- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-29
- Bylos Nr.
- e2S-1647-513/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01825-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
Teisėjas Vandalinas Vainius Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01825-2015-5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. spalio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės (apeliantės) Eugenijos A. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-08-19 nutarties, kuria nustatytas terminas ieškovei pašalinti ieškinio trūkumus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė pateikė ieškinį atsakovams N. Š., V. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui, trečiaisiais asmenimis nurodė SB „Pakrantė“, VĮ Registrų centrą, juo prašė:
1) įpareigoti atsakovus pašalinti 2014 m. padarytus pažeidimus dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),
2) panaikinti 2014-02-18 VĮ Registrų centro matininko A. Ž. atliktą matavimą, užregistruotą 2014-07-23,
3) ištaisyti (duomenys neskelbtini) sklypų Nr. 53, 54 ir 347 klaidą 1994 m. suvestiniame sodų bendrijos plane ir 1989 m. pirminiame projekto plane, nustatant pagal ribos išsidėstymą kadastriniuose matavimuose bei projektuose, kad suvestinis projektas atitiktų pirminį projekto planą,
5) suteikti ieškovei galimybę išsipirkti iš valstybės 1,5 aro dirbamos žemės lengvatinėmis sąlygomis, kuri buvusiai ieškovės sklypo savininkei nebuvo įforminta ir palikta valstybine, kad būtų suformuotas 6 arų ploto sklypas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-08-19 nutartimi nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Nurodė, jog ieškovės reikalavimai yra neaiškūs ir neapibrėžti, netikslūs, todėl ieškovė turi tiksliai ir aiškiai išdėstyti ieškinio aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, bei suformuluoti aiškų ir konkretų reikalavimą, nurodydama žemės sklypų (ar sklypo) rekvizitus (plotus, kadastro numerius, unikalius numerius), ir konkrečiai apibrėžti ginčo sklypo ribas (pvz., koordinates ir pan.), nurodyti, pagal kokį tiksliai planą yra apibrėžtos žemės sklypo ribos. Iš ieškovės suformuluotų reikalavimų nėra galimybės nustatyti, ar šie reikalavimai nėra tapatūs jau išnagrinėtiems 2006-12-19 Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1-06/2006 priimtame sprendime. Nėra galimybės nustatyti, kokią klaidą ieškovė prašo ištaisyti 1994 m. suvestiniame SB plane ir 1989 m. pirminiame projekto plane. Ieškovės per EPP sistemą pateikti dokumentai labai sunkiai įskaitomi. Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, sprendė, jog ieškinys paduotas nesilaikant bendrųjų procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamų reikalavimų, vadovavosi CPK 115 str. 2 d. ir ieškovei nustatė terminą minėtiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-08-19 nutartį ir ieškinį pripažinti paduotu. Argumentuoja, jog iš ieškinio ir jame suformuluotų reikalavimų yra aišku, jog ieškovė siekia suformuoti teisingai savo sklypą į 6 arų sklypą, nes šiuo metu dėl atsakovų veiksmų jos sklypas yra labai siauras bei eina skersai N. Š. sklypą. Ginčijami pažeidimai padaryti 2013–2014 metais, taigi šis ginčas anksčiau nebuvo išspręstas, kiti ginčai su atsakovais buvo visai dėl kito dalyko ir kitu pagrindu (dėl neteisėtų statybų). Ieškovė siekia nustatyti savo sklypo ribas ir atgauti atsakovų užvaldytą žemę. Teismui papildomai išsiuntė popierinį ieškinio priedų variantą ir prašys šiuos priedus pridėti prie bylos. Pažymi, jog sklypo planai didelio formato, todėl įkeliant į elektroninę erdvę pasikeičia jų kokybė. Ieškinys aiškus, nurodytų žemės sklypų plotai nurodyti ir nurodyta, pagal kokį planą sklypo ribos apibrėžtos. Ieškovė, be kita ko, prašo atkurti jos ir atsakovės žemės sklypų ribą, kuri pažeista 2014 m.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 135 str. 1 d. nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 str.), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 str.). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.). Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitinka jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, kurie sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti dalyvaujančių byloje asmenų, kurie yra fiziniai asmenys, procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos (CPK 111 str. 2 d. 2 p.). Be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju ieškovė 2015-09-08 pateikė Klaipėdos apygardos teismui priedus, kuriuos (jos atstovė) teikė pirmosios instancijos teismui elektroniniu būdu su ieškiniu. Šie priedai, atsižvelgiant į tai, jog ne visi elektroniniu būdu pateikti dokumentai aiškiai įskaitomi (šią aplinkybę pažymi ir pirmosios instancijos teismas), teismo yra priimami ir perduotini pirmosios instancijos teismui (CPK 314 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės ieškiniu, jame nurodytais ieškovės reikalavimais, taip pat kartu su ieškiniu pateiktais dokumentais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas turėjo ir galėjo suprasti, kad ieškovė siekia apginti nuosavybės teisę į žemės sklypą (jo ribas), jog iš esmės šių teisių pažeidimą sieja su, jos manymu, neteisingai atliktais gretimų (atsakovų) žemės sklypų kadastriniais matavimais, jog ieškovė siekia išsipirkti iš valstybės, jos manymu, laisvą dirbamą žemę.
Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisė yra pažeista, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Ieškovui pateikus teismui ieškinį, prasideda pirmoji civilinio proceso stadija, kai atliekami veiksmai dėl civilinės bylos iškėlimo. Teismas, nustatęs, kad pateikto ieškinio forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, priėmimo klausimą gali išspręsti CPK nustatyta tvarka.
Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. CPK 42 straipsnyje, be kitų teisių ir pareigų, numatyta, kad šalys privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus. CPK 228 straipsnis numato, kad bylai nagrinėti teisme pasirengiama per vieną parengiamąjį teismo posėdį, tačiau išimtiniais atvejais arba matydamas, kad byloje gali būti sudaryta taikos sutartis, teismas turi teisę posėdyje paskirti antrojo parengiamojo posėdžio, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų, datą. Parengiamųjų teismo posėdžių negali būti daugiau kaip du.
CPK 226 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį, gali nuspręsti, kad į parengiamąjį teismo posėdį turi atvykti šalys ir tretieji asmenys asmeniškai (CPK 230 str. 4, 5 dalys).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iškeliant civilinę bylą nėra sprendžiamas ieškinio pagrįstumo klausimas, o tik formaliai patikrinama, ar ieškovas pateikė įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ir kt. Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė ieškovės 2015-08-17 pateikto ieškinio esminių trūkumų, dėl kurių ieškinys negali būti priimtas. Be to, teismo siekis išvengti ilgo pasiruošimo bylos nagrinėjimui turi būti suderintas su ieškovo teise kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos ir negali riboti asmenų procesinių teisių formaliu pagrindu.
Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė ieškovės ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir ieškovės Eugenijos A. R. ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.