- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-23
- Bylos Nr.
- I-10668-811/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Rytis Krasauskas, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Atsakovas
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Ryčio Krasausko ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui L. K., pareiškėjo atstovei I. R., atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Olgai Kilkinovai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo L. K. skundas atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuriame pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) 2015-05-29 sprendimą Nr. 1/17-9-1686; 2) įpareigoti FNTT į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti papildomai įskaityti pusę pareiškėjo mokymosi Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete laikotarpio, buvusio nuo 1991-09-01 iki 1995-01-01.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad jis šiuo metu eina FNTT Operacijų skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas, o laikotarpyje nuo 1991-09-01 iki 1995-07-01 studijavo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete bakalauro studijose, nuo 1995-09-01 tęsė magistrantūros studijas tame pačiame fakultete. Baigęs bakalauro studijas 1995 m. liepos mėn. kreipėsi į Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – Vilniaus r. PK) Personalo skyrių dėl galimybės būti priimtas į pareigas, 1995 m. rugpjūčio mėn. buvo nukreiptas į Vilniaus r. PK Ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyrį, susitiko su tuometiniu Vilniaus r. PK Ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyrio viršininku J. N.. Siekiant patikrinti, ar pareiškėjas tinka tarnybai policijoje, jam buvo pasiūlyta tam tikrą laiko tarpą suteikti savanorišką pagalbą esamiems pareigūnams atliekant tarnybines užduotis. Kadangi ketino dirbti policijoje, su siūlymu nurodo sutikęs, tačiau jo žiniomis, šis bandomasis laikotarpis nebuvo įformintas raštu: iš pareiškėjo nebuvo paimtas prašymas, nebuvo priimtas įsakymas ir pan. Teigia, kad 1995-11-20 buvo priimtas sprendimas, kad pareiškėjas gali eiti laisvas pareigas Vilniaus r. PK Ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyryje, tą dieną užpildė autobiografiją ir anketą. Teigia, kad valią dirbti policijoje išreiškė iškart po studijų baigimo, t. y. 1995 m. liepos mėn., todėl mano, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 16 str. 3 d. 6 p. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-02-11 nutarimu Nr. 128 patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatų) 7 punktu, į pareiškėjo stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti papildomai turi būti įskaitoma ir pusė mokymosi laikotarpio. Todėl pareiškėjas 2014-12-02 kreipėsi į FNTT. FNTT direktoriaus 2015-05-29 sprendimu Nr. 1/17-9-1686 pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas. Mano, kad FNTT Tarnybos stažo nustatymo komisija netinkamai vertino faktines aplinkybes, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas ir netesėtas sprendimas, kuris priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, Pensijų įstatymo, Nuostatų, todėl yra nepagrįstas ir naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovė FNTT atsiliepime (b. l. 24-28) nurodė su pareiškėjo skundu nesutinkanti. Teigia, kad FNTT objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo visus pareiškėjo argumentus, duomenis ir dokumentus, kreipėsi į įvairias institucijas dėl būtinų duomenų gavimo pareiškėjo pusės mokymosi laiko į pareiškėjo stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti. Tuo pačiu nurodo, kad savo nuomonę, argumentus ir įrodymus išsamiai išdėstė 2015-05-28 Tarnybos stažo nustatymo komisijos posėdžio protokole Nr. 04/17-9-4947. Pareiškėjui bakalauro kvalifikacinis laipsnis buvo suteiktas 1995-07-01, jo oficialus valios būti priimtam į tarnybą pareiškimas buvo pateiktas po beveik 5 mėnesių baigus bakalauro studijas, t. y. 1995-11-20, kai pareiškėjas užpildė autobiografiją ir anketą Vilniaus r. PK. Pareiškėjas į Vilniaus r. PK Ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyrio Mokesčių kontrolės grupės jaunesniojo inspektoriaus pareigas buvo paskirtas 1996-02-05. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad iki 1996-02-05 jis neoficialiai atliko įvairias tarnybines užduotis siekiant patikrinti jo gebėjimus, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate nėra. Pareiškėjas iki paskyrimo į Vilniaus r. PK Ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyrio Mokesčių kontrolės grupės jaunesniojo inspektoriaus pareigas dirbo kituose darbuose, t. y. nuo 1993-06-22 iki 1993-12-06 dirbo UAB „Vilniaus skydas“ ir nuo 1994-11-01 iki 1995-11-20 dirbo UAB „Iltis“, todėl tarnyba Vilniaus r. PK nebuvo pareiškėjo pirmoji tarnybos vieta. Mano, kad pusės pareiškėjo mokymosi laikotarpio negalima įskaityti į jo tarnybos stažą, nes pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą turi būti nepraėję 3 mėnesiai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė su juo nesutinkanti, prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 97).
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą iš esmės jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad apie galimybę įsidarbinti vidaus tarnybos sistemoje domėjosi dar studijų metu. 1995 m. rugpjūčio mėnesį sužinojęs, kad atsirado laisva tarnybos vieta Vilniaus r. PK, pareiškėjas iš karto išreiškė valią čia dirbti, tačiau prieš priimant jį į tarnybą, jis turėjo atlikti patikrinimą, kurio metu su kitais Vilniaus r. PK pareigūnais vykdė tarnybines užduotis. Pareiškėjas 1995-11-20 Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, dalyvaujant personalo atstovams ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovui užpildė autobiografiją bei anketą ir 1996-02-05 buvo priimtas į tarnyba Vilniaus r. PK. Nurodė, kad studijų metu dirbo sargu UAB „Skydas“, po studijų atliko praktiką UAB „Iltis“.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė I. R. palaikė pareiškėjo skundą, papildomai paaiškino, kad nėra svarbu, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjas iki 1996-02-05 atliko tarnybines užduotis Vilniaus r. PK., nes pareiškėjas negalėjo kontroliuoti, kaip Vilniaus r. PK įformino pareiškėjo valios tarnauti Vilniaus r.PK išreiškimą. Todėl mano, kad pareiškėjas tinkamai, per 3 mėn. išreiškė valią tarnauti Vilniaus r. PK.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir pašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįsta. Papildomai paaiškino, kad valia būti priimtam į tarnybą vidaus reikalų sistemoje turi būti išreikšta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau jokių rašytinių duomenų, kad pareiškėjas iki 1995-11-20 būtų domėjęsis tarnyba Vilniaus r. PK nėra. Teigia, kad pareiškėjas iki jo paskyrimo į pareigas Vilniaus r. PK, t. y. iki 1996-02-05, negalėjo atlikti jokių tarnybinių užduočių, nes nebuvo pareigūnas. Be to, po studijų Vilniaus universitete baigimo 1995-07-01 pareiškėjas pagal darbo sutartį dirbo UAB „Iltis“, todėl teigia, kad nėra pagrindo įskaityti pusę pareiškėjo studijų laiko Vilniaus universitete į vidaus tarnybos stažą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl pusės pareiškėjo mokymosi laikotarpio (nuo 1991-09-01 iki 1995-07-01) įskaitymo į pareiškėjo stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti.
Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau - Pensijų įstatymas) 16 str. 3 d. 6 p. nustatyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d., tarp kurių mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikas. Mokymosi analogiškose kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į tarnybos laiką pensijai skirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Į tarnybos laiką pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-02-11 nutarimu Nr. 128 patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 7 p. nustatyta, kad į tarnybos laiką įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą nepraėję 3 mėnesiai, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme.
Pareiškėjas nesutinka su ginčijamu FNTT 2015-05-29 sprendimu Nr. 1/17-9-1686 (toliau – Sprendimas) iš esmės dėl to, kad FNTT Tarnybos stažo nustatymo komisija pareiškėjo tarnybos pradžia laikė 1996-02-05, t. y. datą, kada pareiškėjas buvo paskirtas į Vilniaus r. PK Ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyrio Mokesčių kontrolės grupės jaunesniojo inspektoriaus pareigas. Pareiškėjas nurodo valią dirbti policijoje išreiškęs iškart po studijų baigimo, t. y. 1995 m. liepos – rugpjūčio mėn., kada kreipėsi į Vilniaus r, PK Personalo skyrių dėl priėmimo į Vilniaus r. PK Ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyrį. Šią aplinkybę pareiškėjas grindžia 1995 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais Vilniaus r. PK Ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyryje dirbusių pareigūnų J. N., M. V., R. R., P. P., A. P. rašytiniais paaiškinimais.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėjas 2014-12-02 kreipėsi į FNTT, prašydamas įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti pusę jo mokymosi nuo 1995-09-01 iki 1995-01-01 Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete laiko. Tarnybos stažo nustatymo komisija 2015-05-28 posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, sutiko su VRM Tarnybos stažo nustatymo komisijos išvada, kad į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti negali būti įskaityta pusė jo mokymosi laiko, nes pareiškėjas mokslus baigė 1995-07-01, jo pirmas oficialus valios teisės aktų nustatyta tvarka būti priimtam į tarnybą vidaus reikalų institucijose pareiškimas – 1995-11-20 užpildyta autobiografija ir anketa – buvo padarytas ne per 3 mėnesius, o per beveik 5 mėnesius po mokslų baigimo. Pareiškėjo darbas UAB „Iltis“ nebuvo privalomoji praktika, nuo 1996-02-05 pradėta tarnyba Vilniaus r. PK Ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyrio Mokesčių kontrolės grupės jaunesniojo inspektoriaus pareigose nebuvo jo pirmoji tarnybos vieta po mokslo baigimo vidaus reikalų sistemoje, kurioje asmenys tarnauja turėdami pareigūno statusą.
Iš byloje esančių dokumentų kopijų matyti, kad pareiškėjas 1996-11-20 užpildė autobiografiją (b. l. 56-57). Pareiškėjas 1996-01-25 prašyme Vilniaus r. PK vyresniajam komisarui M. P. prašo priimti jį į tarnybą komisariate (b. l. 52). Vilniaus rajono policijos komisariato 1996-02-09 įsakymu Nr. 25 pareiškėjas nuo 1996-02-05 paskirtas į kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyrio Mokesčių kontrolės grupės jaunesniojo inspektoriaus pareigas, nustatytas 3 mėn. bandomasis laikotarpis, kurio metu organizuojama stažuotė, jos vadovu paskirtas J. N. (b. l. 45). Iš Asmens kortelės atlyginimams priskaičiuoti matyti, kad bandomasis laikotarpis pratęstas iki 1996-08-05 (b. l. 46).
Pagal ginčo metu (1995 m. rugpjūčio – spalio mėn., kaip nurodo pareiškėjas skunde) galiojusio Lietuvos Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo 5 str. 3 d. vidaus tarnybos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, tarnaujantis vidaus tarnybos padaliniuose, turintis laipsnį ir vykdantis vidaus tarnybos funkcijas. Pagal to paties įstatymo 12 str. 4 d. pareigūnas turi būti prisiekęs.
Policijos pareigūno statusą apibrėžė tuo metu galiojusio Policijos įstatymo 5 str. 4 d. nuostata, pagal kurią policijos pareigūnai yra ir Lietuvos policijos akademijos klausytojai, taip pat policijos rezerve esantys asmenys, kai jiems pavesta vykdyti viešosios tvarkos palaikymo pareigas. Lietuvos policijos akademijos klausytojai policijos pareigūno statusą įgyja ir atlikdami praktiką bei stažuodamiesi policijoje. Pagal šio įstatymo 25 str. 2 d. į tarnybą policijoje asmenys priimami tik gavę Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicininės komisijos išvadą, jog jie tinka šiai tarnybai. Priimamieji duoda priesaiką Lietuvos valstybei. Pagal Policijos įstatymo 30 str. 1 d. nuostatas, iškilus būtinumui užtikrinti viešąją tvarką ar visuomenės saugumą, policijos pareigūnų pareigas gali vykdyti policijoje netarnaujantys vidaus reikalų darbuotojai policijos įstaigos viršininko rašytiniu įsakymu. Policijos įstatymo 31 str. nuostatos reglamentavo policijos įstaigų turėto policijos rezervo statusą. Rezervą sudarė policijos pareigūnai, dėl objektyvių priežasčių atleisti iš tarnybos ir jų sutikimu perkelti į policijos rezervą bei tinkantys tarnybai policijoje Lietuvos piliečiai, kurie pasižada sąžiningai ir dorai vykdyti jiems patikėtas pareigas. Asmenys į rezervą atrenkami pagal šiame įstatyme numatytus bendruosius policijos komplektavimo reikalavimus. Tarnybos metu jie vykdo policijos pareigūnų funkcijas, turėdami bendrąsias teises ir pareigas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-01-30 nutarimu Nr. patvirtintų Laikinųjų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos policijoje ir atleidimo iš jos taisyklėse nustatyta, kad skiriama į konkrečias pareigas tada, kai priimamas asmuo atitinka policijos pareigūnui keliamus reikalavimus ir kai visiškai įforminama jo asmens byla (12 p.); skirti į atitinkamas policijos pareigūno pareigas turi teisę vadovai, nurodyti Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, taip pat aukštesnieji pareigūnai, kuriems ši teisė suteikta vidaus reikalų ministro arba Policijos departamento generalinio komisaro įsakymu (15 p.); paskirtas asmuo tampa policijos pareigūnu, jam suteikiamas atitinkamas pareiginis laipsnis, išduodamas nustatyto pavyzdžio tarnybinis pažymėjimas (16 p.); policijos pareigūnai, pradedami eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei (17 p.).
Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad policijos pareigūno statusą asmuo įgydavo tuo atveju, kai jis būdavo paskiriamas į konkrečias pareigas įgalioto asmens ir prisiekdavo. Pareiškėjo atveju, jo paskirimą į policijos pareigūno pareigas patvirtina Vilniaus rajono policijos komisariato 1996-02-09 įsakymas Nr. 25, kuriuo pareiškėjas nuo 1996-02-05 paskirtas į kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyrio Mokesčių kontrolės grupės jaunesniojo inspektoriaus pareigas (b. l. 45).
Sistemiškai aiškinant Pensijų įstatymo 16 str. 3 d. 6 p. bei Nuostatų 7 p. normas, tam, kad pareiškėjui į tarnybos laiką pensijai skirti būtų pagrindas įskaityti pusę jo mokymosi laikotarpio Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, pareiškėjas turi atitikti šias sąlygas –baigęs iš karto turi būti paskirtas pareigūnu, tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą turi būti nepraėjęs 3 mėnesių terminas. Kadangi pareiškėjas mokslus baigė 1995-07-01, trijų mėnesių terminas jam būti paskirtam pareigūnu suėjo 1995-10-01. Pareiškėjas į tarnybą buvo priimtas 1996-02-05, taigi praleidus nustatytą trijų mėnesių terminą. Netgi jeigu ir vertinant pareiškėjo 1995-11-20 valios išraišką būti paskirtam pareigūnu jam pildant anketą tinkama savo teisei realizuoti, pareiškėjas visgi ir tokiu atveju laikytinas neatitinkančiu minėtų teisės aktų nuostatų reikalavimų, nes net ir šiuo atveju trijų mėnesių terminas yra praleistas. Jokių kitų duomenų, galinčių paneigti šias aplinkybes, byloje nėra. Priešingai, iš pareiškėjo 1995-11-20 anketos, taip pat iš Sodros duomenų matyti, kad laikotarpyje nuo 1994-11-01 iki 1995-11-20 pareiškėjas dirbo UAB „Iltis“ (vėliau – UAB „My dreamhome“). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nuo datos, kada pareiškėjas baigė mokslus, t. y. 1995-07-01, iki 1995-11-20 tęsdamas savo darbą šioje bendrovėje, ne tik iš karto baigęs mokslus neišreiškė valios būti paskirtas pareigūnu, bet ir nebuvo realiai paskirtas į pareigūno pareigas. Taigi, iš šių aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjas neatitinka Pensijų įstatymo 16 str. 3 d. 6 p. ir Nuostatų 7 p. įtvirtintų reikalavimų, todėl jo pusės mokymosi nuo 1995-09-01 iki 1995-01-01 laiko neįskaityta į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti pagrįstai.
Pažymėtina tai, kad analogiška Pensijų įstatymo nuostata buvo įtvirtinta ir nuo 1995-01-01 įsigaliojusios šio įstatymo redakcijos 16 str. 3 d. 6 punkte, t. y. „į tarnybos laiką pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jei jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais“. Nuo 1995-01-26 įsigaliojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83 patvirtintų Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų redakcijos 6.2 p. buvo įtvirtinta analogiška nuostata, pagal kurią į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą nepraėję 3 mėnesiai, tam tikrais atvejais pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų trukme. Esant analogiškam reglamentavimui pareiškėjo mokslų baigimo momentu, konstatuotina, kad pareiškėjas negalėjo turėti nepagrįstų lūkesčių dėl kitokios valstybinės pensijos skaičiavimo tvarkos.
Byloje esantys J. N., M. V. (M. V.), R. R. (R. R.), P. P. (P. P.) ir A. P. paaiškinimai (b. l. 15 - 19) apie pareiškėjo atliktas pareigas Vilniaus r. PK prieštarauja byloje esantiems oficialiems įrodymams apie pareiškėjo tarnybos pradžią Vilniaus r. PK, todėl negali būti laikomi pareiškėjo valios tarnauti Vilniaus rajono PK išreiškimu.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001-11-28 įsakymu Nr. 626 patvirtintos Vidaus reikalų sistemos statutinių valstybės tarnautojų tarnybos Lietuvos valstybei stažo nustatymo tvarkos 8 punktą ginčus, kilusius dėl tarnybos stažo skaičiavimo, sprendžia vidaus reikalų sistemos įstaigos vadovo sudaryta komisija. Pareiškėjo prašomu panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-05-29 sprendimu Nr. 1/17-9-1686 pareiškėjui pranešta apie FNTT Tarnybos stažo nustatymo komisijos išnagrinėtą pareiškėjo prašymo dėl tarnybos laiko pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti paskaičiavimo šios komisijos 2015-05-28 posėdyje išnagrinėjimo rezultatus, taigi ginčijamas sprendimas remiasi šios komisijos 2015-05-28 posėdžio protokole Nr. 04/179-4947 padarytomis išvadomis. Ginčijamame sprendime nurodyta pareiškėjo teisė jam nesutinkant su šios komisijos išvada kreiptis į teismą ABTĮ nustatyta tvarka.
Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ginčijamas Sprendimas priimtas FNTT kompetencijos ribose, neprieštarauja šios institucijos tikslams bei uždaviniams, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas.
Pareiškėjo antrasis reikalavimas įpareigoti FNTT į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti papildomai įskaityti pusę pareiškėjo mokymosi Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete laikotarpio, buvusio nuo 1991-09-01 iki 1995-01-01 laikytinas išvestiniu iš pirmojo pareiškėjo reikalavimo, todėl konstatavus ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nėra pagrindo tenkinti šio antrojo reikalavimo.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.