- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-20
- Bylos Nr.
- eII-45-1240/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01358-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marius Zubkas
- Pažeidėjas
- L. P.
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Marius Zubkas, veikdamas Kauno apylinkės teismo vardu,
nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), (ROIK: (duomenys neskelbtini) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Institucijos nutarimas) L. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 7 dalį – subendrinta 70 Eur bauda. L. P. nubausta už tai, kad 2025 m. spalio 8 d., 12 val. 43 min. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, kelyje, kur sukti leidžiama į dešinę pusę iš pirmos ir antros eismo juostos, posūkio metu keisdama važiavimo kryptį, atsidūrė pirmoje eismo juostoje, kur nepalikusi tarpo iš šono susidūrė su pirma eismo juosta važiavusiu automobiliu „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 9, 101, 108, 126 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Teisme gautas L. P. skundas, kuriuo prašoma pakeisti Institucijos nutarimą. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė:
2.1. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad pareiškėjos įvažiavimas į pirmąją eismo juostą turėjo lemiamą įtaką eismo įvykio kilimui. Su nutarimu nesutinka, mano, kad bylos faktinės aplinkybės ir tyrimo metu surinkti duomenys nebuvo teisingai įvertinti. Mano, kad eismo įvykio priežastis buvo abiejų vairuotojų padaryti KET pažeidimai bei netinkamas kelio ženklinimas.
2.2. Apskundimo pagrindai ir motyvai: kito automobilio vairuotojas, sukdamas į dešinę, taip pat nesilaikė KET taisyklėse nustatyto reikalavimo laikytis kuo arčiau dešiniojo kelio krašto, todėl įvažiavo į pareiškėjos automobilio keleivio pusės galinę dalį. Susidūrimas įvyko į pareiškėjos automobilio galinę dalį, kas konstatuoja atsakomybę už galinio smūgio situaciją. Įvykio vietoje kelio ženklinimas buvo išblukęs, prastos būklės arba visai nematomas, todėl pareiškėja negalėjo objektyviai matyti juostų ribų. Skiriamųjų juostų punktyrinis žymėjimas baigiasi dar prieš posūkį ir vėl matomas jau tik pilnai jį atlikus ir kiek pravažiavus.
2.3. Pareiškėja mano, kad nebuvo atliktas ekspertinis eismo įvykio vietos vaizdo įrašų, žymėjimo ar trajektorijų vertinimas, todėl nutarimo išvada apie „juostų kirtimą“ yra nepakankamai pagrįsta duomenimis. Pagal KET kelio žymėjimai turi būti aiškūs ir matomi, tačiau šioje vietoje ženklinimas buvo išblukęs, dėl ko objektyviai nebuvo aišku, kur tiksli eismo juostų riba. Tai patvirtina nuotraukos/ video įrašai. Tyrimą atlikusi institucija šios aplinkybės neįvertino arba įvertino nepakankamai, kas laikytina procedūriniu pažeidimu. Mano, kad nebuvo atliktas detalesnis eismo įvykio tyrimas: neanalizuotos visų vairuotojų trajektorijos, neįvertintas ženklinimas. Nutarimas remiasi prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis. Eismo įvykis užfiksuotas dviem vaizdo įrašais (vaizdo registratoriumi ir Veiverių gatvės miesto kameromis).
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu pareiškėja L. P. skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog mano, kad byloje nebuvo ištirtos visos reikšmingos įvykio aplinkybės ir jos nebuvo tinkamai įvertintos. Iš anksto buvo pasirinkta viena įvykio versija ir jos buvo laikomasi. Toks vienpusiškas įrodymų vertinimas yra neišsamus. Mano, kad dėl eismo įvykio kalti abiejų automobilių vairuotojai. Mano, jog kito automobilio vairuotoja privalėjo laikytis kuo arčiau dešiniojo krašto, nepriklausomai nuo to, koks yra kelio ženklinimas. Toks reikalavimas numatytas kelių eismo taisyklėse. Pirma eismo juosta važiavęs vairuotojas paliko per mažą šoninį tarpą, taip pat pažeidė kelių eismo taisykles. Šis faktas taip pat yra susijęs su eismo įvykiu. Šios aplinkybės nutarimą priėmusi Institucija iš viso nevertino. Mano, kad nukentėjęs asmuo savo veiksmais taip pat prisidėjo prie eismo įvykio kilimo. Policijos pareigūnai pripažino, kad kelio ženklinimas buvo nusitrynęs, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad tai neturėjo jokios reikšmės eismo įvykiui. Mano, kad tokia pozicija prieštarauja visapusiško įrodymų vertinimo principui. Kelio ženklinimo juostų ženklinimas buvo išblukęs, prastos būklės, nesimatė juostų. Sudėtinga vairuoti, kada nematyti kelio ženklinimo, kuris yra nusitrynęs. Toks kelio ženklinimas tikrai nėra gerai matomas vairuotojui. Priešingai, nei nurodoma protokole, pareiškėjos veiksmuose nebuvo jokio pavojingo vairavimo ar provokavimo požymių. Prašo skundžiamą nutarimą panaikinti dėl pilnai neištirtų aplinkybių ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Prašo įvertinti kito vairuotojo veiksmus ir jų įtaką eismo įvykio kilimui.
Atsiliepimas
4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas R. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. P. skundo netenkinti.
4.1. Nurodė, kad su L. P. skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Administracinio nusižengimo teisena pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėta, dėl to, kad 2025 m. lapkričio 11 d., 12.43 val. (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, kelyje kur sukti leidžiama į dešinę pusę iš pirmos ir antros eismo juostų, posūkio metu keisdama važiavimo kryptį atsidūrė pirmoje eismo juostoje, kur nepalikusi tarpo iš šono susidūrė su pirma eismo juosta važiavusiu automobiliu „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Tokiais savo veiksmais pareiškėja nesilaikė ir pažeidė KET 9, 101, 108, 126 punktų reikalavimus ir įvykdė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje.
4.2. Institucija, susipažinusi su skundu bei bylos medžiaga bei įvertinusi surinktų duomenų ir įrodymų visumą laikosi pozicijos, kad pareiškėjai inkriminuoti nusižengimai įrodyti byloje esančiais duomenimis ir įrodymais, asmens veika užfiksuota vaizdo stebėjimo kamera. Asmens kaltę pagrindžia eismo įvykio medžiaga, vaizdo įrašas iš stebėjimo kameros „(duomenys neskelbtini)“, policijos darytos įvykio nuotraukos, eismo įvykio vietos schema. Institucijos vertinimu, vaizdo įrašo iš stebėjimo kameros „(duomenys neskelbtini) “ analizė pilnai patvirtina pareiškėjos kaltę.
Šalies argumentai
4.3. Pareiškėja nurodo, kad horizontalusis kelio žymėjimas nusitrynęs ir su tuo sutinkama, bet Institucija pažymi, kad tai nešalina vairuotojo pareigos laikytis saugaus greičio, judėjimo juostose tvarkos, laikytis saugaus atstumo tiek iš galo, tiek iš šono. Be to pažymėtina, kad vaizdo įraše ir koliažo 2-4 nuotraukose matosi, kad pareiškėja įvažiavo į pirmąją juostą, kuria važiavo nukentėjusysis toje vietoje, kurioje horizontalusis žymėjimas matėsi, nebuvo apsitrynęs. Taip pat pastebėtina, kad nukentėjusiojo automobilis iš pirmosios juostos ribų neišvažiavo, tiek vaizdo įraše, tiek policijos po įvykio darytose nuotraukose, tiek eismo įvykio vietos schemoje matyti, kad nukentėjusiojo automobilis yra pirmosios juostos ribose tiek judėjimo metu, tiek įvykio metu, tiek po įvykio. Tai suponuoja, kad jei pareiškėja nebūtų įvažiavusi į užimtą pirmąją juostą, kuria judėjo nukentėjusiojo automobilis, nebūtų susikirtę automobilių trajektorijos pagal jų gabaritus ir nebūtų kilęs eismo įvykis.
4.4. Vertinant eismo įvykio kilimo priežastį Institucija laikosi pozicijos, kad dėl to, kad pareiškėja išvažiavo iš antrosios juostos ribų į pirmąją juostą ir tuo užkirto nukentėjusiojo automobiliui judėjimo trajektoriją ir įvyko eismo įvykis. Pareiškėja savo veiksmais nesilaikė ir pažeidė jai inkriminuotų KET punktų reikalavimus ir tai priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su eismo įvykio kilimu. Institucija laikosi pozicijos, kad pareiškėja skundu siekia išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti.
4.5. Mano, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad pareiškėja padarė jai inkriminuotus administracinius nusižengimus, jos veika kvalifikuota teisingai, baudos dydis paskirtas laikantis įstatyme nurodytų taisyklių, ji nubausta teisėtai ir pagrįstai.
4.6. Pažymėtina, kad asmuo Teismo prašo išskirtinių sąlygų, t. y. save iškelia aukščiau įstatymo reguliavimo, kitų eismo dalyvių interesų dėl saugios aplinkos, saugaus eismo. Institucijos nuomone tokių pritaikymas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neatitiktų ANK 22 straipsnyje reglamentuotų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties, pažeistų proporcingumo ir protingumo principus.
Motyvuojamoji dalis
4.7. Institucijos nuomone, pareiškėjos kaltė dėl jai inkriminuotų nusižengimų įrodyta, pareiškėjai paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl prašo Institucijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. P. skundas netenkinamas
5. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
6. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tokiu būdu, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Svarbu tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. L. P. administracinė nuobauda – 70 Eur bauda paskirta už ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą. L. P. nubausta už tai, kad vairuodama automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, kelyje kur sukti leidžiama į dešinę pusę iš pirmos ir antros eismo juostų, posūkio metu keisdama važiavimo kryptį, atsidūrė pirmoje eismo juostoje, kur nepalikusi tarpo iš šono susidūrė su pirma eismo juosta važiavusiu automobiliu „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai.
8. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus <...>. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus.
9. Pareiškėjai inkriminuoti KET 9, 101, 108, 126 punktų reikalavimų pažeidimai.
10. Pagal KET 9 punkte įtvirtintas nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
11. KET 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Pagal KET 108 punkto reikalavimus reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Jei posūkis arba apsisukimas galimas iš vienos eismo juostos, sukdamas vairuotojas gali pasirinkti bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią suka, eismo juostą. Jeigu sukti leidžiama keliomis eismo juostomis, vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudytų sukančiajam gretima eismo juosta.
12. KET 126 punkte įtvirtinta vairuotojo pareiga atsižvelgiant į greitį, laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami pėsčiuosius arba apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Reikalavimas dėl nurodyto šoninio atstumo laikymosi netaikomas važiuojant atskira eismo juosta.
13. Byloje esantis vaizdo kameros įrašas „(duomenys neskelbtini) “, kuriame užfiksuota, kaip pareiškėjos vairuojamas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), posūkyje išvažiuoja į pirmą eismo juostą ir kliudo pirmąja juosta važiuojantį automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Institucijos su atsiliepimu pateiktos autoįvykio fotonuotraukos patvirtina aplinkybę, kad transporto priemonės BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja nesilaikė KET 9 punkto reikalavimų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui; KET 101 punkto reikalavimo prieš persirikiuojant įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; KET 108 punkto reikalavimo sukti taip, kad nekliudytų sukančiajam gretima eismo juosta ir KET 126 punkto reikalavimo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų matyti, kad automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, atlikdama manevrą ir neįvertinusi savo eismo juostos ribų, iš jos išvažiavo, savo veiksmais pažeisdama KET 9 punkto reikalavimą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui bei KET 126 punkto reikalavimą palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
14. Pažymėtina, kad automobilis „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš pirmosios juostos ribų neišvažiavo, tiek vaizdo įraše, tiek Institucijos su atsiliepimu pateiktose autoįvykio fotonuotraukose, tiek eismo įvykio vietos schemoje matyti, kad nukentėjusiojo automobilis yra pirmosios juostos ribose tiek judėjimo metu, tiek įvykio metu, tiek po įvykio. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjos padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai lėmė eismo įvykį t.y. jeigu L. P. nebūtų įvažiavusi į užimtą pirmąją juostą, kuria judėjo nukentėjusiojo automobilis, nebūtų susikirtę automobilių trajektorijos ir nebūtų kilęs eismo įvykis.
15. L. P. nurodo, kad horizontalusis kelio žymėjimas buvo nusitrynęs. Šiuo atveju teismas sutinka su Institucijos atsiliepime nurodytais argumentais, kad tai nešalina vairuotojo pareigos laikytis saugaus greičio, judėjimo juostose tvarkos, laikytis saugaus atstumo tiek iš galo, tiek iš šono. Be to, kaip teisingai pažymėjo Institucija, vaizdo įraše ir Institucijos su atsiliepimu pateiktose autoįvykio 2-4 fotonuotraukose matosi, kad L. P. įvažiavo į pirmąją juostą, kuria važiavo automobilis „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) toje vietoje, kurioje horizontalusis žymėjimas matėsi, nebuvo apsitrynęs.
16. Pareiškėjai neigiant kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų, pažymėtina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
17. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad L. P., vairuodama automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, prieš persirikiuojant įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; sukti taip, kad nekliudytų sukančiajam gretima eismo juosta; palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, pažeidė KET 9, 101, 108, 126 punktų reikalavimus, susidūrė su pirma eismo juosta važiavusiu automobiliu „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais L. P. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje.
18. Teismas konstatuoja, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, administracinių nusižengimų pobūdį, pavojingumą, jų padarymo aplinkybes, L. P. asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo vertinimu, L. P. paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nėra per griežta ir tinkamai užtikrina administracinės nuobaudos paskirtį.
19. Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, skundžiamo nutarimo turinį, Institucijos atsiliepimo ir L. P. skundo argumentus, daro išvadą, kad skundžiamas Institucijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos L. P. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. P. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.