- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-07
- Bylos Nr.
- 2A-1625-527/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė (pran.)
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, K. Z.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pranešėja), Virginijos Gudynienės (pirmininkė) ir Gintauto Koriagino, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-825-568/2012 pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl statybos akto bei reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo ir pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį ieškovei E. P. dėl įpareigojimo ieškovę E. P. vykdyti reikalavimą (tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir K. Z.) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė 2011-03-07 kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3-4), prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-12-30 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-101230-00089 (b. l. 5-6) bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-12-30 reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-101230-00047 (b. l. 7), o atsakovė priešieškiniu (b. l. 67-70) prašė įpareigoti ieškovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti 2010-12-30 reikalavimą Nr. REI-20-101230-00047, t. y. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti 1,76 m aukščio, 23,5 m ilgio metalinio tinklo tvorą, esančią valstybinėje žemėje prie (duomenys neskelbtini) g. 6, Kaune, ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo ieškovė teismo nustatytu terminu neįvykdys – įpareigoti atsakovę nugriauti 1,76 m aukščio, 23,5 m ilgio metalinio tinklo tvorą, esančią valstybinėje žemėje prie (duomenys neskelbtini) g. 6, Kaune, ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš ieškovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-04-20 sprendimu (b. l. 123-126) ieškinį atmetė (ieškovei nepateikus įrodymų, kuriais grindė savo reikalavimus dėl aktų panaikinimo, bei dėl praleisto 1 mėnesio termino apskųsti administracinius aktus), priešieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo E. P. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti 2010-12-30 reikalavimą Nr. REI-20-101230-00047, t. y. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti 1,76 m aukščio, 23,5 m ilgio metalinio tinklo tvorą, esančią valstybinėje žemėje prie (duomenys neskelbtini) g. 6, Kaune, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys – įpareigojo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos nugriauti 1,76 m aukščio, 23,5 m ilgio metalinio tinklo tvorą, esančią valstybinėje žemėje prie (duomenys neskelbtini) g. 6, Kaune, išieškant patirtas išlaidas iš ieškovės.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu (b. l. 136-138) prašo panaikinti 2012-04-20 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šiais argumentais:
1. Dėl termino ieškiniui paduoti. Teismui buvo pateiktas ieškovės prašymas dėl termino atnaujinimo (b. l. 120), tačiau teismas jį atmetė, nenurodydamas tokio atmetimo motyvų ir priežasčių. Terminą skundui paduoti ieškovė praleido, nes skundą dėl ginčo dalyko pradžioje siekė paduoti Kauno apygardos administraciniam teismui, tačiau šis teismas skundo nepriėmė, motyvuodamas tuo, kad tokius ginčus nagrinėja Kauno miesto apylinkės teismas. Kartu buvo paaiškinta, kad būtina užpildyti naujos formos skundą – ieškinį. Savo prašymą dėl termino atnaujinimo ieškovė siekė pagrįsti liudytojų parodymais, tačiau teismas ieškovės prašymą dėl liudytojų iškvietimo nemotyvuotai atmetė. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė R. B. prašymą įtraukti jį trečiuoju asmeniu ieškovės pusėje, nors savo prašyme R. B. nurodė, kad yra suinteresuotas civilinės bylos baigtimi ir siekia žemės sklypą, kuriame stovi prašoma nugriauti tvora, nusipirkti su visa tvora. Teismas be jokios priežasties įtraukė šioje byloje trečiuoju asmeniu K. Z., kuri neturi jokio suinteresuotumo nagrinėjamu klausimu.
2. Dėl įrodymų, jog apeliantė yra ginčo tvoros statytoja, vertinimo. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad apeliantė prašomą nugriauti tvorą pastatė. Teismas sprendime remiasi 2010-09-14 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu. Šiame akte nurodyta, kad patikrinimo metu apeliantė dalyvavo, tačiau teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pripažino, kad aktas buvo sustatytas apeliantei nedalyvaujant, o teismo sprendime nurodytas aplinkybes apeliantė pripažino jau vėliau nuvykusi į Statybos inspekciją. To, vėlesnio aplinkybių pripažinimo pagrindu, buvo užpildytas skundžiamo Savavališkos statybos akto 8 p., kuriame nurodyta statytojo paaiškinimų esmė – sklypą mes aptvėrėme, kad toliau nebūtų šiukšlinama. Dar kartą apeliantė pabrėžia, kad tokių žodžių ji nei Statybos inspekcijoje, nei kur kitur nesakė, ši aplinkybė byloje neįrodyta, nepaisant to, teismas šitų aplinkybių pagrindu atmetė ieškinį, o priešieškinį patenkino iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas nurodė, kad apeliantė nepateikė rašytinių rodymų, patvirtinančių, kad kartu su kitais gyventojais ji turi leidimą tvarkyti teritoriją, kurioje stovi ginčo tvora. Teismas, darydamas tokią išvadą, nesirėmė prie šios bylos prijungta administracinės bylos Nr. A-1024-725/2010 medžiaga, kurioje esančiame Žaliakalnio seniūnijos 2007-06-13 rašte Nr. 23-2-62 yra nurodyta, kad seniūnija neprieštarauja, kad bendruomenė imtųsi iniciatyvos minėto šlaito priežiūrai ir aplinkos tvarkymui. Šias aplinkybes ir patvirtino 2011-05-12 teismo sprendime liudytojas seniūnas B. G.. Teismas konstatavo: „...matyti, kad gyventojams kreipusis į seniūniją, buvo duotas leidimas šiukšlynu paverstą teritoriją sutvarkyti“. Tokiu būdu sprendimu teismas teritorijos priežiūrą ir ginčo tvoros remontą „pritempė“ iki savavališkos statybos.
4. Be to, teismas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles ir išnagrinėjo bylą, kuri teisminga Kauno apygardos administraciniam teismui.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (b. l. 141-144) prašo apeliacinio skundo netenkinti šiais motyvais:
1. Dėl termino ieškiniui paduoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-10-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. AS15-487/2006 yra pasisakęs, kad aplinkybė, jog pareiškėjas prieš kreipdamasis į tinkamos kompetencijos teismą netinkamai bandė realizuoti turimą teisminės gynybos teisę, nelaikytina aplinkybe, nepriklausiusia nuo jo valios, o tuo pačiu ir svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi. Apeliantė teigia, kad nepagrįstai buvo atmestas jos prašymas kviesti liudytojus, tačiau ieškovės atstovas prašymą apklausti liudytojus pateikė 2012-04-02 vykusiame teismo posėdyje, tik perėjus į bylos nagrinėjimą iš esmės, taip pat jau po teismo suteiktos teisės teikti prašymus. Taigi teismas, rūpindamasis greitu bylos išnagrinėjimu ir pripažindamas ieškovės veiksmus kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei bylos vilkinimą, netenkino prašymo iškviesti liudytojus, nes šis prašymas galėjo būti teikiamas daug ankščiau, t. y. jau nuo 2011-06-21 vykusio pirmojo parengiamojo teismo posėdžio. Teismas pagrįstai neįtraukė į bylą R. B. trečiuoju asmeniu, nes jis nėra susijęs su nagrinėjama civiline byla, jis teismui nepateikė jokių dokumentų, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuriame stovi ginčo tvora, taigi teismo sprendimas jo teisėms ir pareigoms neturės jokios įtakos, o tai, kad jis ketina įsigyti žemės sklypą, kuriame stovi ginčo tvora, yra tik prielaida. Tuo tarpu K. Z. teismui pateikė motyvuotą prašymą dėl jos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, o teismas, įvertinęs, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms (tuo labiau, kad būtent jos skundo pagrindu ir buvo atliktas patikrinimas (duomenys neskelbtini) g. 6, Kaune), įtraukė ją šioje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų. Teismas šiais savo veiksmais nepažeidė procesinių teisės normų.
2. Dėl įrodymų, jog apeliantė yra ginčo tvoros statytoja, vertinimo. Teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias savavališkos statybos nustatymą ir padarinių šalinimą, ko pasekoje teismo sprendimu pagrįstai buvo konstatuota, jog ieškovė yra ginčo tvoros statytoja. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis pačios ieškovės paaiškinimais, ieškinyje išdėstyta pozicija bei rašytiniais įrodymais. Pati ieškovė 2011-03-04 ieškinyje teigia, kad „ginčo tvora buvo pastatyta siekiant apsaugoti žemės sklypą nuo šiukšlinimo, kartais tvora yra taisoma, remontuojama, tačiau šie veiksmai negali būti pripažįstami savavališka statyba.“ Trečiasis asmuo K. Z. taip pat teismui paaiškino, kad būtent ieškovė statė ginčo tvorą. Be to, skundžiamojo savavališkos statybos akto 8 punkte yra užfiksuoti ieškovės paaiškinimai, jog „sklypas buvo užverstas šiukšlėmis, mes jį sutvarkėme ir aptvėrėme, kad toliau nebūtų šiukšlinama“.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantė neigia vykdžiusi valstybiniame žemės sklype prie (duomenys neskelbtini) g. 6, Kaune statybos darbus metalinio tinklo tvoros, kuri Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-12-30 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-20-101230-00089 pripažinta pastatyta savavališkai (b. l. 5-6) ir kurią Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-12-30 reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-101230-00047 (b. l. 7) ieškovė, kaip statytoja (užsakovė) buvo įpareigota nugriauti. Apeliantė teigia, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent ji yra ginčo tvoros statytoja. Kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip visiškai nepagrįstą. Pažymėtina, jog pati ieškovė ieškinyje nurodė, jog ,,,tvora pastatyta seniai“; ,,ši tvora buvo pastatyta siekiant apsaugoti žemės sklypą nuo šiukšlinimo, kartais tvora yra taisoma, remontuojama, tačiau šie veiksmai negali būti pripažįstami savavališka statyba“. Nors ieškinyje ir nurodyta, jog ,,aš, ieškovė E. P., niekada nevykdžiau ir šiuo metu nevykdau savavališkos tvoros statybos darbų“, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė net neteigė, kad ši tvora pastatyta ne jos nurodymu ar be jos žinios ir kad tvorą priešais jos sklypą pastatė, tvarkė ir remontavo kažkas kitas. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino (b. l. 118), kad ,,teritorija buvo pastoviai šiukšlinama“; kad būtent jai seniūnas prieš kokius 3-4 metus buvo išrašęs leidimą tvarkyti teritoriją; kad būtent ji tvarko teritoriją, nes savivaldybė netvarko; ,,tvora sulaikė šiukšlyną“; ,,tvota taisyta, tvarkyta buvo.“. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-1024-725/2011 esančio 2011-02-24 teismo posėdžio protokole ieškovė pripažino, kad būtent ji sutvarkė išlūžusią tvorą (a. bylos lapas 26), o liudytoju apklaustas seniūnas J. G. nurodė, jog anksčiau buvusi tvora buvo sunaikinta, o šiuo metu esančią užtvertą normalią tvorą jis pamatė 2010 metų rudenį, kai važiavo apžiūrėti apdegusį namą (lapai 34-35). Kadangi būtent ieškovė rūpinosi ir gavo leidimą teritorijos tvarkymui, kadangi ji žino, kokiu tikslu buvo pastatyta tvora, kadangi būtent ieškovė rūpinosi ir tvarkė ne tik teritoriją, bet ir pačią tvorą, akivaizdu, kad būtent ji ir yra ginčo tvoros, esančios priešais jos gyvenamąjį namą, pastatymo iniciatorė, t. y. statytoja (užsakovė). Tai, kad ji, būdama moteris, galimai pati savo tiesioginiu darbu ir nestatė ginčo metalinio tinklo tvoros, kolegijos nuomone, dar nereiškia, kad ji šios tvoros statytoja (užsakove) pripažinta nepagrįstai. Kaip matyti iš 2010-09-14 Faktinių duomenų patikrinimo akto, surašyto Inspekcijos darbuotojų (b. l. 9), jame konstatuotas ginčo tvoros prie (duomenys neskelbtini) g. 63, Kaune buvimas, o ieškovė ant šio akto 2010-09-14 pasirašė ,,kaip tikrinamasis asmuo“. Kaip matyti iš 2010-12-30 Savavališkos statybos akto (b. l. 5-6), 8 punkte ,,Statytojo (užsakovo) paaiškinimų esmė nurodyta ,,sklypas buvo užverstas šiukšlėmis, mes jį sutvarkėme ir aptvėrėme, kad toliau nebūtų šiukšlinama“. Nors ieškovė šio akto ir nėra pasirašiusi, o paaiškinimas rašytas ne jos ranka, o apeliaciniame skunde ji teigia tokių aplinkybių Inspekcijai ji nenurodžiusi, tačiau pažymėtina, jog ieškovė, ieškiniu prašydama panaikinti šį savavališkos statybos aktą, net neužsiminė dėl to, kad šis akto punktas būtų suklastotas, kad ji tokių paaiškinimų Statybos inspekcijai neteikė. Be to, kaip matyti iš Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-1024-725/2011 esančio 2011-02-03 administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto dėl savavališko 70 kv. m žemės naudojimo (teritorija aptverta vielos tvora, įrengti vartai, laikomos statybinės medžiagos), ieškovė savo ranka įrašė pasiaiškinimą, kad ,,minimos žemės nesu užėmus, o apsaugau šlaitą nuo vežamų šiukšlių ir teršimo, tų pačių gyventojų, kurie rašo skundus“. Šiame pasiaiškinime ieškovė neneigė stačiusi tvoros, o, teigdama ,,apsaugau šlaitą“, netiesiogiai pripažino, kad tvora priklauso jai, nes, akivaizdu, jog nuo vežamų šiukšlių šioje situacijoje galėjo apsaugoti tik tvora. Aplinkybę, kad ginčo tvoros statytoja yra būtent ieškovė, patvirtina ir trečiojo asmens K. Z., gyvenančios netoli ieškovės, 2010-08-04 raštas ,,Dėl pil. E. P. atliktų statybos darbų ir želdinimo darbų valstybės žemėje“ (b. l. 43). Šiame rašte nurodyta, jog ,,2010 m. pavasarį ieškovė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (...) valstybės žemėje pastatė tinklo tvorą, įrengė vartus su rakinama spyna“. Šias aplinkybes K. Z. patvirtino ir davusi priesaiką apklausta teismo posėdyje kaip trečiasis asmuo. Ji nurodė, jog matė kaip ,,vyrukai gręžė gręžinius, kišo stulpelius ir betonavo. Paklausiau, kas užsakė, pasirodė ieškovė, ji pradėjo aiškinti, kad turi visus leidimus. Kilo ginčas, bet tvora atsirado. Ji statė tvorą, raktai buvo pas ją. (...) Statybos kada buvo, jos vartai buvo sulankstyti, ji reiškė pretenzijas, kad sulankstė vartus“ (b. l. 120). Kolegijos nuomone, šių nustatytų aplinkybių visuma neginčijamai patvirtina, jog būtent ieškovė yra ginčo tvoros statytoja.
Kadangi ieškovė ieškinyje nenurodė jokių kitų argumentų, dėl kurių jos ginčijami Savavališkos statybos aktas bei Reikalavimas turėtų būtų panaikinti, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netenkino ieškinio kaip nepagrįsto ir neįrodyto.
Dėl termino ieškiniui paduoti. Ieškovė ginčija 2010-12-30 savavališkos statybos aktą bei reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. individualaus pobūdžio administracinius aktus, kuriems apskųsti turi būti taikomi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) numatyti terminai, t. y. 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas skundui paduoti, skaičiuotinas nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veikimą (neveikimą) įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog toks pranešimas buvo išsiųstas ieškovei 2011-01-04, o ieškinys teisme gautas tik 2011-03-07, t. y. praleidus vieno mėnesio apskundimo terminą, todėl ir šiuo pagrindu teismas ieškinį atmetė. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog be teisėto pagrindo nebuvo patenkintas jos prašymas dėl praleisto 1 mėnesio termino administraciniams aktams apskųsti atnaujinimo. Visų pirma pažymėtina, jog ieškovė savalaikiai net nepateikė prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo. Nors jau 2011-05-13 atsiliepime į ieškinį (b. l. 22) atsakovė nurodė, jog ieškovė yra praleidusi ginčijamų aktų apskundimo terminą, pažymėtina, jog, nežiūrint į tai, jog byloje vyko net 4 parengiamieji ir 5 teismo posėdžiai, ieškovės atstovas tik paskutinio teismo posėdžio metu, jau po rašytinių įrodymų tyrimo, pareiškė prašymą atnaujinti praleistą 1 mėnesio terminą administraciniams aktams apskųsti (b. l. 120), kaip svarbią termino praleidimo priežastį nurodė tai, jog prieš kreipdamasi į teismą su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuris skundo dėl savavališkos statybos akto nepriėmė, motyvuodamas tuo, kad tokius ginčus nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-10-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. AS15-487/2006 yra pasisakęs, kad aplinkybė, jog pareiškėjas prieš kreipdamasis į tinkamos kompetencijos teismą netinkamai bandė realizuoti turimą teisminės gynybos teisę, nelaikytina aplinkybe, nepriklausiusia nuo jo valios, o tuo pačiu ir svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi. Todėl, nežiūrint į tai, kad byloje liko nepaklausti ieškovės liudytojai, kurie nebuvo atvykę į teismo posėdį ir kurie, ieškovo atstovo teigimu parengiamajame teismo posėdyje, turėjo patvirtinti aplinkybes dėl ieškinio senaties ir kuriuos teismas buvo nutaręs apklausti, šiuo atveju niekaip negalėtų įtakoti priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, jog procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti netinkamai išspręsta byla. Šiuo atveju apeliantė net nenurodė, kokias bylai svarbias aplinkybes būtų patvirtinę teismo neapklausti liudytojai.
Apeliantė taip pat teigia, kad nepagrįstai trečiuoju asmeniu nebuvo patrauktas R. B. bei nepagrįstai į bylos nagrinėjimą įtraukta K. Z.. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai neįtraukė į bylą R. B. trečiuoju asmeniu, nes jis nėra susijęs su nagrinėjama civiline byla, jis teismui nepateikė jokių dokumentų, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuriame stovi ginčo tvora, taigi teismo sprendimas jo teisėms ir pareigoms neturės jokios įtakos, o tai, kad jis tik ketino įsigyti žemės sklypą, kuriame stovi ginčo tvora, šiuo atveju niekaip negali įtakoti jo teisių pažeidimo. Tuo tarpu K. Z. teismui pateikė motyvuotą prašymą dėl jos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, o teismas, įvertinęs, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms (tuo labiau, kad būtent jos skundo pagrindu ir buvo atliktas patikrinimas (duomenys neskelbtini) g. 6, Kaune), įtraukė ją šioje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų. Teismas šiais savo veiksmais jokių procesinių teisės normų nepažeidė.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog Žaliakalnio seniūnijos 2007-06-13 rašte Nr. 23-2-62 yra nurodyta, kad seniūnija neprieštarauja, kad bendruomenė imtųsi iniciatyvos minėto šlaito priežiūrai ir aplinkos tvarkymui. Tačiau, kolegijos nuomone, tai jokiu būdu nereiškia, kad tvoros statyba valstybinėje žemėje buvo teisėta ir atitiko teisės aktų reikalavimus.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalyje numatyta, jog teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi fiziniai asmenys ir šią teisę įgyvendinti gali, kai žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą, statybos leidimą. Ieškovės pastatyta 1, 76 m aukščio, 23,5 m ilgio metalinio tinklo tvora priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-826, 6 priedo 3.3 punkte yra numatyta, kad rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui privalomi statant valstybinėje žemėje. Minimo reglamento 50 punkte taip pat yra nurodyta, kad statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje visais atvejais privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka. Tokių supaprastintų statybos projektų bei valstybinės žemės patikėtinio sutikimų (pritarimų) į bylą nebuvo pateikta.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2010-12-30 Reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-101230-00047 (b. l. 7) pareikalavo, kad ieškovė, kaip statytoja (užsakovė), ne vėliau kaip iki 2011-07-01 pašalintų savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriautų ginčo tvorą. Be to, ieškovei buvo išaiškinta, kad ji turi teisę Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais kreiptis į 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas patvirtina, jog metalinio tinklo tvora, esanti (duomenys neskelbtini) g. 6, Kaune, 2011-10-11 nebuvo nugriauta (b. l. 74-75). Kadangi ieškovė per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą Inspekcijos reikalavimo neįvykdė ar negavo statybą leidžiančio dokumento, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, vadovaudamasis CK 4.103 straipsniu, Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalimi, visiškai pagrįstai iš dalies tenkino atsakovės priešieškinį ir įpareigojo E. P. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti 2010-12-30 reikalavimą Nr. REI-20-101230-00047, t. y. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti 1,76 m aukščio, 23,5 m ilgio metalinio tinklo tvorą, esančią valstybinėje žemėje prie (duomenys neskelbtini) g. 6, Kaune, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys – įpareigojo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos nugriauti 1,76 m aukščio, 23,5 m ilgio metalinio tinklo tvorą, esančią valstybinėje žemėje prie (duomenys neskelbtini) g. 6, Kaune, išieškant patirtas išlaidas iš ieškovės.
Apeliacinio skundo argumentus, susijusius su rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimu, kolegija atmeta kaip visiškai nepagrįstus, nes Specialioji teisėjų kolegija 2012-08-20 nutartimi konstatavo, kad ši byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.