Utenos apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Utena) prokuroro Arvydo Miečiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, vedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis E. K. 2023 m. liepos 26 d., apie 18.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kilusio konflikto metu kelis kartus kumščiu smogė sutuoktinei D. K. į krūtinę ir pečius, tempdamas už drabužių ir pargriovęs ją ant grindų kelis kartus spyrė jai į kojas, dešinį šoną, nugarą ir krūtinę, taip ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais padarydamas nukentėjusiajai D. K. odos nubrozdinimą krūtinės dešinėje pusėje, kraujosruvas odoje krūtinės dešinėje pusėje, poodinę kraujosruvą nugaros kairėje ir kairės čiurnos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių paburkimu, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, jis 2024 m. spalio 9 d., apie 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kilus konfliktui, tempdamas už drabužių ir spirdamas per kojas pargriovė sutuoktinę D. K. ant grindų ir du kartus spyrė jai į dešinę šlaunį, taip sukeldamas nukentėjusiajai D. K. fizinį skausmą. Pranešimas apie įtarimą E. K. įteiktas pasirašytinai.

Dėl 2023 m. liepos 26 d. padarytos nusikalstamos veikos

2. Kaltinamasis E. K. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. liepos 26 d. vakare namuose susipyko su žmona D. K., nes įtarė ją neištikimybe. Buvo girtas, supykęs ir, nesusilaikęs, virtuvėje pradėjo smurtauti prieš ją, ką tiksliai darė – gerai nepamena. Prisimena, kad, sugriebęs už drabužių, pargriovė žmoną ant žemės, spyrė, smogė kumščiu į krūtinę, kiek kartų, į kurias vietas spyrė – nepamena. Žmonai pradėjus šaukti, atėjęs sūnus E. K. atitraukė jį į šoną. Smulkiai įvykio neprisimena dėl girtumo, bet galėjo būti taip, kaip sako žmona. Savo poelgį vertina labai blogai.

3. Nukentėjusioji D. K. parodė, kad 2023 m. liepos 26 d., apie 18.15 val., namų virtuvėje neblaivus sutuoktinis E. K. sukėlė konfliktą, priekaištaudamas dėl neištikimybės, prispaudęs prie spintelės kelis kartus kumščiu smogė jai į krūtinę, pečius, pargriovė ant grindų, gulinčiai spyrė kelis kartus į įvairias kūno vietas. Jos pašauktas, iš antro namo aukšto atbėgo sūnus E. K., bet sutuoktinis jau buvo atsitraukęs.

4. Iš 2023 m. rugpjūčio 11 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti pareigūnų įvykio vietoje daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota kaip D. K. atvykusiems pareigūnams pasakoja, jog girtas sutuoktinis ją spardė, smogė kumščiais. E. K. prisipažįsta skriaudęs žmoną. E. K. paaiškina, kad girdėjo mamą šaukiant pagalbos, atėjęs rado ją gulinčią ant grindų, kaip ji buvo mušama – nematė.

5. Iš 2023 m. liepos 26 d. Asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus D. K. kūną užfiksuotas šalia dešinės pažasties matomas įdrėskimas.

6. Iš 2023 m. spalio 27 d. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. K. nustatytas odos nubrozdinimas krūtinės dešinėje pusėje, kraujosruvos odoje krūtinės dešinėje pusėje, poodinė kraujosruva nugaros kairėje, kairės čiurnos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių paburkimu (tinimu), padaryta kietais bukais daiktais (paviršiais), keturiais trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

7. Iš 2023 m. lapkričio 20 d. susitaikymo protokolo matyti, kad nukentėjusioji D. K. su įtariamuoju – sutuoktiniu E. K., susitaikė.

Dėl 2024 m. spalio 9 d. padarytos nusikalstamos veikos

8. Kaltinamasis E. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. spalio 19 d., apie 21.30 val., namuose įvyko konfliktas su žmona D. K.. Nurodė, kad jis buvo labai girtas, todėl beveik nieko neprisimena. Pamena konfliktą su žmona pirmame aukšte, virtuvėje, kas vyko namo antrame aukšte, pasakyti negali. Neneigia smurtavęs prieš sutuoktinę, tai patvirtina ir sūnus E. K.. Nurodo, kad labai gailisi skriaudęs sutuoktinę.

9. Nukentėjusioji D. K. parodė, kad 2024 m. spalio 9 d., apie 21.30 val., virtuvėje neblaivus sutuoktinis E. K., konflikto metu tempdamas už drabužių, spyrė jai per kojas, pargriovė ant grindų, du kartus spyrė į dešinę šlaunį. Spyriai į šlaunį buvo stiprūs ir skausmingi. Pargriauta ji pašaukė sūnų E. K., kuriam atėjus iš antro aukšto, sutuoktinis jau nieko nebedarė. Pro langą matė ir girdėjo kaip kieme vyras daužo jos automobilį. Netrukus grįžęs į vidų, jis vėl konfliktavo, vonioje spyrė jai į dešinę šlaunį. Šis spyris jai fizinio skausmo nesukėlė, nes įspyrė nestipriai, jį nuo jos atitraukė sūnus.

10. Liudytojas E. K. parodė, kad 2024 m. spalio 9 d., apie 21.30 val., būdamas antrame namo aukšte, girdėjo kaip pirmame aukšte barasi tėvai, tėvas E. K. labai garsiai šaukė. Nurodė, kad išgirdęs dunkstelėjimą ir motinos D. K. pagalbos šauksmą nuėjo į virtuvę. Tuo metu tėvas išėjo į lauką, o mama pasiskundė, kad nežino ką daryti, nes tėvas „psichuoja“. Užlipę į antrą namo aukštą girdėjo kaip kieme tėvas daužo motinos automobilį. Netrukus grįžęs tėvas vėl konfliktavo, spyrė motinai į dešinę koją. Jis jį nuo motinos atitraukė. Tėvas nesaikingai vartoja alkoholį, prieš mamą smurtauja ne pirmą kartą.

11. Iš 2024 m. spalio 17 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas D. K. pokalbio bendruoju pagalbos numeriu įrašas. Jame užfiksuota kaip ji prašo policijos pagalbos, nes girtas vyras konfliktuoja, daužosi, muša, grasina, ją gelbėja sūnus.

12. Iš 2024 m. spalio 17 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas pareigūnų įvykio vietoje darytas vaizdo ir garso įrašas, kuriame užfiksuota kaip D. K. ir E. K. aiškina pareigūnams, kad girtas E. K. konfliktavo, „daužė“ D. K., spyrė jai į koją. Moteris pasakoja, kad sutuoktinis jai spyrė, pargriovė virtuvėj ant žemės, ji labai rėkė, tuomet atbėgo sūnus.

Motyvuojamoji dalis

E. K. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

13. BK 140 straipsnis nustato, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

14. BK 140 straipsnio 2 dalis nustato kvalifikuotą nusikalstamos veikos sudėtį, t. y. BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų atlikimą savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Už šios kvalifikuotos nusikalstamos veikos padarymą įstatymų leidėjas nustatė galimas viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmes. BK 141 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šeimos nariai yra kartu su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

15. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. K. prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas, jo duoti parodymai, nukentėjusios bei liudytojo parodymai neprieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams – Asmens apžiūros protokolui, Specialisto išvadai, Kitų objektų apžiūros protokolams, kurių visapusiškas vertinimas patvirtina, jog kaltinamojo E. K. smurtiniai veiksmai prieš sutuoktinę – D. K., sukėlė pastarajai skausmą ir fizines kančias. Smurtinių veiksmų pobūdis, aplinkybė, kad smurtaujama buvo konflikto su sutuoktine metu, sudaro pagrindą teismui nuspręsti, kad kaltinamasis suvokė, jog naudoja fizinį smurtą prieš sutuoktinę, kad jo veiksmai sukels pastarajai fizinį skausmą ir kančias ir norėjo taip elgtis. Nors iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus, ši aplinkybė įtakos jo baudžiamosios atsakomybės vertinimui neturi (BK 19 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos pagrįstai ir teisingai.

Dėl E. K. skirtinos bausmės

16. Prokuroras siūlo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2023 m. liepos 26 d. veika) padarymą skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę devyniems mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Už nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. spalio 9 d. veika) padarymą prokuroras siūlo skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę devyniems mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Nurodytas laisvės apribojimo bausmes prokuroras siūlo subendrinti bausmes iš dalies sudedant ir paskiriant subendrintą laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams. Galutinę bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis , sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę laisvės apribojimo bausmę aštuoniems mėnesiams, įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

17. Informuotas apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu.

18. BK 54 straipsnis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas, be kita ko, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

19. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

20. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis pripažįsta padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad abi nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

21. Vertinant kaltinamojo asmenybę aktualu tai, kad kaltinamajam dėl 2023 m. liepos 23 d. padarytos ir šiuo baudžiamuoju įsakymu inkriminuojamos nusikalstamos veikos 2023 m. liepos 27 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27969-23, kuris Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Miečiaus 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimu buvo nutrauktas kaltinamajam E. K. ir nukentėjusiajai – D. K., susitaikius (BPK 212 straipsnio 5 punktas). Kaltinamasis nurodytu procesiniu sprendimu buvo informuotas, kad tuo atveju, jei per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Bylos duomenys tvirtina, kad nepraėjus metams nuo nutarimo atleisti E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės priėmimo, jis 2024 m. spalio 9 d. padarė naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teismui manyti, kad kaltinamojo E. K. neteisėtas smurtinis elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, o tendencingo jo elgesio, kuriam turi įtakos alkoholio vartojimas, pasekmė. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas, tačiau 2022 m. vasario 2 d. baustas administracine tvarka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 40 dalies, 247 straipsnio 37 dalies, 308 straipsnio 4 dalies pagrindais už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą, cheminių medžiagų ir cheminių mišinių tvarkymo reikalavimų pažeidimą. Kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Visapusiškai vertinant nurodytas aplinkybes, tame tarpe tai, kad kaltinamasis linkęs smurtauti prieš sutuoktinę, tačiau yra neteistas, gailisi dėl padarytų nusikaltimų ir savo elgesio pasekmių, teismas nusprendžia, kad prokuroro už kiekvieną kaltinamojo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pasiūlytos bausmės – laisvės apribojimas devyniems mėnesiams, kurios yra didesnės nei minimalus šios bausmės rūšies dydis, tačiau neviršija jos vidurkio (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2, 3 dalys), yra pagrįstos, proporcingos ir teisingos bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus.

22. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintinos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu. Nepaisant to, kad kaltinamasis per pakankamai trumpą laiką padarė du nusikaltimus, kad baudžiamasis procesas jam buvo nutrauktas susitaikius su nukentėjusiąja, paskirtų bausmių visiškas sudėjimas, skiriant kaltinamajam 18 mėnesių, t. y. didesnę nei šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2, 3 dalys), laisvės apribojimo bausmę, teismo vertinimu, nebūtų proporcinga ir teisinga bausmė, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltinamojo asmenybę ir kitas šioje byloje pirmiau aptartas bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, taikytinas bausmių sudėjimas dalinio sudėjimo būdu. BK 63 straipsnio 4 dalis nustato, kad taikant bausmių dalinį sudėjimą, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

23. Nagrinėjamu atveju už du nusikaltimus kaltinamajam buvo paskirtos vienodo dydžio bausmės – devyni mėnesiai laisvės apribojimo, todėl prie vienos iš šių bausmių tikslinga pridėti tokią dalį kitos bausmės, kurią pridėjus gaunamas bendras bausmės dydis neviršytų laisvės apribojimo bausmės vidurkio, nes, kaip teismo buvo konstatuota pirmiau šiame nuosprendyje, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skirti kaltinamajam E. K. griežtesnę nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis bausmę. Šiuo atveju prie už vieną iš BK 140 straipsnio 2 dalyje kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų paskirtos devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėtina trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmės, paskirtos už analogišką nusikaltimą, dalis, kuri neviršija minimalaus šios bausmės dydžio (BK 48 straipsnio 2 dalis), ir kaltinamajam skirtina bendra vienerių metų laisvės apribojimo bausmė.

24. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos galutinės bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.

25. BK 48 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašymo skirti E. K. intensyvią priežiūrą nepareiškė, tačiau prašo įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

26. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytų nusikaltimų pobūdį ir aplinkybes, nusprendžia, kad šiuo atveju prie kaltinamajam paskirtos bausmės įgyvendinimo labiau prisidėtų prokuroro prašomos priemonės, o ne intensyvi priežiūra (BPK 48 straipsnio 4, 5 dalys). Teismo nuomone, tikslinga kaltinamąjį įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje. Ši priemonė, kaip kitos prokuroro prašomos priemonės – neatlygintinas 50 valandų darbas sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, suteiks realią galimybę E. K. keisti savo elgesį, laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui, E. K. uždraustina vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Dėl kardomosios priemonės ir kitų klausimų

27. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

28. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. liepos 26 d. 18.37 val. iki 2023 m. liepos 27 d. 13.15 val. ir nuo 2024 m. spalio 9 d. 23.35 val. iki 2024 m. spalio 10 d. 14.05 val., šis laikino sulaikymo laikas (dvi paros) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).

29. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nuosavybės teisės apribojimas nebuvo taikomas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. liepos 26 d. veika) ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę devyniems mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. spalio 9 d. veika) ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę devyniems mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvis Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti E. K. subendrintą vienerių metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvis Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti galutinę laisvės apribojimo bausmę aštuoniems mėnesiams.

Įpareigoti E. K.: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Uždrausti E. K. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 puntu, 66 straipsniu į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti E. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. liepos 26 d. iki 2023 m. liepos 27 d. (vieną parą) ir nuo 2024 m. spalio 9 d. iki 2024 m. spalio 10 d. (vieną parą), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

E. K. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios;

2. išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3. nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

4. įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.