Kauno apygardos teismo nutartis

2009-03-25 · Civilinė byla Nr. 2S-651-324/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-25
Bylos Nr.
2S-651-324/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Aušra Baubienė, Nijolia Indreikienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „AKS projektai“
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-651-324/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė
Procesinio sprendimo kategorija 122.4; 110.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. kovo 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Nijolios Indreikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „AKS projektai“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3653-713/2009 pagal uždarosios akcinės bendrovės „TBS Baltic“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „AKS projektai“ dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

iš dalies tenkindamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 23 d. nutartimi areštavo 96702,69 Lt vertės atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jais disponuoti ir leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, atsižvelgęs į prašomos priteisti sumos dydį, aplinkybes, jog atsakovas vengia skolą atlyginti geruoju. Laikė, kad atsakovas gali imtis visų įmanomų priemonių paslėpti savo turtą, jį perleisti tretiesiems asmenims ir dėl to sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Pažeistos atsakovo teisės, kadangi teismo nutartimi buvo areštuotos atsakovo sąskaitos, kuriose yra laikomos įmonės apyvartinės lėšos ir kuriomis įmonė naudojasi vykdydama sutartinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims, moka atlyginimus darbuotojams, perka žaliavas, atnaujina nusidėvėjusius įrengimus, naudoja pervedant lėšas kreditoriams. Areštavus sąskaitas, įmonės normali darbinė bei ūkinė veikla sutrikdyta, toks teisių suvaržymas yra nesuderinamas su teisingumo ir protingumo principais. Nutartis neužtikrina šalių lygiateisiškumo, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams.

Neatsižvelgta, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas gali imtis nesąžiningų veiksmų, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nutardamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas negalėjo vadovautis vien argumentais, kad atsakovas skolą vengia atlyginti geruoju, prašoma priteisti suma yra didelė, kadangi pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių skyrimui turi būti pagrįstas bei motyvuotas. Pažeistas CPK 185 straipsnis, nes neišsiaiškintos visos byloje reikšmingos aplinkybės ir neteisingai vertinti byloje esantys įrodymai. Priimtas procesinis sprendimas nemotyvuotas, todėl pažeisti CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalis, 330 straipsnis.

Nevertinta atsakovo turtinė padėtis, jo finansinės galimybės. Atsakovo įmonė turi vertingo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, todėl teismas turėjo pareigą laikytis turtinių apribojimų taikymo eiliškumo – ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovo nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą ir turtines teises, o tik jo nesant ar nepakankant pinigines lėšas.

Apsaugoti tik ieškovo interesai, nepaisant šalių interesų pusiausvyros ir taip pažeidžiant CPK 6 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą, Konstitucijos 29 straipsnį, numatantį, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.

Prašo nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad areštuotino turto mastas, eiliškumas ir piniginių lėšų naudojimo apribojimai atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo ir proporcingumo kriterijus. Vykdydamas nutartį, antstolis areštavo tik nekilnojamąjį atsakovo turtą. Kilnojamas turtas, piniginės lėšos ir turtinės atsakovo teisės šiuo metu nėra areštuotos. Nepateikta įrodymų, pagrindžiančių atsakovo argumentus, apie privalėjimą atsiskaityti su tiekėjais ir negalėjimą to padaryti dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškinys yra pareikštas dėl didelės sumos, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai preziumavo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog tenkinus ieškinį teismo sprendimo vykdymas nepasunkės. Nepateikta ir įrodymų, patvirtinančių gerą atsakovo turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Vien ieškinio suma nėra absoliutus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę pagrindžiantis kriterijus. Vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, teismas privalo nustatyti, ar ieškinio dydis, lyginant jį su bendrovės turimu turtu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, duoda pagrindą išvadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomu. Labai gera esama finansinė atsakovo turtinė padėtis yra vienas iš argumentų, objektyviai sumažinančių teismo sprendimo neįvykdymo riziką ieškinio patenkinimo atveju. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti apie bendrovės finansinę padėtį, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Atsakovui neįrodžius, jog nagrinėjamu atveju ieškinio suma jam nėra didelė, nereikalaujama kitų įrodymų patvirtinti aplinkybei, kad dėl didelės ieškinio sumos teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino klausimo išsprendimui aktualias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į turtinio ginčo dydį, pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

Teismui nusprendus, jog laikinųjų apsaugos priemonių imtis būtina, pagal CPK 145 straipsnio 2 dalį jos turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t.y. teismas turi taikyti tik tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad jos nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas pažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principą. Piniginės lėšos turi didžiausią apyvartumą. Jų areštas sukelia didžiausius nepatogumus, gali atnešti daugiausiai nuostolių, suvaržo atsakovo teises ir galimybę vykdyti ūkinę-komercinę veiklą labiau, nei tai yra būtina proceso tikslams pasiekti. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nustato, kad pirmiausiai areštuotinas reikalavimo vertę atitinkantis atsakovo nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant ar nepakankant – atitinkama piniginių lėšų ir turtinių teisių dalis. Kadangi atsakovas yra ūkinę-komercinę veiklą vykdantis subjektas, areštavus pinigines lėšas, iš jų leistina mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu (CPK 145 straipsnio 6 dalis).

Jei šios nutarties vykdymo atveju būtų pažeistas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas, atsakovas, nesutikdamas su antstolio veiksmais, turi teisę juos apskųsti CPK nustatyta tvarka.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis iš dalies pakeistina (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą iš dalies patenkinti.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį, jos rezoliucinės dalies pirmą pastraipą išdėstant taip:

„ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „TBS Baltic“, įmonės kodas 135824922, esančios Palemono g. 171, Kaune, reikalavimo įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „AKS projektai“, įmonės kodas 136035755, esančiai 9-ojo forto g. 60, Kaune, – areštuoti 96702,69 Lt (devyniasdešimt šešių tūkstančių septynių šimtų dviejų litų 69 ct) vertės atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar nepakankant – atitinkamą atsakovo piniginių lėšų ir turtinių teisių dalį. Iš areštuotų piniginių lėšų leidžiama mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu.“

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija GudynienėKolegijos teisėjai Aušra BaubienėNijolia Indreikienė