Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2021-09-10 · Civilinė byla Nr. 2YT-9296-674/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-10
Bylos Nr.
2YT-9296-674/2021
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00697-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė
Pareiškėjas
A. T.
Suinteresuotas asmuo
K. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-9296-674/2021Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00697-2021-1)Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TESMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 10 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,dalyvaujant pareiškėjai A. T., jos atstovei advokatei R. Klimienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo K. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. G. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo žmona B. J. G., mirusi (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama B. J. G.. Ji nepraleisdama termino, kaip mirusiosios dukra priklausydama pirmajai eilei įpėdinių, kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Notarų biure sužinojo, kad mama dar (duomenys neskelbtini) testamentu visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kokį tik mirties dieną turės, ir į kokį turės teisę, kur jis bebūtų, ir iš ko besusidėtų, paliko pareiškėjai, savo dukrai A. T.. Tačiau paaiškėjo ir tai, kad B. J. G. nėra priėmusi palikimo po savo sutuoktinio V. G. mirties (duomenys neskelbtini). Ji yra mirusiosios B. J. G. dukra iš pirmos santuokos, jos tėvai išsituokė. Būdama santuokoje su V. G., mama savo vardu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymą, įsigijo butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Mano, kad būtent įrašas viešajame registre apie tai, kad butas registruotas mamos vardu, turėjo įtakos tam, kad po sutuoktinio V. G. mirties B. J. G. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo įforminimo, nors faktiškai iš karto po vyro mirties pradėjo valdyti ir tvarkyti likusį turtą. V. G. vardu nekilnojamo turto nėra registruota. Raseinių rajono 1 - asis notarų biuras informavo, kad po V. G. mirties įpėdiniai į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. V. G. turėjo sūnų K. G., kuris priklausytų pirmajai eilei įpėdinių, turinčių teisę paveldėti pagal įstatymą. K. G. dėl palikimo po savo tėvo mirties nesikreipė. Jis pateikė notariškai patvirtintą pareiškimą, kuriuo pareiškė, kad palikimo po tėvo mirties nepriima, pretenzijų nereiškia ir faktiškai turto nevaldo. Po V. G. mirties tame pačiame bute (duomenys neskelbtini), liko gyventi pareiškėjos mama, kuri rūpinosi visu likusiu turtu, kurį užgyveno gyvendama santuokoje su V. G.. Jos mama visą butą prižiūrėjo, neišskirdama sutuoktinio dalies bendrojoje nuosavybėje, tai yra buvo mokami mokesčiai, susiję su buto eksploatavimu, butas buvo ne vieną kartą remontuotas. B. J. G. turėjo teisę į palikimą po vyro mirties, ir nors ji neatliko formalumų, nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau faktiškai valdė ir tvarkė likusį po V. G. turtą.

3. Suinteresuotas asmuo K. G. į teismo posėdį neatvyko, jam procesiniai dokumentai įteikti. Gautas pranešmas, kad jis sutinka su pareiškimu, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

4. Liudytoja Z. S. paaiškino, kad pareiškėjos A. T. mama B. J. G. po savo vyro V. G. mirties visą laiką gyveno tame pačiame bute, mokėjo mokesčius, keitė bute langus, darė kitą remontą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra mirusios B. J. G. dukra (b. l. 10, 11, 12). B. J. G. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 15). Ji (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. G. (b. l. 10), kuris mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 7). VĮ Regitra duomenimis V. G. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 20), B. J. G. vardu registruotas butas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. I-1374 Nr. I-1457 (b. l. 17) Iš aptarto matyti, kad butas registruotas B. J. G. vardu yra įgytas santuokoje ir priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise su V. G.. Raseinių rajono 1–asis notarų biuras pateikė pranešimą, kad po V. G. mirties dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra (b. l. 8). 2021 m. balandžio 14 d. K. G. surašė pranešimą, kad jis pareiškia, jog po V. G. mirties (duomenys neskelbtini), palikimo nepriima ir pretenzijų nereiškia, faktiškai turto nevaldo – patvirtinta Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). B. J. G. (duomenys neskelbtini) surašė testamentą, kad visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kokį tik turės mirties dieną, palieka dukrai A. T. – notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Raseinių rajono 1-ajame notarų biure B. J. G. palikimą priėmė A. T. (b. l. 16). Kaip pareiškėja nurodė pareiškime, tai patvirtina ir į bylą pateikti mokėjimo kvitai už komunalines paslaugas, B. J. T. po V. G. mirties rūpinosi butu, jį prižiūrėjo, visu butu disponavo kaip savu (b. l. 22-28). Minimam bute gyveno iki savo mirties (duomenys neskelbtini). (b. l. 15).

6. Pirmos eilės įpėdiniai pagal 1999 m. galiojusį įstatymą (Civilinio Kodekso 5.13 straipsnį) po V. G. mirties buvo jo sutuoktinė B. J. G.. Kaip nurodė pareiškėja A. T., ji kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, kad B. J. G. nėra priėmusi palikimo po savo sutuoktinio V. G. mirties (duomenys neskelbtini). Kaip paaiškino pareiškėja, B. J. G. vardu buvo registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl galimai dėl šios aplinkybės nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties. B. J. G. po V. G. mirties ir toliau gyveno minimam bute, juo visu disponavo kaip savu, jį valdė, tvarkė ir išlaikė. B. J. G. mirė (duomenys neskelbtini).

7. Pagal palikimo atsiradimo dieną ((duomenys neskelbtini)) galiojusio Civilinio Kodekso 587 straipsniu palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą šešių mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visu turtu ar jo dalimi, laikomi priėmusiais palikimą. Tapati nuostata numatyta ir Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą. Pareiškėja paaiškino, kad jos motina priėmė mirusio sutuoktinio turtą, nes po jo mirties liko gyventi tuose pačiuose namuose, rūpinosi visu turtu, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, tvarkė visą likusį kilnojamąjį turtą. Tai patvirtina ir į bylą pateikti mokėjimo kvitai.

8. Nėra duomenų, kad minimas turtas būtų perėjęs valstybei paveldėjimo teise. B. J. G. po V. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdama jį valdyti ir tvarkyti. Palikimas nėra priimamas iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (LR CK 5.50 str. 1 d.).

9. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes A. T. turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. A. T. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad B. J. G. po V. G. mirties perėmė jam priklausantį turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo naudojosi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti ir tvarkyti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Aurelija Petkevičienė