Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2021-07-22 · Civilinė byla Nr. 2YT-5534-494/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-07-22
Bylos Nr.
2YT-5534-494/2021
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01452-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zeniauskaitė
Pareiškėjas
D. B.
Suinteresuotas asmuo
VĮ „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-5534-494/2021Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01452-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.4.11; 3.2.6.5; 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 22 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. pareiškimą, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) po V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą faktiškai valdydama turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad pareiškėja yra T. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukra. (duomenys neskelbtini) T. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) T. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimis įsigijo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris priklausė abiem sutuoktiniams bendrąja jungtinės nuosavybės teise iki V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirus V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) T. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) sutuoktinio palikimo dalies nepriėmė, nors jį valdė, tvarkė, tą pagrindžia įvairūs įrodymai. (duomenys neskelbtini) mirė T. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) Pažymėjo, jog ji, D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra vienintelė V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) įpėdinė. Dėl to turi teisę priimti T. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį T. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė po sutuoktinio V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties faktiškai jį valdant.

3. Pareiškime nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalimi įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė, jog nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011 ir kt.).

5. Pagal Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, palikimo priėmimas pradėjus jį faktiškai valdyti nustatomas iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Tuo tarpu veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už ji mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Toje pačioje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, jog tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.).

6. 2021 m. birželio 25 d. teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl trūkumų šalinimo, kuriame pažymėta, kad po V. D. mirties T. D. nepateikė pareiškimo palikimo atsiradimo vietos notarui dėl sutuoktinio palikimo dalies priėmimo, tačiau palikimo priėmimo veiksmą atliko faktiškai – mirusiojo sutuoktinio dalį pradėjo valdyti kaip savo ir laikė save turto savininke. Tai, pirmiausiai, įrodo tolesnis gyvenimas tuo pačiu kaip ir iki sutuoktinio mirties adresu. T. D. gyvenamoji vieta toje pačioje vietoje deklaruota nuo (duomenys neskelbtini). Taip pat faktą, kad T. D. po patikėjo mirties gyveno tuo pačiu adresu paliudija apmokėtos sąskaitos už komunalinius mokesčius ir suteiktas paslaugas. Atkreipė dėmesį, kad už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (0,06 ha) ir (duomenys neskelbtini) (0,13 ha) už 2010-2020 metus pagal ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 3 punktą buvo suformuotos nulinės deklaracijos ir žemės mokesčio mokėti nereikėjo. Prie prašymo pateikiami priedai įrodo, jog T. D. ne tik toliau po palikėjo mirties gyveno tuo pačiu adresu, tačiau, kad ir faktiškai naudojosi turtu, jį prižiūrėjo, vykdė prievoles (mokėjo mokesčius), susijusias su juo ir tokiu būdu rūpinosi lyg savu. Pareiškėja nurodė, kad byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK).

7. 2021 m. birželio 29 d. teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl trūkumų šalinimo, kuriame atkreipė dėmesį, kad iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pridėtų priedų matyti, kad bendrąja jungtine nuosavybe V. D. ir T. D. priklausė du sklypai esantys (duomenys neskelbtini) (0,06 ha) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (0,13 ha) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Sklypai yra vienas greta kito ir faktiškai visada buvo naudojami, prižiūrimi kaip vienas. Atsižvelgdama į tai patikslina prašymą pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) po V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą faktiškai valdydama turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (0,13 ha) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

8. Teisme gautas suinteresuoto asmens VĮ ,,Turto bankas“ atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, negavo pranešimo dėl galimo patikėjų T. D., (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei. Taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad T. D. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašo D. B. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

9. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

10. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

11. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad T. D., būdama V. D. sutuoktinė, iš karto po savo vyro mirties priėmė mirusiojo palikimą pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad T. D. po savo vyro mirties toliau liko gyventi šeimos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje deklaruota nuo (duomenys neskelbtini). Be to, T. D. po savo sutuoktinio mirties turtu rūpinosi – ėmėsi priemonių užtikrinti nekilnojamojo turto priežiūrą ir saugumą, mokėjo visus mokesčius, sprendė dėl jo naudojimo, t. y. su turtu elgėsi kaip tikroji turto savininkė. T. D. minėtu turtu rūpinosi iš karto po V. D. mirties, visus šiuos veiksmus, rodančius jos aiškiai išreikštą valią priimti palikimą, ji atliko per įstatyme numatytą terminą. T. D. aiškiai išreiškė savo valią priimti palikimą po sutuoktinio V. D. mirties, su jam priklausiusiu turtu elgėsi kaip šio turto tikroji savininkė. Mirusiojo V. D. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais T. D. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.

12. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Byloje nėra duomenų, kad po V. D. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė nei pareiškėja D. B., nei suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, pareiškime nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad byloje įrodytinas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.

13. Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančių dokumentų, prašomai nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 263-270, 444 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) motina T. D., (a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)), priėmė palikimą po sutuoktinio V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė