboti laisves atemimo bausmes ir didinti auklejamojo poveikio priemoniu taikymo tokiems asmenims galimybes (LR BK 80 str. 1 d. 2 p.). Pažymetina, kad skirdamas bausmes R. M. teismas atsižvelge i tai, kad veikas, numatytas LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. R. M. padare dar nesukakus jam aštuoniolikos metu amžiaus. Taciau skirdamas R. M. terminuota laisves atemima teismas pagristai vadovavosi LR BK 91 str. 3 d. itvirtintomis bausmes skyrimo nepilnameciui ypatumu nuostatomis, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rušies bausmiu nepilnamecio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, teismas nepilnameciui gali skirti terminuota laisve atemima. Teismo išvadai, kad R. M. turi buti skirtina terminuoto laisves atemimo bausme pritartina.

Nuteistojo J. B. apeliacinis skundas atmestinas. J. B. nurodo, jog išankstinio susitarimo su R. M. padaryti plešima nukentejusiojo M. T. atžvilgiu nebuvo. Tokie apelianto argumentai atmestini. Byloje surinktais ir ištirtais irodymais nustatyta, kad J. B. ir R. M., budami apsvaige nuo alkoholio, užsipuole nukentejusiji, po ko tikslu užvaldyti svetima turta ji sumuše ir panaudoto fizinio smurto pasekoje atimdami nukentejusiajam galimybe priešintis, pagrobe nukentejusiojo turta – su savimi tureta mobilaus ryšio telefona. Teismas pagristai kaltinamojo J. B. parodymus: po muštyniu paimdamas nuo žemes nukentejusiojo mobilaus ryšio telefona, galvojo, kad tai yra jo draugo, t. y. R. M. pamestas daiktas, atmete, nes tokius J. B. parodymus paneigia nukentejusiojo parodymai: išgirdes kažka atbegant jis (M. T.) pajuto smugi, nuo kurio apsvaigo; po to pribego kitas vaikinas, kuris jam taip pat sudave ir pargriove ji ant žemes; jis buvo laikomas prispaustas kunu prie žemes; buvo reikalaujama atiduoti pinigus, jaute, kaip kraustomos jo kišenes, po ko iš priekines kelniu kišenes buvo išimtas mobilaus ryšio telefonas; jokios kalbos ar konflikto tarp jo ir ji užpuolusiu vaikinu nebuvo, buvo užpultas netiketai. Nukentejusiojo parodymai yra nuoseklus, netiketi jais teismas neturejo pagrindo, bylos nagrinejimo metu nebuvo nustatyta jokiu aplinkybiu, galinciu itakoti nukentejusiojo parodymu nepalankuma kaltinamiesiems, t. y. nukentejusysis ir kaltininkai vieni kitu iki ivykio nepažinojo, ju nesiejo jokie tarpusavio santykiai. Nukentejusiojo nuoseklius parodymus del jo apiplešimo patvirtino ir byloje apklausto liudytojo A. G. parodymai. Tokiu budu akivaizdu, kad J. B. ir R. M. veikdami bendrai, abu budami bendravykdytojais, sudave nukentejusiajam smugius, kai vienas iš bendrininku – J. B. laike nukentejusiji prispaudes prie žemes, tuo metu kitas bendrininkas – R. M. spyre nukentejusiajam ir reikalavo atiduoti turimus pinigus, o bendrais veiksmais panaudoto fizinio smurto pasekoje, palaužus nukentejusiojo pasipriešinima, vienas iš bendriniku J. B. iš nukentejusiojo kišenes pagrobe mobilaus ryšio telefona. Taigi teismas teisingai kvalifikavo kaltininku veiksmus, kaip padarytus bendrininkaujant grupeje, nes bendrininkavimas yra tycinis bendras dvieju ar daugiau tarpusavyje susitarusiu asmenu dalyvavimas darant nusikalstama veika. Butinu bendrininkavimo požymiu yra bent dvieju bendrininku tarpusavio susitarimas veikti bendrai. Susitarimas tarp bendrininku galimas tiek prieš padarant nusikalstama veika, tiek ir nusikalstamos veikos darymo metu. Asmenu susitarimas bendrai atlikti nusikalstama veika galimas ne tik žodžiu, raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais. Iš kaltininku bendru veiksmu kryptingumo, suderinamumo (smugius sudave abu, kol vienas nukentejusiji laike prispaudes prie žemes, kitas spyre ir reikalavo atiduoti turta) akivaizdus ju bendras susitarimas ivykdyti plešima nukentejusiojo atžvilgiu. Viena iš bendrininkavimo formu yra bendrininku grupe. Bendrininku grupe yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenu susitaria nusikalstama veika daryti, testi ar užbaigti, jei bent du iš ju yra vykdytojai. Bendrininku grupeje padarytas plešimas yra pavojingesnis (dviese bendrininkai sudave nukentejusiajam daugiau smugiu nei tai galejo padaryti veikiant atskirai, veikiant dviese buvo greiciau palaužtas nukentejusiojo pasipriešinimas ir prireike mažiau laiko nukentejusiojo turtui užvaldyti, bendri veiksmai buvo intensyvesni taigi ir pavojingesni), todel aplinkybe, kad veika padare bendrininku grupe pirmos instancijos teismas pagristai pripažino veika padariusiu asmenu atsakomybe sunkinancia aplinkybe.

Del J. B. paskirtos bausmes konstatuotina, kad ji paskirta laikantis LR BK 54 str. numatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu. Skiriant bausme pagristai atsižvelgta i tai, kad J. B. nusikalsta jau ne pirma karta, t. y. i kaltininko asmenybe. Nors, kaip nurodo savo skunde nuteistasis J. B., skirdamas bausme teismas neatsižvelge i tai, kad jis mokesi, kaip matyti iš bylos medžiagos, J. B. iki nusikalstamos veikos padarymo, už kuria nuteistas 2008 05 22 Ukmerges rajono apylinkes teismo nuosprendžiu, jau buvo teistas ir anksciau: 1) 2006 02 14 Ukmerges rajono apylinkes teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. (devyni turto pagrobimai), 187 str. 1 d (du turto sugadinimai). Šiuo nuosprendžiu J. B. paskirtos bausmes vykdymas buvo atidetas, paskiriant auklejamojo poveikio priemones. Tokiu budu akivaizdu, kad ankstesniais teismu nuosprendžiais J. B. buvo skirtos ne laisves atemimo bausmes, o auklejamojo poveikio priemones, taciau nuteistasis išvadu nepadare, nekeite gyvenimo budo, vel nusikalto, taigi teismas pagristai skyre jam laisves atemimo bausme, manydamas, kad kitos rušies bausmiu J. B. nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nebepakanka. Su tokia teismo išvada apeliacines instancijos teismas sutinka. Šiuo atveju ta aplinkybe, jog apeliantas nusikalstamu veiku padarymo metu mokesi tik parodo pirmos instancijos aptartos išvados teisinguma, nes net ir ipareigojimas testi moksla, paskirtas ankstesniu nei skundžiamas teismo nuosprendžiu, J. B. nuo nusikalstamos veikos padarymo nesulaike. Teismas nepripažino nuteistojo J. B. pavojingu recidyvistu, kaip tai numatyta LR BK 27 str. 2 d., o tik skiriant J. B. bausme pagristai nurode taikytina šioje byloje LR BK 56 str. 1 d., kad recidyvistui už tycinio nusikaltimo padaryma teismas paprastai skiria laisves atemimo bausme. Nusikaltimu recidyvas yra tada, kai asmuo jau teistas už tycinio nusikaltimo padaryma, jeigu teistumas už ji neišnykes ar nepanaikintas, vel padaro viena ar daugiau tyciniu nusikaltimu, todel J. B. laikytinas recidyvistu LR BK 27 str. 1 d. prasme. Skiriant bausme pirmos instancijos teismas taip pat atsižvelge i J. B. teistumus praeityje (apeliantas savo skunde nurodo, jog yra teisiamas už praeiti), t. y. i aplinkybes, kurios apibudina kaltininko asmenybe, ka privalejo padaryti laikydamasis LR BK 54 str. reikalavimu. Del skundo argumento, jog nukentejusiojo sveikatai nekilo pavojus konstatuotina, kad byloje surinktais irodymais, o butent specialisto išvada negincijamai nustatyta, kad bendrais nuteistuju R. M. ir J. B. veiksmais nukentejusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, apie ka nurodyta teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Priešingai nei nurodoma J. B. apeliaciniame skunde, nustatydamas bausmes dydi teismas atsižvelge i kaltininko jauna amžiu bei i nukentejusiuju pozicija, nors teismas nera privalomai saistomas tai daryti. Pažymetina, kad padaryta J. B. nusikalstama veika – tycinis, apysunkis, su fizinio smurto prieš asmeni panaudojimu susijes nusikaltimas, savo pasekmemis yra žalingas ne tik paciam nukentejusiajam, bet ir pavojingas visai visuomenei, todel yra baudžiamas, siekiant užtikrinti baudžiamojo istatymo paskirti, o butent ginti žmogaus ir piliecio teises bei laisves, visuomenes ir valstybes interesus nuo nusikalstamu veiku. Savo dydžiu J. B. paskirta bausme yra mažesne nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmes vidurkis, todel negali buti laikytina per griežta ir pagrindo švelninti apylinkes teismo nuosprendžiu paskirtos bausmes, nera.

Esant aukšciau išdestytoms aplinkybems, keisti Ukmerges rajono apylinkes teismo 2008 m. gegužes 22 d. nuosprendi nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistuju J. B. ir R. M. apeliacinius skundus atmesti.