- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-25
- Bylos Nr.
- 2-2676-451/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19873-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Jakštienė
- Atsakovas
- UAB „Hoptransa“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Trečiasis asmuo
- „AlfaStrakhovanie“, A. V.
Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant atsakovės UAB „Hoptransa“ atstovui Giedriui Stancikui, nedalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui, trečiojo asmens „AlfaStrakhovanie“ PLC atstovui, „If P&C Insurance AS” atstovui, trečiajam asmeniui A. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei UAB ,,HOPTRANSA“, tretiesiems asmenims draudimo bendrovei „AlfaStrakhovanie“ PLC, „If P&C Insurance AS”, A. V., dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu (3-5 b.l.) teismo prašo priteisti iš atsakovės UAB ,,Hoptransa“ 1793,59 Eur nuostolių atlyginimo, visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 53,87 Eur žyminį mokestį, 162,29 Eur už pateikiamų priedų vertimą į lietuvių kalbą, bei 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje nurodo, kad Prancūzijoje 2012-02-29 dėl A. V., vairavusio transporto priemonę MERCEDES BENZ ACTROS 1841, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. A. V. buvo samdomas atsakovo ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Be to, eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės MERCEDES BENZ ACTROS 1841, naudotojas pagal lizingo sutartį, t.y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. LR registruota transporto priemonė MERCEDES BENZ ACTROS 1841, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 1 d., 41 str. 3 ir 8 dalių nuostatos. Pažymėtina, kad dėl Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuri suteikia TPVCAPDĮ reikalaujamą draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse. Lietuva ir kitos ES valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos dalyvės. Kuomet eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras (dažniausiai jis yra ir nukentėjusiojo asmens šalies nacionalinis draudikų biuras), vadovaujantis biurų tarybos vidaus nuostatais administruoja žalą ir ją atlygina nukentėjusiems asmenims. Atlyginęs žalą nukentėjusiems asmenims, pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Prancūzijoje, eismo įvykio valstybės – Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 1793,59 Eur sumai ieškovui, t.y. transporto priemonių registracijos valstybės –Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas, sumokėjęs Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos žalos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens (atsakovo) arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, raštu kreipėsi į atsakovą reikalaudamas grąžinti Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 1793,59 Eur. Iki šiol atsakovas nesumokėjo reikalaujamos sumos ieškovui.
Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta įstatymų nustatyta tvarka, 2015-05-04 gautas ieškovo atstovo prašymas nagrinėti bylą ieškovo atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Hoptransa“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (77-83 b.l.) ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad su ieškovo teiginiu, jog transporto priemonė MERCEDES BENZ ACTROS 1841, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) autoįvykio dieną buvo neapdrausta yra klaidingi, kadangi transporto priemonė minimu laikotarpiu buvo apdrausta Transporto priemonių valdytojų tarptautinės atsakomybės draudimu, kitaip dar vadinama žalia korta. Tai liudija teismui pateiktas Transporto priemonės draudimo polisas Nr. RUS/001/02803764, išduotas Rusijos draudimo bendrovės „AlfaStrakhovanie“ PLC bei OOO „Eurokusta“ 2010-10-29 datos sąskaita ir atsakovės banko išrašas įrodo mokėjimo veiksmą už pastarąją sąskaitą. Remiantis tuo atsakovė teigia, kad draudimo polisas buvo apmokėtas ir autoįvykio dieną galiojo. Pažymėtina, kad polise nurodytas transporto priemonės identifikacinis numeris sutampa su transporto priemonės registracijos liudijime nurodytu identifikacijos numeriu. Atsakovės atstovas pažymėjo ir tai, kad atsakovės pateikiamame liudijime, draudiminė apsauga galiojo ir Prancūzijos teritorijoje. Pažymėtina ir tai, kad autoįvykio metu sudalyvavo ne tik vilkikas, bet ir priekaba SCHMITZ CARGOBULL valstybinis Nr. DV789, t.y. transporto priemonių sąstatas. Pagal LR TPVCARDĮ 16 str. 5 d. nuostatas išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos mokama arba pagal velkamos, arba pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, atsižvelgiant į tai, kurios transporto priemonės valdytojui kilo civilinė atsakomybė. Teisės aktuose nenustatyta išimtis, kad, neapdraudus vilkiko ar jį apdraudus TPVCARDĮ reikalavimus neatitinkančiu draudimu, priekabos draudimas negalioja. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką remiantis tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais tais atvejais, kai draudikas pagal draudimo sutartį turi atlyginti žalą, padarytą trečiajam asmeniui kitoje valstybėje, visų pirma yra taikoma eismo įvykio vietos valstybės teisė ir tik, jei ištyrus šios teisės turinį paaiškėtų, kad Lietuvos nacionalinė teisė nustato didesnę apsaugą nukentėjusiajam, galėtų būti taikoma Lietuvos nacionalinė teisė. Atsakovė nurodė, kad vilkiko ir priekabos junginys yra kaip vienas eksploatacinis vienetas, tad atsakomybė egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykyje pavojų sukėlė tik viena iš junginį sudarančių transporto priemonių. Atsakovė yra įsitikinusi, kad vilkiko vairuotojas kartu buvo ir priekabos vairuotojas. Tad autoįvykyje padaryta žala turi būti priskirta ir prie priekabos atsakomybės. Atsakovė, sudarydama sutartį su draudimo bendrove „If P&C Insurance AS“ laisva valia susitarė, kad, įvykus eismo įvykiui Prancūzijoje, žalos administravimas ir jos išmokėjimas bus reguliuojamas pagal Prancūzijos teisės aktus ir teismų taikomą praktiką, todėl paaiškėjus, kad pagal Prancūzijos teisės aktus priekabos draudikas už autoįvykyje padarytą žalą atsako solidariai su vilkiko draudiku, bet kokie priekabos draudiko bandymai/veiksmai išvengti prisiimtų prievolių atlyginti žalą bus traktuojami kaip nesąžiningi ir turėtų būti atmestini. Pažymėtina, kad TPVCAPDĮ nuostatose nenurodyta, kad, atlyginus kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui šio išmokėtą žalą, biurui iš žalą padariusio asmens šios sumos būtų priteistos nevertinant jų pagrįstumo. Remiantis visais argumentais, atsakovė prašo ieškinį atmesti.
Tretysis asmuo „If P&C Insurance AS” teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į ieškinį (155-158 b.l.) tretysis asmuo nurodė, kad ieškovės teiginiai, jog transporto priemonė MERCEDES BENZ ACTROS 1841, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) autoįvykio dieną buvo neapdrausta yra klaidingi, kadangi transporto priemonė minimu laikotarpiu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojo tarptautinės atsakomybės draudimu, kitaip dar vadinamu žalia korta. Tai liudija tarptautinio draudimo polisas Nr. RUS/001/02803764, išduotas Rusijos draudimo bendrovės „AlfaStrakhovanie“ PLC bei OOO „Eurokusta“ 2010-10-29 datos sąskaita ir atsakovės banko sąskaitos išrašas, įrodantis mokėjimo veiksmą už pastarąją sąskaitą. Remiantis tuo tretysis asmuo nurodo, kad draudimo polisas buvo apmokėtas ir autoįvykio dieną galiojo. Pažymėtina ir tai, kad nors Rusija ir nėra Europos Sąjungos nare, tačiau ji priklauso tarptautinei transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemai, t.y. jos dalyvė. Tas faktas, kad toks draudimas neatitinka LR TPVCAPDĮ nuostatų, savaime nereiškia, kad tarp trijų šalių pagal Žalios kortelės sistemos, kurios nariais yra Prancūzija, Lietuva ir Rusija, taisykles, sudaryta draudimo sutartis yra negaliojanti ir nesuteikia draudimo apsaugos. Pagal Lietuvos Respublikos TPVCARDĮ 16 str. 5 dalies nuostatas išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos mokama arba pagal velkamos, arba pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, atsižvelgiant į tai, kurios transporto priemonės valdytojui kilo civilinė atsakomybė. Atsakovės turimomis žiniomis, Prancūzijoje, įvykus autoįvykiui, kuriame sudalyvauja transporto priemonių sąstatas, sudarytas iš vilkiko ir priekabos, nuostoliai eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui kompensuojami eismo įvykio kaltininko, t.y. vilkiko ir priekabos, draudiko sąskaita, t.y. vilkiko draudikas ir priekabos draudikas žalą išmoka lygiomis dalimis po 50 procentų. Tretysis asmuo nurodė, kad vilkiko ir priekabos junginys yra kaip vienas eksploatacinis vienetas, tad atsakomybė egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykyje pavojų sukėlė tik viena iš junginį sudarančių transporto priemonių. Taip pat tretysis asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad sudarant priekabos draudimo sutartį atsakovė ir draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“ susitarė, kad už žalą, padarytą Lietuvos Respublikos teritorijoje, išmoka mokama pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą.
Tretysis asmuo bendrovė „AlfaStrakhovanie“ PLC, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdį jam pranešta įstatymų nustatyta tvarka- viešo paskelbimo būdu (199 b.l.), teisme negauti trečiojo asmens prašymai bylos nagrinėjimą atidėti.
Tretysis asmuo A. V., apie teismo posėdį informuotas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimas į ieškinį nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių dokumentų ir atsakovės atstovo paaiškinimų nustatyta, kad Prancūzijoje 2012-02-29 transporto priemonė MERCEDES BENZ ACTROS 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo padaryta žala (25-26 b.l.). Byloje nėra ginčo, kad atsakovė eismo įvykio metu buvo transporto priemonės MERCEDES BENZ ACTROS 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoja pagal lizingo sutartį, o trečiasis asmuo A. V. – atsakovės darbuotojas. Eismo įvykio valstybės – Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras, suadministravęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimą 1793,59 Eur sumai (18 b.l.), taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius žalos dydį (23-24 b.l.). Ieškovas, gavęs Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 1793,59 Eur sumą dėl transporto priemone MERCEDES BENZ ACTROS 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos, išmokėjo Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą sumą. 2014-02-18 atsakovei išsiųsta pretenzija dėl 1793,59 Eur sumos sumokėjimo (60 b.l.). Atsakovė į pretenziją nereagavo, neįvykdė ieškovės reikalavimo grąžinti dėl eismo įvykio atlygintą žalą.
Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str.). Pagal TPVCAPDĮ 2 str. 8, 9, 18 d. bei 6 str. 4, 6 d. transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (t.y., transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje), įprastinė privalomojo draudimo sutartis, kurią sudarius, gali būti išduodama žalioji kortelė, sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narės.
Atsakovė buvo sudariusi su Rusijos draudimo bendrove „AlfaStrakhovanie“ PLC tarptautinį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą – žaliąją kortą. Nors ieškovas ir neginčija, kad atsakovė buvo sudariusi draudimo sutartį su Rusijos draudimo kompanija, tačiau draudimo sutartis buvo sudaryta ne su įstatymo imperatyviai nurodytu subjektu, t.y. įmone, kuri Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kuri yra Biuro narė. Atsižvelgiant į tai nelaikytina, kad atsakovė apdraudė transporto priemonę TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu draudimu, todėl laikytina, kad draudimas transporto priemonės MERCEDES BENZ ACTROS 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu eismo įvykio metu negaliojo. Atsakovė, šiuo atveju, pasirinkdama Rusijos draudimo bendrovės pasiūlytą draudimo apsaugą, veikė savo rizika ir jos atsakomybės ieškovo atžvilgiu negali eliminuoti TPVCAPDĮ nuostatų nežinojimas.
Vienas iš pagrindinių tarptautinės sistemos – žaliosios kortos – tikslų yra užtikrinti, supaprastinti ir palengvinti nukentėjusiems asmenims jų patirtos žalos atlyginimo gavimą. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo vadovaujasi žaliosios kortos valstybių nacionaliniai draudikų biurai sprendžiant eismo įvykio metu patirtos žalos reguliavimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai (TPVCAPD įstatyme - Vidaus tvarkos taisyklės) (paskelbti su 2003-07-28 Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB)).
Atsakovė nurodo, kad transporto priemonę ji apdraudė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Rusijos draudimo bendrovėje „AlfaStrakhovanie“ PLC. Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8, 9, 18 dalis bei 6 straipsnio 4 ir 6 dalis, transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (t.y., transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje), įprastinė privalomojo draudimo sutartis, kurią sudarius, gali būti išduodama žalioji kortelė, sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narės.
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 134 straipsnyje nurodyta, kad privalomojo draudimo sutarčiai taikoma Europos ekonominės erdvės valstybės, kuri numato pareigą sudaryti draudimo sutartį, teisė. Kai pareigą sudaryti draudimo sutartį numato Lietuvos Respublikos įstatymai (šiuo atveju tokią pareigą numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau -TPVCAPDĮ) 4 straipsnis), ji nelaikoma tinkamai įvykdyta, jei sudaryta draudimo sutartis neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų, taikomų tokiam draudimui, nuostatų. Remiantis TPVCAPDĮ 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatomis, atsakingas už sutarties sudarymą asmuo privalo apdrausti transporto priemonę ne bet kokiu, o TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu privalomuoju draudimu. Pagal TPVCAPDĮ nuostatas, dėl transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (t.y. dėl transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje), įprastinė draudimo sutartis, su kuria tik ir gali būti išduodama žalioji kortelė, gali būti sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Biuro narės. Sutinkamai su TPVCAPDĮ 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatomis, atsakingas už sutarties sudarymą asmuo privalo apdrausti transporto priemonę ne bet kokiu, o TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Minėto straipsnio 8 dalis aiškiai nustato, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos sąjungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios TPVCAPDĮ reikalavimus, sudarymą. Atsakovė, pasirinkdama draudimo bendrovės, kuri nėra biuro narė, pasiūlytą draudimo apsaugą, veikia savo rizika ir jo atsakomybės ieškovo atžvilgiu negali eliminuoti TPVCAPDĮ nuostatų nesilaikymas (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1940-273/2013, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1913-480/2013).
Atmestini atsakovės argumentai, kad už žalą, padarytą transporto priemone, kuri registruota ne toje valstybėje, kurios narys išdavė žalią kortą, atsako, ne tos transporto priemonės registracijos draudikų biuras (šiuo atveju Lietuvos), bet žalią kortą išdavusio draudiko nacionalinis draudikų biuras (šiuo atveju Rusijos), o ieškovas savo rizika prisiėmė apmokėti Prancūzijos biurui žalą, kurios neturėjo pareigos apmokėti. Biurų tarybos Vidaus nuostatų (toliau – Vidaus nuostatai) straipsniai kaip ir kiti teisės aktai privalo būti aiškinami sistemiškai, atsižvelgiant į kitus straipsnius, jų esmę. Biurų tarybos Vidaus nuostatų 7 str. 2 d. aiškiai nurodo, kad kiekvienas biuras įgalioja savo narius išduoti žalias kortas tik tiems jų apdraustiems asmenims, kurių transporto priemonės yra registruotos jo veiklos šalyje. Taip pat biuras gali įgalioti savo narį išduoti žalias kortas bet kurioje šalyje, kurioje nėra biuro ir tik toje šalyje registruotų transporto priemonių atžvilgiu (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 7 str. 3 d.). Tačiau biuras nesuteikia savo garantijos, jei žalia korta išduota transporto priemonei, kuri nėra teisiškai įregistruota to biuro šalyje, išskyrus atvejus, kai yra 7 str. 3 d. išvardintos aplinkybės (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 9 str.).
Kadangi Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MERCEDES BENZ ACTROS 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, galiojančiu Prancūzijoje; atsakovė neatlygino neapdrausta transporto priemone padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui, nukentėjęs eismo įvykyje asmuo žalos atlyginimą gavo iš eismo įvykio vietos valstybės – Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas, Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui atsakovei priklausančia transporto priemone padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias išlaidas atlygino pagrįstai ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės, remdamasis TPVCAPD įstatymo 17 ir 23 str. bei LR CPK 6.264, 6.265 str.
Dėl žalos dydžio ginčas tarp šalių nekilo. Bylos nagrinėjimo teisme metu šalys ginčijosi dėl priekabą SCHMITZ CARGOBULL, valst. Nr. DV 789, apdraudusios draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ draudimo sutarties galiojimo ir jos taikomos draudimo apsaugos.
Dėl transporto priemonės priekabos (puspriekabės) draudimo.
Atsakovė savo atsikirtimus į ieškinį taip pat grindžia aplinkybe, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonių privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo apdrausta eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės priekaba (puspriekabė), todėl ieškovas nepagrįstai sumokėjo eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biurui žalos atlyginimą. Šie atsakovės argumentai taip pat yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo ieškinį ar jo dalį atmesti.
TPVCAPDĮ 1 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad įstatymo nuostatos taikomos kiekvienai privalomai registruoti motorinei transporto priemonei, skirtai važiuoti žeme, taip pat mopedams, priekaboms ir puspriekabėms, išskyrus bėgines transporto priemones. Tai reiškia, kad atskirai draudžiamos visos Lietuvoje registruotos transporto priemonės: lengvieji automobiliai, mopedai ir motociklai, mikroautobusai ir autobusai, lengvieji komerciniai ir krovininiai automobiliai, traktoriai ir savaeigiai mechanizmai, lengvųjų ir krovininių automobilių priekabos. Kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė nebuvo apdrausta TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Priekaba (puspriekabė) – tai transporto priemonė, kurią velka motorinė transporto priemonė (Kelių transporto kodekso 2 straipsnio 11 punktas; Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 40 punktas). Motorinė transporto priemonė – variklį turinti transporto priemonė, išskyrus bėgines transporto priemones ir mopedus (Kelių eismo taisyklių 2 punktas). Priekaba savarankiškai negali dalyvauti viešame eisme. Ir nors motorinė transporto priemonė ir puspriekabė eisme dalyvavo kaip vienetas (transporto priemonių junginys), tačiau kaip jau minėta aukščiau, kiekviena transporto priemonė turėjo būti apdrausta TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai Biuras moka išmoką pagal 17 straipsnio 1 dalį dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų (TPVCAPDĮ- „Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai“ (paskelbti su 2003-07-28 Komisijos Sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB)) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus; biuras moka išmokas kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui ar kitos valstybės Garantiniam iždui (fondui) ir kitais atvejais, vykdydamas Bendradarbiavimo nuostatų arba susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje žala eismo įvykio metu padaryta ir sureguliuota kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje (Prancūzijoje). Bendradarbiavimo nuostatų- Biurų tarnybos vidaus nuostatų 3 straipsnis numato, kad biuras, kurio veiklos teritorijoje įvyko autoavarija, tiria autoavarijos aplinkybes, visas žalas biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, ir biuras, kurio veiklos teritorijoje įvyko autoavarija, yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu. Būtent eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į surinktus dokumentus bei į kitoje Europos Sąjungos valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas, nustato visas sąlygas, būtinas civilinei atsakomybei atsirasti, atlygina neapdrausta, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone padarytą žalą bei pateikia reikalavimą Biurui, kaip subjektui, kuriam Lietuvos valstybė delegavo pareigą prisiimti atsakomybę už minėtomis transporto priemonėmis padarytą žalą. Esant TPVCAPDĮ 17 straipsnio 6 dalyje numatytoms sąlygoms įstatyme numatyta Biuro pareiga išmokėti kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiajam trečiajam asmeniui ir nustatytą atlygį už žalos administravimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-931-273/2013).
Prancūzijos draudikų biuras sureguliavo padarytos žalos atlyginimą ir, nustatęs atsakovės kaltę dėl eismo įvykio, pateikė ieškovui reikalavimą remdamasis Bendradarbiavimo nuostatų- Biurų tarnybos vidaus nuostatų 5 straipsniu. 2012 m. vasario 29 d. įvykusio eismo įvykio metu atsakovei priklausanti transporto priemonė MERCEDES BENZ ACTROS 1841, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas privalėjo sumokėti Prancūzijos draudikų biurui jo pareikalautą sumą. Dėl ko ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Hoptransa“, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.
CK 6.37 straipsnis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovo naudai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas šioje byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 53,87 Eur žyminio mokesčio ir 162,29 Eur už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą.
Iš atsakovės priteistinos teismo turėtos 39,64 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Hoptransa“ tenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Hoptransa“, į.k. 160001727, S. Ž. g. 13, Ramučių k., Kauno r. sav. a.s. Nr. LT40 7044 0600 0340 6697, AB SEB bankas, LT-70440, 1793,59 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt tris eurus, 59 ct) skolos, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-10-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 216,16 Eur (du šimtus šešiolika eurų, 16 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į.k. 125709291, buveinė Algirdo g. 38, Vilnius, a.s. Nr. LT96 7044 0600 0155 8518, AB SEB bankas, naudai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Hoptransa“, į.k. 160001727, S. Ž. g. 13, Ramučių k., Kauno r. sav. a.s. Nr. LT40 7044 0600 0340 6697, AB SEB bankas, LT-70440, išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 39,64 Eur (trisdešimt devynis eurus, 64 ct) valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.