Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. D. atstovo advokato M. Z. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apelianto įsitikinimu nepagrįsta perkelti atsakomybę dėl administracinio teisės pažeidimo atsakomybėn traukiamam asmeniui valstybinių įtaigų padarytas technines klaidas, juolab, kad L. D., siekdamas atgauti teisę vairuoti transporto priemones, įvykdė ir atitiko visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Todėl mano, kad atsižvelgus į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismas priimdamas 2016-02-25 nutarimą šioje byloje pažeidė ATPK 248, 249, 256 straipsnių ir 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi buvo pažeistas in dubio proreo principas galiojantis tiek baudžiamojoje justicijoje, tiek administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, o įrodymų tyrimas ir vertinimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

Apeliaciniu skundu neigiama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo. Teigiama, kad L. D. veika turėjo būti kvalifikuota pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį, nes pažeidimo padarymo dienai jis buvo įvykdęs visas sąlygas dėl specialiosios teisės, kuri buvo atimta dėl kito pažeidimo, susigrąžinimo, todėl apelianto nuomone, apylinkės teismas, nepagrįstai L. D. skyrė nuobaudą pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį. Su tokiu vertinimu aukštesnės instancijos teismas nesutinka.

Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Teismas įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų visumą sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog L. D. kaltė buvo įrodyta bylos duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1-2), policijos pareigūnės M. P. tarnybiniais pranešimais (b. l. 7, 10), pranešimu dėl pažeidėjo nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 8), policijos informacinės sistemos duomenimis (b. l. 20-21) bei kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Teisės vairuoti transporto priemones suteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones <...> suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą. To paties įstatymo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos patvirtinančios asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones: įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre, valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.

Aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad vairuotojo pažymėjimas yra ne tik nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (priemones), bet ir būtina sąlyga šiai teisei įgyti ir realizuoti. Asmuo, siekiantis įrodyti, jog turi teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones turi būti įrašytas į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registrą ir turėti valstybės įmonės „Regitra“ išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Nors L. D. pažeidimo padarymo metu, t.y. 2016-02-07, iš dalies ir buvo įvykdęs teisės aktų nustatytas sąlygas prarastos teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimui, tačiau tai, kad asmuo yra pateikęs dokumentus specialiosios teisės susigrąžinimui nei KET, nei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo normų prasme nereiškia, kad jis neatgavęs iš kompetentingų institucijų teisę vairuoti patvirtinančio dokumento – vairuotojo pažymėjimo iškart įgijo teisę vairuoti transporto priemones. Juolab, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012-11-09 įsakymu patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 26 punktas, numato, kad vairuotojo pažymėjimas, įteikus pareiškėjui, jam atstovaujančiam advokatui, pareiškėjo įgaliotam ar nurodytam asmeniui, paskelbiamas galiojančiu Vairuotojų registre pažymint Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro nuostatuose įvardytą vairuotojo pažymėjimo būklę ir tik nuo šio momento asmuo įgyja teisę vairuoti vairuotojo pažymėjime nurodytų kategorijų motorines transporto priemones.

Taigi, tik fiziškai atsiėmus vairuotojo pažymėjimą asmuo laikomas įgijęs teisę vairuoti. O tam, kad asmuo galėtų policijos pareigūnų reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimą jį tikrinantiems pareigūnams, jis asmeniui turi būti išduotas.

Šiuo atveju, L. D. toks dokumentas dar nebuvo įteiktas ir todėl laikoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Todėl apelianto argumentai apie Institucijų nesusikalbėjimą ar pažeidėjo teisėtų lūkesčių pažeidimą, kai pats pažeidėjas nepabaigė teisės aktų numatytos procedūros, kad atgautų teisę vairuoti transporto priemones, negali būti vertinama kaip aplinkybė šalinanti jo atsakomybę pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį ar pagrindas veiką perkvalifikuoti į ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį, nes ši norma numato atsakomybę už vairuotojo pažymėjimo nepateikimą asmenims, kurie turi tokį galiojantį dokumentą turi.

Remiantis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-02-25 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. D. atstovo advokato M. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.